Shenimi i Fundit - padukshem
Shėnimet shikohen vetėm nga Anėtarėt.
Forum
Korrik 09, 2020, 10:59:40 MD *
Mirė se vini, Vizitor. Ju lutemi identifikohuni ose regjistrohuni.

Identifikohuni me emrin, fjalėkalimin dhe kohėn e identifikimit
 
   Forumi   Ndihmė Identifikohuni Regjistrohuni  
Faqe: 1 2 3 [4] 5 6 ... 10
 31 
 : Maj 19, 2020, 11:54:59 PD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
Sa veprim i qėlluar, kur Qeveria dhe Parlamenti janė bashkė


  Nga Hafiz Shala Mė 18 maj 2020 Nė ora: 21:57

expand the original image
Albin Kurti dhe Vjosa Osmani

Zonja Osmani: “Edhe zogjtė e dinė qė unė mė Kurtin i kemi qėndrime tė pėrbashkėta”.

Po, e nderuara Kryetare e Kuvendit, krenaria e Kosovės dhe kombit shqiptar. Po, ata zogjė,janė, populli i Kosovės i cili e hetojė sė, ju tė dy mundė ta nxirrni kėtė popull tė shtėtnguar mė lak nė fytė nga ish sundimtaret duke jau nxi jetėn ma tepėr se 20 vjetė, tė cilėtsi palaqe populli i pėrzuri jashtė pė tė jau dhanė besimin juve tė dyve pasi, nuk jeni tė infektuem mė fillozofinė e komadantve sė, “ qlirimtarėt” duhėt tė jenė tė privilegjuar. Nuk jeni tė ngarkuar as mė pasuri tė jashtėligjshme, as me vepra kriminale, as mė nepotizėm e zhvatje tė paras sė taksapaguesve.
E jetoni jetėn e qytetarit tė rendomtė, silleni si qdo qytetar i thjeshtė, shkoni nė tregė pėr tė blerė zarzavate e gjėra ushqimore, e pagueni rrymėn sikur qdo qytetar duke pritė nė rendė pa truproje, pa pėrcjellje e kurfar pėrparėsie.
Mė kujtohėt shumė mirė kur Kryetari i Sllovemisė Millan Kuqan i cili nė atė kohė nė punė, nė Presidencė, shkonte mė autobus sikur tėrė qytetarėt e Lublanės.
Tė jau pėrkujtojė sė, ky mė delegatėt slloven nė mbledhjėn historike tė Komitetit Qendror tė Lidhjės sė Komunistave tė ish Jugosllavisė, e cila sinjalizojė ramjėn e asajė ngrehine artificiale, zoti Millan Kuqan e braktisi atė seancė nė mėnyrė demonstrativenė shejė mospajtimi mė diktatėt e Serbisė pėrmes Millosheviqit si Kryetar i atherehėm i kėtijė forumi komunist, bashkė mė delegacionin dhe Sekretarin e kėtijė komiteti po nga Sllovenia, pėrderisa Millosheviqi i vetmuar i lutke duke uluritur pėr tu kthye nė sallė.
Kur u shpėrbe ish jugosllavia, Serbia e fillojė agresionin e parė nė Slloveni kur, armata sllovene ju kundėrvu mė armatimin qė e kishte prodhuar nė fabrikat e tyre ushtarake tė panjohura deri athere, mė qrast, i humbėn vetėm 13 ushtar, sepse, ishin mirė tė organizuar, kishin udheheqėsi qė i besonin dhe e respektonin pasi, dinin ta udheqin shtetin nė paqė po ashtu, edhe nė luftė.
E mora kėtė shėmbull pėr te treguar sė, kur je mė popullin dhe e ndane fatin e tijė, e nukngritesh si gjel mbi ta por jau dinė hallin, populli tė respektonė edhe zoti tė ndihmonė.
Por, edhe miku kur e verenė sė je i vėndosur, ėshtė i gatqem tė delė nė ndihmė. Austria i qojė notė Millosheviqit qė ti mbaj duartė larg Sllovenisė sepse, do tė pėrballėt mė forcėn e tyre ushtarake.
Austria, i grumbullojėtrupat nė kufi nė Korushkė dhe, Serbia mė bishtė pėr tokė, ja their pėr Kroaciduke shkatėrruar qdo gjė para sajė. Por, edhe aty himbi kur Kroacia mė forcėn ushtarake tė armatosur nga Gjermania nėn tė ashtuquajtur planin ushtarak ” Olluja”, po mos ta ndalte Amerika, deshi tė arrijėnė Batajnicė.
Kur e mendojė sot Kosovėnsė kushė ėshtė nė krye tė sajė, merre mė mend sė si do tė vepronte nė raste tė tilla. Kush do ti besonte Komadantit tė forcave ushtarake.
Ndėrsa, komadantėt e komesarėt “qlirimtar”, porosisin limuzina antiplumb mė qmim tė 145 mijė evrove pėr Presidentin tė cilit as trupėroja nuk po i mjaftojka pėr ta mbrojtur. Nga kush?! Pse krejtė ky shpenzim pėr tė ja sigurue jetėn njė presidenti nese nuk ngarkohėt mėakuza pėr krime e vrasjė nė pusi mė urdhera ndaj oponentėve politik, ndaj luftetatve tė UĒK-sė, komadantve tė tipit Ekrem Rexhės, Komadant “Drinit”, i aftė dhe njohėsi artitushtarak, njohės i disa gjuhve tė huha i cili, pas lufte ju kthye jetės normale pa kėrkuar haraq, pa kėrkuar privilegje, pa u pasurue nė mėnyrė te jashtėligjshme sė, i ndjeri, luftėn dhe flijimin pėr liri tė atdheut, e ka konsiderue si obligim si qdo patriot e jo pėr privilegjė. Nuk ra nėn ndikimin e hajdutve e kriminelve, profiterve dhe abuzuesve tė luftės dhe uniformės sė UĒK-sė, duke uluritur sė” po njollosėt lufta qlirimtare e Kosovės”.
