Shėnimi i Fundit - padukėshėm
Shėnimet shikohen vetėm nga Anėtarėt.
Forum
Janar 22, 2022, 06:11:50 PD *
Mirė se vini, Vizitor. Ju lutemi identifikohuni ose regjistrohuni.

Identifikohuni me emrin, fjalėkalimin dhe kohėn e identifikimit
 
   Forumi   Ndihmė Chat Artikull Identifikohuni Regjistrohuni  
Faqe: [1] 2 3 ... 10
 1 
 : Dhjetor 22, 2021, 01:11:30 MD 
Nisur nga Albin - Postimi i fundit: nga Deēani
 


Rrethanat ekonomike-shoqėrore e politike


   Lėvizja kaēake lindi dhe u zhvillua nė rrethana tė ndryshme ekonomike-shoqėmre e politike, varėsisht nga koha dhe hapėsira kur dhe ku veproi ajo. Nė trevėn e komunės sė Deēanit dhe tė disakomunave tė tjera pėrreth, qė pothuajse pėrbėjnė njė tėrėsi,Lėvizja nis tė forcohet qė nga viti 1903, kur ti zhvillua lufta nė  Sukė tė Babajt dhe nė Junik kundėr ushtrisė turke qė e udhėhiqte Shemsi Pasha. Lėvizja kaēake mori hov edhe mė tepėr nė vitet 1908-1912. Kaēakėt, siē dihet,shin ushtarėt mė besnikė tė kryengritjeve gj i thpopull ore. Edhe kur pushonin kėto kryengritje, pjesėtarėt e ēetave kaēake kryenin gjithnjė aksione kundėr
organeve tė pushtetit okupues, grupeve ose personave qė mbanin
qėndrim armiqėsore ndaj popullit e prijėsve tė ēetave, Kjo ėshtė karak lstlkė e pėrgjithshme e tė gjitha grupeve e ēetave kaēake tė KOSOVĖS. Nė emėr tė grupeve e ēetave kaēake tė kėtij terreni vepronin edhe grupe tė veēanta qė kishin pėr qėllim plaēkitjen.
   Eshtė karakteristike pėr rrethanat e Lėvizjes kaēake tė rrethinave tė Gjakovės formimi i njė «ēete kaēake» me urdhėr tė organeve shtetėrore. Kjo ēetė « kaēake» kishte pėr detyrė tė futej nė Lėvizje dhe tė ndikonte nė dobėsimin e mandej edhe nė shpartallimin e saj. Kjo ēetė e kaēakėve tė shtetit, qė ishte pėrgatitur me shumė kujdes nga organet shtetėrore, jo vetėm qė nė njėfarė mase kompromitoi Lėvizjen, por solli mjaft huti, dyshim e indinjatė nė popullatėn e kėsaj ane.

 2 
 : Dhjetor 10, 2021, 11:21:13 PD 
Nisur nga Albin - Postimi i fundit: nga Deēani
 








 me armė nė dorė kundėr pushtuesve turq e serbomalazezė mė se 40 vjet njesht.
   Gjithė materia nė shqyrtim ėshtė shtjelluar pėrmes rnetodės shkencore historike c asaj pėrshkruese, duke i dhėnė njė vėshtrim
tė veēantė krahasimit tė fakteve. Vlerėsimet e pėrfundimet e dhėna, qė nuk janė tė shumta nė kėtė punim, tė mbėshtetura nė burimet historike tė kohės, janė rezultat i njė analize kritike i tė gjithė dokumentacionit, kujtimeve, Iiteraturės dhe shtypit. Jam pėrpjekur qė kėto pėrfundime tė jenė pėrmbajtėsore dhe tė shprehin brendinė e rezistencės sė Levizjes Kaēake tė kėyre anėve.

 3 
 : Dhjetor 05, 2021, 02:48:55 MD 
Nisur nga Mergimtarja - Postimi i fundit: nga Albin
 Undecided

 4 
 : Nėntor 29, 2021, 01:09:55 MD 
Nisur nga Mergimtarja - Postimi i fundit: nga Pranvera
SmileyWink

 5 
 : Nėntor 29, 2021, 01:05:02 MD 
Nisur nga Zemra - Postimi i fundit: nga Pranvera
Piramida

 6 
 : Nėntor 22, 2021, 11:19:28 PD 
Nisur nga Deēanasi - Postimi i fundit: nga Deēanasi
Ibrahim Kelmendi pse po e ēon gjithė atė pluhur mbi tė vėrtetėn?

expand the original image NGA LIRIM GASHI MĖ 22 NĖNTOR 2021 NĖ ORA: 10:10

expand the original image
Ibrahim Kelmendi

Zanafilla e problemit ėshtė plaēka shumė dimensionale e kumanirave tė Hotelit Rogner qė ia kanė ngrėnė kokėn njėri tjetrit pėr lekė larg vijave tė frontit .Pra Blerta kėtu nuk po e mbron higjienėn e UĒK-sė, sepse ėshtė anėtare e Bandės qė e ka ndotur mė sė shumti kėtė tė fundit, si nė luftė ashtu edhe nė paqe.
Pse po ia merr pa nevojė tė ligat mbi supe njerėzve tė pasinqertė si nė etiketim ashtu dhe kėrkimfalje

Pse po e fut hundėn kaq shtrembėr nė gjėrat qė i njeh dhe me apo pa qėllim i harron dhe devijon.

Je i interesuar pėr t'ia humbur zanafillėn problemit, apo pėr ta sqaruar?

Zanafilla e problemit ėshtė plaēka shumė dimensionale e kumanirave tė Hotelit Rogner qė ia kanė ngrėnė kokėn njėri tjetrit pėr lekė larg vijave tė frontit.

Pra pėr lekėt e plaēkitur nga fondet e popullit.

Pra pėr lekėt e plaēkitur nga fondi 3% qė ėshtė (keq) pėrdorur pėr menaxhimin e robėrise dhe pėr lekėt e plaēkitur nga fondi "Vendlindja Thėrret" qė ėshtė themeluar pėr blerjen e armėve pėr luftė nė front dhe qė ėshtė (keq) pėrdorur pėr luftė larg vijave tė frontit.

Sepse siē e di edhe ti, shumė luftėtarė tė vijave tė frontit kanė mbetur pa armė, sepse lekėt pėr armė i kanė plaēkitur kumanirat qė kanė luftuar larg vijave tė frontit.

Madje kjo luftė larg vijave tė ftontit ka ndodhur edhe pėr disa miliona dollarė qė ua ke dėrguar ti.

Ndėrsa reagimi skandaloz i Blerta Deliut ka buruar nga paniku i saj.

Apo edhe mė saktėsisht nga paniku qė ia shkakton asaj ligji i Albulenės pėr konfiskimin e plaēkės shumėdimensionale tė kumanirave tė Shėrbimeve Sekrete, qė kanė luftuar kundėr njėri tjetrit larg vijave tė frontit.

Apo edhe mė saktėsisht qė ia kanė plaēkitur njėri tjetrit lekėt e grumbulluar nga fondet 3% dhe Vendlindja Thėrret nėpėr hotele dhe me armė, nė manirin e Al Caponees.

Pra arsyeja e reagimit skandaloz tė Blerta Deliut ėshtė paniku i saj nga ligji i Albulenės pėr konfiskimin e pasurisė sė paligjshme.

Mirėpo ne tė gjithė e dimė se plaēka e kumanirave nuk ka pushuar as pas mbarimit tė luftės.

Pėrkundrazi ajo ėshtė persosur dhe zgjeruar nė tė gjitha lėmitė, fushat dhe sferat e jetės publike dhe politike.

Ndėrsa Bossat e Krimit qė e kanė sabotuar Adem Jasharin dhe qė nė luftė kanė dėshmuar heroizėm tė paparė larg vijave tė frontit, e sidomos heroizėm tė paparė nė grabitjen e fondeve tė lartpėrmendura, po tė njėjtit Bossa pas mbarimit tė luftės i kanė futur nė shėrbim tė plaēkės sė tyre shumėdimensionale tė gjitha institucionet shtetėrore, politike, publike, juridike, ekonomike, financiare, arsimore, kulturore, shėndetėsore, sportive dhe ato tė sigurisė, tė cilat i kanė kapur kaps dhe kontrolluar pėr njėzet vite rresht.


Pra fjalėn e kam pėr Bosat e Pronto Mafias 1, 2 dhe 3.

Respektivisht pėr Bossat e Bandave Pdk, Ldk dhe AAK.

E edhe mė saktėsisht paniku i saj ka tė bėjė me konfiskimin e mundshėm tė disa miliona eurove qė i kanė takuar asaj nga gjahu i pėrgjithshėm apo edhe mė saktė nga shuma totale.

Ti si mjeshtėr i psikologjisė se fajtorėve duhet ta dije qė fytyra e tyre e vėrtetė shfaqet nė panik e sipėr.

Pra Blerta kėtu nuk po e mbron higjienėn e UĒK-sė, sepse ėshtė anėtare e Bandės qė e ka ndotur mė sė shumti kėtė tė fundit, si nė luftė ashtu edhe nė paqe.

Ndėrsa pėr etiketimin si terroristė tė tė burgosurve pėr rastin Kumanoves ajo ka kėrkuar falje, qė do tė thotė se as nė etiketim nuk ka qenė e sinqertė.

Pra nuk ka qenė e sinqertė as nė etiketim e as nė kėrkimfalje, sepse bėhet fjalė pėr njė gjallesė dykėmbėshe tė pasinqertė, tė pandershme, tinėzare dhe lakmitare nė ēdo aspekt.

Pėr t'u dėshmuar si atdhetarė tė vėrtetė qė ia duan tė mirėn popullit dhe shtetit politikanėve tanė nė pushtet dhe opozitė duhet t'u mjaftonte njė armik i jashtėm pėrbindėsh dhe gjenocidal si Serbia pėr t'u bashkuar si thuprat e Gjergj Kastriotit, sė paku nė politikėn e jashtme dhe pėr ta mposhtur kėtė tė fundit me argumentet e panumėrta, qė pa asnjė dyshim janė nė anėn e tyre.

Duhet t'u mjaftonte leksioni nga historia e luftės dhe paqės, qė e kanė marrė nga njė Serbi e tillė pėrbindėshe dhe gjenocidale.

Nga njė Serbi pėrbindshe dhe gjenocidale qė jo vetėm ska ndryshuar por qė e ka pėrsosur shumėfish veprimin e saj armiqėsor kundėr nesh.


Respektivisht nga njė Serbi qė s'ka kėrkuar falje, s'ka paguar dėmshpėrblim, nuk e ka zbardhur fatin e tė pagjeturve dhe nuk i ka kthyer kufomat tona tė masakruara tė tė gjitha moshave, gjinive dhe profesioneve nga varrezat kolektive.