Jo, zotėri, ju po e njollosni dhe po ja qitni faqėn e zezė por, gjėrat po vijnė duke u zbardhur dhe duke dalur nė shesh sė, kush luftojė pėr liri e kush pėr pushtet e pasuri.
Populli ėshtė nė pritje tė vėndimit tė Gjykaata Kushtetuese e cila, duhėt tė jėtė nė anėn e popullit pasi, populli e dha provimin dhe vėrdiktin e shumepritur qė, keqebėrėsit, kriminelėt e hajdutėt i pėrzune jashtė e qė, mė qdo kushtė po mundohėn tė rikthehėn nė pushtet sė, i kanė borxh popullit dhe, nuk po dijnė sė kah tė ja mbajnė.
Ose burgun e ose kthimin e pasurisė sė jashtėligjshme por, siq po dukėt qė tė dujat bashkė e diqka ma tepėr
Populli donė qė ti kthehėn tė zgjedhurit e tyre, zonjėn Osmani dhe zotin Kurti. Qė tė dytė dhanė prova tė mjaftueshme pėr njė kohė kaq tė shkurtėr qė tė vėndosur e tė sinqertė qė, gjėrat ti qojnė deri nė fundė.
Ata tė cilėt ruhėn nga populli sė mos po ju ndodhe” ndonjė ekeqe”,ata, nuk mundėn mė e udheheq atė popull.
Tani, Serbinė nuk e kanė brenda qė tė frikohėn nga ajo. E, po nga kush frikohėn athere?! Nga ata tė cilėt i likuiduan pa shejė e deshmitar, pa proces gjyqėsor sepse, dosjėt e tyre i ka Serbia si bashkpunėtor tė tyre dhe, ajo i shantazhonė nė qdo kohė e pėr qdo gjė qė i nevoitetė asajė.
Edhe dialogun insistonė qė ta udheheqin ata tė cilėt i ka nė dosje dhe ju diktonė sė si tė veprojnė. E, fatėkeqėsia e madhe ėshtė sė, e manipuluan edhe Amerikėn ta thėmė nė mėnyrė tė pėrgjithshėm, duke i akuzuar tė zgjedhurit e popullit si antiamerikan.
Po tė ishte kėshtu, asesi, populli kurrė nuk do ti votonte, por, ja qė i votojė duke ju besuar sė, kėta tė dy edhe mikut por edhe armikut ja thonė tė vėrtetėn.
Kėta, i rrėjtėn, e manipuluan dhe i mashtruan pėrkohėsishtėmiqt tanė ndėrkombėtar por qė e everteta po delė nė shesh dhe, rrenat, po zhdukėn.
Ėshtė jetike pėr tė mirėkur, Kryeparlamentarja, zonja Osmani dhe, Kryeministrinė detyrė tani, zoti Kurti, i bashkėrėndojnė aktivitetėt shtetėtore, mė siguri nė interes tė qytetarve e jo tė tyrin pėrsonal.
Nuk ja kanė frikėn askuajtė sepse, nuk i kanė bėrė keqė askuajtė. Nuk kanė nevojė mė mbledhe pleq sipas Kanunit tė Lekė Dugagjinit duke tentuar tė shfajėsohėn pėr akuza kriminale ndaj bashkėvendasve tė tyre.
Kėtė e bejnė ata tė cilėt e kanė mizėn nėn kapuq dhe, mundohėn qė nė tė gjitha format tė shfajėsohėn pėr krime ndaj bashkėluftetarve dhe bashkėkombasve tė tyre.
Zoti Kurti dhe zonja Osmani, tani pėr tani, janė tė vetmit tė cilėt e kanė guximin dhe gadishmėrinė ta mbrojnė Kosovėn nga coptimi sepse, kėtyre tė dyve, as populli, as miqėt ndėrkombėtar, nuk mundė te ju drejtohėn mė gishtė sė, po e thė kėtė a atė gjė, do ti qesim tė bėrat e juaja tė cilati posedojnė nė dosjet tyre, pra, Serbisė.
Ndershmėria e tyre si qytetar e tani nė poste shtetėrore, janė garancė e paluhatėshmėrisė sė tyre nė qėndrime parimore nė bazė tė Kushtetutės sė Kosovės, nė bazė tė ligjeve dhe Konventave ndėrkombėtare dhe nė bazėtė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara pėr kombėt dhe kompetencat dhe tė drejtat e tyre pėr vetėvėndosje.
Ata, qė tė dy, e kanė dijėn dhe guximin tė pėrballėn mė homologėt e tyre shtetėror tė gjitha niveleve duke i mbrojtur interesat e shtetit dhe popullit, si obligim kushtetues e kombėtar ballėhapur si kurrė ma parė deri mė sot.
Kėta, tė drejtėn e shtetit, popullit dhe kombit, mė kompetencė do ta mbrojnė para armiqve por, mundė tė jau spjegojnė dhe sqarojnė miqve tanė pėr mos ti sjellur para ndonjė akti tė papritue kur te bisedohėt pėr Kosovėn dhe qeshtjen e sajė nė tė gjitha instancat ndėrkombėtare.
E, si mos tė jetė populli i kėnaqur dhe krenar mė ta.