Por ja qė s'po ndodh.

Pėr t'u dėshmuar si atdhetarė tė vėrtetė nė politikėn e brendshme, politikanėt tanė nė pushtet dhe opozitė do tė duhej tė garonin ndėrmjet tyre nė luftimin e krimit tė organizuar, korrupsionit, ē'kapjen e institucioneve juridike dhe atyre tė sigurisė, si dhe nė zbardhjen e krimeve tė rėnda politike dhe ekonomike nga e kaluara e errėt.

Sepse vetėm nė kėtė mėnyrė do t'i arsyetonin votat e tyre dhe nė asnjė mėnyrė tjetėr.

Por ja qė s'po ndodh.

Shtrohet pyetja kush na ka sjellė nė kėtė derexhe?

Na ka sjellė kultura dhe edukata jonė e pasinqertė, e pandershme, e dhunshme, udbashe, ekstremiste fetare, bajraktare, primitive, lakmitare, hajdute, kriminale, nepotiste, farefisnore, klenteliste, gllabėruese dhe tradhtare qė ėshtė pasqyruar dy dekada rresht nė politikė-bėrien mafioze dhe kuislinge nė tė gjitha nivelet.

Nė kėtė derexhe na ka sjellė atdhedashuria jonė e rremė, qė fillon me gozhdimin nėpėr mure tė simboleve shtetėrore dhe fotografive tė kryeheronjve dhe qė mbaron nė ikjen masive nga atdheu kur m... qė e bėjmė dhe nuk e pastrojmė na mbėrrin deri nė fyt.

Prandaj o do ta kuptojmė kėtė tė vėrtetė, o do tė fundosėmi kolektivisht dhe me meritė.

Po mė shkojnė pafundėsisht nė nerva kėto mburrjet dhe krekosjet si tė gjelave kokorez, tė pseudo patriotėve tanė, e sidomos tė atyre opozitarė, qė pėr dy dekada rresht sa kanė qenė nė pushtet nuk e kanė sjellė nė Kosovė asnjė investor serioz tė huaj dhe vendor.

Pėrkundrazi, i kanė dėbuar tė gjithė investitorėt e huaj dhe vendor me radhė, sepse u kanė kėrkuar haraē.

Imagjinone Serbia Klerofashiste dhe Gjenocidale kėtė vit tė karakterizuar nga pandemia globale dhe kriza globale energjetike po e mbyll me 5 miliardė euro investime tė huaja, qė paraqesin 60% tė investimeve tė huaja nė mbarė Ballkanin Perėndimor.

Politikanėt tanė tė dy dekadave tė fundit jo vetėm qė nuk e kanė sjellė asnjė investitor serioz tė huaj apo vendor, por e kanė plaēkitur si hienat edhe buxhetin e shtetit, pronėn publike, taksat, doganat, donacionet, dhomėn e dėshmive dhe thesarin e shtetit.

Dhe jo vetėm kaq, por merreni me mend e kanė vėnė edhe territorin e shtetit nė pazar pėr viza.

Ma gjeni ju lutem njė rast tė ngjashėm nė mbarė botėn qė tė ngushėllohem sadopak?

Dhe jo vetėm kaq, por kėto hiena nė emėr tė bisedimeve teknike e kanė negociuar rregullimin e brendshėm territorial tė shtetit, qė vetėm si veprim pa kurrfarė ratifikimi shtesė paraqet tradhti kombėtare dhe shtetėrore.

Pra nėnshkrimi marrėveshjes pėr Asociacionin e Komunave Serbe, kėsaj molleje sherri, qė s'po na lė tė shohim dritė ėshtė tradhti kombėtare dhe shtetėrore qė ē'ke me tė.

Dhe jo vetėm kaq por pėr t'i fshehur krimet e tyre kėto hiena kanė vrarė dhe masakruar edhe kundėrshtarė politik edhe dėshmitarė tė krimeve.

Mirėpo shqiptarėt janė aq tė papėrgjegjshėm, dement dhe tė verbėr, saqė tė gjitha kėto gjėra qė i kanė pėrjetuar prej tyre nė lėkurėn e tyre, po i harrojnė sikur tė mos kishin ndodhur kurrė dhe prapėseprapė po ua japin votėn.

Shpesh po them vetmeveti "shkofshin nė djall tė mallkuar dhe kurrė hajer mos pafshin se nuk e meritojnė m'i dhimb.

Sepse u myta natė e ditė t'u honger m.. dhe asgjė s'po ndryshon.

Kjo Qeveri ka aq shumė arsye pėr ta bėrė tė kundėrtėn, saqė ėshtė e pamundur tė besohet se nuk do ta bėjė.

Mirėpo nėse nuk e bėn, atėherė shkoft dhjetėfish mė shumė nė djall tė mallkuar.

A thu ēka po thotė vetmeveti Adem Jashari kur po na sheh nga qielli tė tillė siē jemi ?

A thu ēka po thotė, kur po e sheh Sami Lushtakun t'u ja vjedh votat Bekim Jasharit me trena dhe aeroplana bullgar dhe t'u i thonė "bujrum Bekim, hajde keqqeveris me ne, se na jemi mafi humane.


 7 
 : Nėntor 19, 2021, 12:17:03 MD 
Nisur nga Deēanasi - Postimi i fundit: nga Deēanasi
Vjen njė ‘goditje’ e ashpėr ndaj Enver Hoxhajt, pasi u bė nėnkryetar i Kuvendit

NGA: A.Z MĖ: 18 NĖNTOR 2021 NĖ ORA: 22:58

expand the original image
Enver Hoxhaj


Kuvendi i Kosovės me 80 vota pėr, asnjė kundėr dhe asnjė abstenim, ka zgjedhur Enver Hoxhaj nga Partia Demokratike e Kosovės nėnkryetar tė Kuvendit tė Kosovės.

Shefi i Grupit Parlamentar tė PDK-sė, Abelard Tahiri ka thėnė se Hoxhaj ėshtė i zgjedhuri i PDK-sė pėr nėnkryetar tė Kuvendit, pas zgjedhjes sė Bedri Hamzės kryetar i Mitrovicės.

Lidhur me kėtė, analisti Gani Qarri, nė njė prononcim pėr “Bota sot”, ka deklaruar se duke e pasur parasysh tė kaluarėn, Hoxhaj do tė duhej tė ishte i papranueshėm, por qė sipas tij, politika ėshtė arti i sė mundshmes nė Kosovės.

“Nė fakt, duke pasur parasysh deklaratat e tij, nė tė kaluarėn mė neuralgjike pėr Kosovėn, Enver Hoxhaj, realisht do duhej tė ishte emėr i papranueshėm, pikėsėpari pėr vet PDK-nė, siē do duhej tė mbetej i papranueshėm pėr tė dy krahėt politik, pėr njė post kaq tė lartė e me rėndėsi si nėnkryetari i legjislativit tė vendit, por ja qė politika ėshtė arti i sė mundshmes dhe nė Kosovė as qė e merr kush parasysh tė kaluarėn, e cilit do individ a kandidat edhe pėr postet mė tė larta institucionale tė shtetit, nėse ai ėshtė anėtar i ndonjėrės nga partitė me rol dominues nė politikėn vendore”, tha ai.

Tutje shtoi se Hoxhaj pėrkundėr zėnkave ndaj partive rivale, arrinė pa asnjė vote kundėr tė zgjidhet nėnkryetar vetėm pse ėshtė nga PDK.


expand the original image
Gani Qarri

“Madje njė individ si Enver Hoxhaj, pėrkundėr zėnkave, replikave dhe rivaliteteve tė shprehura nė mėnyrė publike ndėrmjet partive rivale, arrin pa asnjė problem, tė marrė hiē mė pak se 80 vota tė deputetėve nė pozitė dhe opozitė, pa asnjė votė kundėr e pa asnjė abstenim dhe tė zgjidhet, pothuajse me aklamacion nėnkryetar i Kuvendit tė Kosovės, vetėm pse vije nga Partia Demokratike e Kosovės, aktualisht partia e dytė pėr nga numri i votave tė marra nė zgjedhjet nacionale”, shtoi Qarri.

Mė tej ka deklaruar se duke i pasur parasysh akuzimet publike nga antarėt aktuar lidhur me deklaratat e Enver Hoxhajt, nuk do tė duhej as tė kandidonte nė emėr tė PDK-sė, e lėre mė tė zgjidhej nėnkryetar i Kuvendit.

“Pėrndryshe, duke pasur parasysh faktin e akuzimeve publike, nga vet anėtarėt aktual dhe ish personalitete tė larta tė kėsaj partie, lidhur me deklaratat e Enver Hoxhajt tė dhėna nga Vjena e Austrisė, mu nė kulmin e luftimeve tė UĒK-sė me okupatorėt serb, pėr ēlirimin e Kosovės, se nėse fiton UĒK, ai do tė kėrkonte azil nė Beograd, Enver Hoxhaj, pikėsėpari pėr vet PDK-nė, e cila thirret "fort" nė vlerat e UĒK-sė dhe e quan veten edhe parti e dalė nga po kjo luftė e shenjtė, nuk do duhej qė pikėrisht ky njeri, as tė kandidonte nė emėr tė PDK-sė, e lėre mė edhe tė zgjidhej nėnkryetar i Kuvendit tė Kosovės, gjė qė jo vetėm nėnēmon mundin dhe gjakun e derdhur, por edhe injoron rėndė veprėn e heronjve e tė dėshmorėve, invalidėve dhe tė gjithė kontribuesve, ndėrbreza tė luftės pėr liri”, theksoi Qarri.

Tutje analisti e quan edhe rast tė pamoralshėm kėtė pozitė tė Hoxhajt, madje edhe pėr emėrimet e Nikoliqit duke e pasur parasysh qė ai ishte arrestuar bashkė me disa agjentė tė tjerė tė BIA-sė.

“Pėr aq mė tepėr, duke ditur se Enver Hoxhaj ishte emri mė i pagjetur pėr kėtė pozitė tė lartė tė legjislativit aktual, rast mė tė pamoralshėm nuk mund tė mbahet mend nga shqiptarėt, pėrveē emėrimit tė pjesėtarit tė BIA-sė Serbisė Branisllav Nikoliq, kėshilltar tė Hashim Thaēit, pėrkundėr faktit se nė vitin 2009, ai ishte arrestuar bashkė me dy agjentė tjerė tė BIA-s, si Milutin Radanoviē nga Beogradi e Predrag Zheljkoviē nga Novi-Sadi, pasi qė ishte kapur edhe nga kamerat e RTK-sė duke u ofruar deri nė 100 mijė euro edhe shqiptarėve pėr tė dėshmuar rrejshėm kundėr UĒK-sė, nė Hagė”, shtoi ai.

Qarri mė tej potencoi se Hoxhaj po e ndjek shembullin e Thaēit, madje sipas tij, Hoxhaj nė kėtė pozittė erdhi pėr shkak tė pazareve.

Ai shtoi se zgjedhja e tij nuk ėshtė e moralshme, e cila ende pretension se ėshtė parti e dal nga lufta dhe vazhdon ta mbajė veten si pasuese e UĒK-sė.

“Ndaj mendojė se PDK, edhe me rastin e Hoxhajt, po e ndjek shembullin e themeluesit tė saj, Hashim Thaēit dhe se as Enver Hoxhaj nuk erdhi pėr hir tė meritave, nė kėtė post tė lartė institucional, shtetėror e politik, por mė tepėr pėr shkak tė pazareve dhe dėmshpėrblimit, pėr mos-zgjedhjen e tij, por tė Memli Krasniqit nė krye tė PDK-sė. Kėshtu qė, megjithėse pas arrestimit tė Kadri Veselit nga Gjykata Speciale, Hoxhaj ishte pėr pak ditė, kryesues i pėrkohshėm i PDK-sė, zgjedhja e tij si tė dytin e legjislativit, nuk ėshtė e moralshme as etike, as pėr vet PDK-nė e cila edhe sot pretendon se ėshtė parti e dal nga lufta dhe pėrkundėr pėrfaqėsimit nė institucionet e shtetit me njerėz si Enver Hoxhaj, ende vazhdon ta mbajė veten si pasuese tė UĒK-sė, duke harruar me qėllim, deklaratat e Hoxhajt kundėr saj”, ka pėrfunduar Gani Qarri.

 8 
 : Tetor 28, 2021, 04:19:08 MD 
Nisur nga Albin - Postimi i fundit: nga Deēanasi
   


primatin gjithnjė momenteve kyēe. Jam pėrpjekur qė nė plan tė parė tė nxjerrė forcat lėvizėse tė luftės pėr mbrojtjen e pavarėsisė kombėtare dhe tė tėrėsisė territoriale. Pėrmes kėtij materiali janė sjellė shumė tė dhėna qė dėshmojnė pėr plaēkitje, masakra e vrasje tė shumta tė shqiptarėve, jo vetėm nga ushtria e xhandarmėria, po aq mė tepėr nga bandat ēetnike serbomalazeze tė formuara nga kolonistėt civilė qė i armatoste dhe i ndihmonte shteti. Terrori qė ushtruan kėto njėsi ndėshkuese la vėrragė tė thella tmerri e lemerie nė kujtesėn e banorėve tė kėtyre anėve. Tė dhėnat burimore rreth kėtyre ngjarjeve, disa nga tė cilat vetėm sa janė pėrmendur nga studiues tė ndryshėm, nuk janė trajtuar as interpretuar nė nivel tė lartė tė dijes. Studiues tė shumtė, nga lė cilėt edhe specialistė tė historisė, duke u nisur nga gjithfarė shkrimesh gazetareske e tė dhėna tė mangėta, duke u kufizuar nė fakte tė njėanshme dhe iithsesi tė pasigurt ,kanė dhėnė pėrfundime tė dyshimta. Kėshtu, bie fjala, m sakri e njohur qė bėri ushtria e ēetat ēetnike ndė hkuese nė fsha in Jabllanicė tė Gjakovės mė 1921, ku u ran mė se 60 vetė, ia mbathin Miliq Kėrstiqit, i cili nuk ka marrė pjesė kurrsesi nė kėtė krim. Aktori i kėtij masakri ishte Vuksan Gojkoviqi, kolonist malazez, i vendosur nė njė pronė bujqėsore diku nė Kryq tė Rakocit e qė rrinte shpesh edhe Pejė. Ka edhe raste tė tjera tė shtrembėrimit tė fakteve pėrkitazi me materien nė shqyrtim, disa nga tė cilat do tė pėrmenden gjatė shtjellimit tė lėndės.
            Nė pjesėn mė tė madhe tė kėtij shkrimi dominon trajtimi i tė dhėnave qė reflektojnė rrugėn e gjatė tė qėndresės sė kaēakėve tė kėtyre anėve, veēanėrisht tė Ramė Biankut, Isuf Musės, Rexhė Alisė e Lan Selimit me shokė, tė cilėt, si u tha, pjesėn mė tė madhe tė jetės e kaluan me ēetat kaēake. Sėkėndejmi edhe koncepti semantik i sintagrnės «dyzetė vjet. .. », qė ėshtė dhėnė nė ballė tė kėsaj teme si titull, pėrputhet me tė vėrtetėn e nuk ėshtė i zmadhuar, me qė Ramė Binaku, Isuf Musa e ndonjė tjetėr luftuan

 9 
 : Tetor 08, 2021, 07:50:43 MD 
Nisur nga Deēanasi - Postimi i fundit: nga Deēanasi
“Shteti mori dy goditje tė rėnda”/ Analisti nga Amerika ‘godet’ Ramushin, ia pėrmend kėto afera

NGA: N.SH. MĖ: 5 TETOR 2021 NĖ ORA: 09:17

expand the original image
Ramush Haradinaj

            Lideri i AAK-sė, Ramush Haradinaj, gjatė ditės sė djeshme nė Kuvendin e Kosovės, ka kritikuar kryeministrin e Kosovės, se i ka dhėnė dy goditje tė rėnda Kosovės.
            Sipas tij, marrėveshja pėr targat dhe refuzimi i gazsjellėsit amerikan janė goditjet qė mori shteti i Kosovės.
            Mirėpo, me kėto deklarata nuk po pajtohet analisti nga Amerika, prof. Binak Maxharraj.
            Ai pėrmes njė shkrimi tė gjatė nė facebook, thotė se, Haradinaj ėshtė njė figurė tragjiko-komike e jetės politike nė Kosovė.
            Sipas tij, Haradinaj nuk din as me kritiku Kurtin.
Maxharraj ia pėrmend edhe dėshtimet dhe aferat e Ramushit nė qeverisjen e tij.

Shkrimi i plotė:

KUR RAMUSH HARADINAJ SILLĖT VĖRDALLĖ...

Kryetari i AAK, Ramush Haradinaj ėshtė njė figurė tragjiko-komike e jetės politike, mė shumė po merret mė punėt e qeverisė Kurti II se sa me rimėkėmbjėn e AAK e cila nga zgjedhjet nė zgjedhje po i zvogėlohet.
            Kritikat ndaj Kryeministrit Kurti i ka bėrė specialitet, mėny tė pėrditshme. Gjithēka thotė nė kėto kritika, por ajo se ēka shihet te ai nuk din me kritiku, nuk dinė se pėrēka kritikon, nuk din as se ku e ka qėllimin e kritikės sė tij ndaj Albin Kurtit.

Midis tjerash, bie fjala, ai thotė:

"Shteti i Kosovės i ka marrė dy goditje tė rėnda qė ka shpallja e pavarėsisė nga njė kryeministėr kukull. Dje ėshtė nėnshkruar njė marrėveshje qė e kthen Kosovėn 10 vjet prapa, po ashtu edhe refuzimin e gazsjellėsit amerikan.
             Me anė tė marrėveshjes pėr targat e automjeteve Kurti goditi sovranitetin e vendit. Ky njeri e ka bėrė hisedar Serbinė dhe ka pranuar tė negociojė punėn e ndjeshme tė brendshme. Ky njeri me vendimin pėr gazsjellėsin ka marrė vendimin mė antiamerikan. Ky njeri ka nisur epikėn anti Kosovė dhe anti Amerikė”.
             Pra e akuzon Kurtin pėr dy godtije tė “rėnda” qė nga shpallja e pavarėsisė: vendosjen e targave pėr automjete pėr tė cilėn po thotė se kthyen Kosovėn 10 vite pas, dhe pėr vendimin e gazsjellsit i cili ende nuk ėshtė marrė, pėrēka edhe e akuzon rėndė Kurtin bile edhe e quan antiamerikan, anipse kėtu te na nė Kosovė antiameriaknizmi ėshtė si lojė guxhas nga Dukagjini.
            Edhe Ramushi e din dhe e ka tė qartė se Albini ėshtė mė proamerikan se sa Ramushi vet, Hashim Thaēi, Kadri Veseli, Isa Mustafa e shumė tė tjerė.
            Pėr reciprocitetin me targa tė automjeteve e bėri Kurti me plotė tė drejtė, sepse njė guxim tė kėtillė nuk e pati as qeveria Thaēi, as ajo Mustafa, anipse Serbia e kishte bėrė kėtė para duke i gjobitur qytararėt tonė qė 10 vite rresht.
            Por, se ishte e drejtė vendosja e reciprocitetit me targa qė e vuri qeveria Kurti II ia dha pėrgjegjen edhe vetė Amerika pėrms Eskobarit duke e pėrkrah qeverinė Kurti duke i thanė se Kosova pati plotesisht tė drejtė tė vejė reciprocitetin mė Serbinė, qė do tė thotė se fare nuk u godit sovraniteti i vendit, sepse sovraniteti nuk mund tė prishet me targa automjetesh.
            Por, sikur z.Ramush Haradinaj ka harruar se grushtin dhe goditjen mė tė madhe ia ka thėnė sovraniteti tė Kosovės ėshtė vetė Ramushi kur iu bė karshillak Hashim Thaēit dhe Isa Mustafės tė cilėt ia shiten (kishe nė emėr tė liberalizimit tė vizave qė kurrė nuk erdhėn) ose ia falen Ēakorrin Malit tė Zi me 8200 hektar tokė qė kurr nuk ishte i Malit tė Zi, tė cilin as kral Nikolla e as Mark Milani as me luftra s’kanė mujtė me e marrė sepse me plotė fanatizėm e mbrojshin kreshiket e Rugovės. Kurse tash liderėt e Malit te Zi  po thonė se Kosova mund tė kėthej Ēakorrin vetėm me luftė e as se si ndryshe.
             Por, pse Ramushi kaq shumė, e kaq shpesh po i gjuhet Albinit nė shpinė kur edhe vetė e din se qveria Haradinaj ka qenė qeveri me shumė afera dhe skandale ndėr mė tė ndryshmet, mė qeverisje tė keqe dhe shumė te dobėt me shpenzime enorma derisa edhe rezervat e shtetit i qiti nė zero.
            Por, kritikat kaq tė ulėta tė pa krimpta qe s’haėn me kurgja tė Ramush Haradinaj e kanė qėllimin tė frika e tij ndaj aktpadisė sė paraqitur nga ministri Hekuran Murati nė prokuroro pėr keqpėrdorimet e shpronsimit tė tokava tė autostradės Prishtinė-Pejė qė sė shpejti mund tė pėrballaet mė drejtėsinė.
            Kritikat e Ramush Haradinajt janė tė pa kripta, pa melmesė janė aq tė pa baza dhe tė thata atė cilat bazėn e kanė askund. Lideri i AAK Ramush Hradinaj ėshtė figura mė tragjike sot e jetės politike nė Kosovė, ai po merret me gjithēka dhe me asgjė qė bazėn se kanė askund.
            Pėr liderin e AAK Ramush Hradinaj mė mirė do tė ishte tė merret me punėt e shtėpisė sė vet AAK aktivistėt e se cilės po i ikin pėr ēdo ditė, tė merret me kthjellimin e parties, freskimin e saj mė kuadro tė reja, riorganizimin e partisė e cila e ka marrė teposhtėzėn dhe nėse nuk e ndal sė shpejti do ti bienga Liga e parė, se sa tė merret me kritikat boshe tė pa vend me qeverinė Kurti II, bile edhe duke e kėrkuar pa bazė doreheqjėn e tij.
            Ky hala se ka kuptu se me 14 shkurt 2021 kaloj koha e kalkulimeve, tuxharllaqeve midis partive me postet shteterore qė nga Presidenti e poshtė. Tashti fatin e Kosovės nuk e kanė me tuxharet por e ka marrė populli, kėsaj radhe duke ia besuar njeriut mė tė pa korruptuar Albin Kurti tė cilit populli ia dha besimin nė zgjedhjet e fundit, qė do tė thotė se sot nė qeveri ėshtė populli e jo manipuluesit nė emer tė popullit.
            Ramush Haradina sikur ka harruar se sa mė shumė e kritikon Albinin pa kurrfarė baze veē ēka ia rritė vlerėn edhe mė shumė, kurse e zvogėlon tė vetėn, sepse vetėm populli ėshtė ai barometri i cili e vlerėson secilėn qeveri dhe kryeministėr.

 10 
 : Shtator 10, 2021, 05:10:33 MD 
Nisur nga Deēanasi - Postimi i fundit: nga Deēanasi
Akuzat “bombė” tė Halil Gecit nė drejtim tė Thaēit dhe SHIK-ut: Tregon ēfarė ‘zbuluan’ amerikanėt dhe pse u burgos “Gjarpri” nė Hagė

expand the original image
HALIL  GECI

            Veprimtari i LDK-sė, Halil Geci ka kritikuar ish-presidentin Hashim Thaēi, kryeministrin shqiptar Edi Ramėn dhe njė pjesė tė LDK-sė pėr siē shprehet ai, hapjen e dyerve Serbisė nė Kosovė.
            Geci, pėr gazetėn “Bota sot” ėshtė shprehur se, Kosova shpėtoi nga shfarosja serbe falė Amerikės dhe ushtrive qė e pėrkrahėn atė pėr tė larguar Serbinė nga Kosova.
            “Po nisna me njė fjalė tė urtė tė Pashk Merturit ku thotė: dikush vdes pa hy n’dhe, dikush edhe pse hyn nė dhe nuk vdes kurrė! Kush ka menduar se disa nga ata qė dje i prinė lirisė, vdesin hala pa hy nė dhe. Kush ia ēeli deren Serbisė, asaj Serbie gjenocidiale qė i bėri katėr luftėra me masakra e dhimbje e gjenocid tė pa parė mu nė zemer tė Evropes, asaj Serbie qė i bėri katėr luftra nė Ballkanin perėndimor, dhe sė fundi Kosova shpėtoi nga shfarosja falė Amerikės dhe 19 ushtrive mė tė forta tė planetit qė u bashkuan pėr tė na shpetuar, duke ndėrhyrė me bombardime dhe duke e larguar Serbinė 25 km larg kufirit tė Kosovės. Kush janė ata qė ja ēelėn derėn Serbisė duke i thėnė eja e shkelna mė shpejt se nuk po na pritet, ishte polari nga Broja me rrethin e tij tė PDK-sė sė bashku me llumin LDK-sė, qė e la Ibrahim Rugova mbrapa ti, e qė kėto dy parti kryesore e bajnė barrėn kryesore pėr ndarjen e 8226 ha tokė, e bajnė barrėn e tradhtisė pėr Zajednicen pėr mini-shengen, si dhe tradhti tjera qė njihen pėr opinionin e gjėrė jo veē tė shqiptarėve por edhe tė botės mbarė”, shprehet Geci.
             Ai pyet se LDK-ja tė shtyrė nga ‘komandantėt e Ballacės, Rognerit dhe Qyqavicės” ia bėnė kėtė tradhti atdheut.
            Sipas tij, tradhtia e Thaēit qė deshi tė ia bėjė Amerikės i kushtoi me burg nė Hagė.
            “Kush mund tė ia bėnte kėto tradhti atdheut pa dashjen e LDK-sė tė shtyrė nga komandantėt e Bllacės dhe tė Rognerit dhe tė Qagllavicės, e qė shiteshin ēlirimtarė, tė mbėshtetur nga njė grup defatoresh- tupangjishė, qė e shanin Hashimin, por projektin e tij kryesorin ndarjen e ēonin pėrpara, me tė cilėn ndarje tentonin ta shpėtojnė Hashimin nga biruca ku sot po mrizon. Kjo tradhti qė deshti tė ndajė, e ta minoj projektin gjeostrategjik Amerikan, pikrisht kjo i kushtoi shtrejt Hashim agės dhe hajdutėve tė tij. Sė dyti Hashimi u zua ngusht nga Amerikanėt si spiun Francez qė lundronte nė ujrat Amerikane, dhe punėn e bėnte pėr Serbinė, Francen dhe Rusinė. Kėta tradhtarė nuk ishin tė vetėm, ishin tė ndihmuar nga krytradhtari i Shqipėrisė Edi Kristqi sė bashku me Polarin, mbėshtetėsit e kėtyre tradhtarėve ishin edhe disa nga LPK-ucat e Zvicrės qė dikur kishin hy nė grevė urie nė Gjermani pse po rrezohet muri i Berlinit”, potencon ai.
            Ai shton se, “kėta tradhtarė e kishin dhe njė grup tjetėr mbėshtetės, qė e shanin Hashimin haptazi kurse projektin e tyre e mbėshtetnin pa rezervė”.
            “Interesant ėshtė ky fenomen ėshtė pėr ta studiuar, disa nga mbėshtetėsit e kėtij projekti, ishin ata qė SHIK-u me Hashimin i kishte vrarė, e mė pastaj i kishte rekrutuar nė forma tė ndryshme, ishin mė tė zėshmit. Tė tillėt e shanin Hashimin haptazi kurse projektin e ti e ēonin para. Disa tjerė Hasha i ka blerė me pushtet, e disa me tendera, e disa me nga pak para, kurse ma tė sagllamshmit pėr Hashimin ishin dhe jan ata qė i ka vrarė, si lloji i Gimo Mutaqit dhe shumė tė tjerėve, per tė cilėt Hasha ėshtė nė Hagė. Hashimi duke e parė rrezikun nga Specialja, disave ju ka shkuar nė shtėpi, si lloj i Imer Imerit, dikujt ja ka blerė stupcat me pushtet si Gjergj Dedės, dikujt ju ka kėrkuar falje, si lloji i Medi Bardhit, disa zuzar e shpiuna tė Eulexsit nga frika se mos po i vrasin pėr sė dyti ju kanė hyrė indirekt nė prapanicė Hashimit dhe rrethit tė tij dhe kanė mbetur thellė nė prapanicat e tyre”, thotė Geci.
            Geci tutje shprehet se ata iu turrėn atdheut si bishat nė emėr tė gjakut, pa derdhur vet e as familjet e tyre asnjė pikė gjaku.
            “Tė tillėt qė projektin e ndarjes e ēonin nė qiell, duke thėnė se Amerika po don bre burrė e kur tė don Amerika po duam edhe na, thonin tradhtarėt e ri tė Kosovės sė re, ky ishte arsytimi i tyre i poshtėr dhe i pa besė. Grupa tjetėr edhe mė zėshme dhe qė qesin flak pėr goje janė ata pacifistėt qė kanė ikur nga lufta dhe qė janė bėrė veteran lufte pa e shkrepur as edhe njė plumb pushke, ose ju kan mbėshtetur me lėvdata komandantėve tė Bllaces tė Rognerit e tė Qagllavices..! Kėto ekipe tė vogla pėr nga numri iu turren atdheut si bishat nė emėr tė gjakut, pa e derdhur vet as familjet e tyre as edhe njė pikė gjaku qė tre shekuj e kėndej. Kėta e quanin veten ēlirimtarė tė rrezikshem me pseodonime tė ndryshme si Ēeliku, Daja, Kali, Zeka i Zi, Zekani, Gjarpri, Hardhuca, Pizdra, Pizdruca e shumė kėsi pseodonimesh tė zėsheme qė u bashkuan njė zeri, pėr tė vjedhur e plaēkitur Kosovėn, dhe pėr ti vrarė kundėrshtarėt politik, si dhe duke bėrė krejt ēka ju vinin dorėsh vetėm e vetėm per t’i mbushur strajcat e tyre tė shtjerrura me euro pa iu interesuar fare pėr gjakun e derdhur”, pohon ai.
            Geci shprehet se, u pa haptazi qė ata nuk ngopėn kurrė me pasuri dhe para, “duke plaēkitur e vjedhur gjithmonė nė emer tė gjakut e tė lirisė, pa ua kallxuar burgun, dhe pa ua marrur pasurinė e pa ligjshme, kėta nuk patėn mi ditur as ZOTIN HAK…!”
            “Yryshi i disave nga kėta komandant pėr tė vrarė sė pari kundėrshtarėt politik, e pastaj pėr tė vjedhė e plaēkit, dukej sikur tė ishin shumadinca. Ata qė sot po thėrrasin Serbinė eja shklna se nuk po na pritet, ata qė e sollėn Kosovėn nė kėte situatė, ata qė vdiqėn hala pa hy nė dhe, janė komandantėt e Bllacės tė Rognerit dhe Qagllavicės sė bashku me defatoret e tupangjit e tyre ata qė i rrihnin defat dhe tupanat nė oborret e LDK-sė dhe punėn ia banin Hashimit, Serbisė dhe Shikut sot janė tė vdekur pėr sė gjalli”, pėrfundon Halil Geci.

Faqe: [1] 2 3 ... 10
Mundėsuar nga MySQL Mundėsuar nga PHP Powered by SMF 1.1.21 |SMF © 2013, Simple Machines XHTML 1.0! CSS!
Faqja u krijua nė 0.034 sekonda me 14 veprime.


MKPortal C1.2 rc2 ©2003-2008 mkportal.it
Faqe e krijuar nė 0.02046 sekonda me 28 query