 32 
 : Maj 17, 2020, 07:15:09 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
Ēka je frustruar Milaim Rrenci? Unė nuk thash se dy vrasėsit qė kanė qenė me ty e kanė vra Ahmet Krasniqin

Nga: Xhevdet Mazrekaj Mė: 17 maj 2020 Nė ora: 17:24

Ēka je frustruar Milaim Rrenci? Unė nuk thash se dy vrasėsit qė kanė qenė me ty e kanė vra Ahmet Krasniqin
Milaim, pasi ti nuk fole pėr vrasėsit me tė cilėt na vizitove nė zyrėn tonė nė Cyrih, po flas unė.
Ne ishim me zyre nė Weinberg strasse 111. Ti Milaim erdhe aty me dy persona. Dėshmitar ėshtė edhe stafi i atėhershėm, para tė cilėve u shfaqe me atė maskėn “kolegiale”.
Ndėrsa, nė zyrėn time, mė tregove fuqinė e kėtyre dy personave.
Pėr “rastėsi”, erdhe pak pasi pėr vizitė nė zyre e kishim Komandantin Agim Ramadani.
Ai kishte ardhur pėr pak ditė nė Zvicėr pėr ta parė familjen e tij, ndėrsa mė pas do tė kthehej nė Koshare pėr tė luftuar.
Agimi mė pati kėrkuar qė t`ia jepja me vete dy gazetarė pėr nė frontin e luftės, mė tha se garantonte pėr jetėn e tyre dhe se nevoja pėr njė dritare informimi nė ato ditė tė errėta tė luftės, ishte e madhe.
Por, t`i kthehemi ardhjes tėnde me dy vrasėsit nė zyrė, Milaim.
A tė kujtohet, kur u ule pėrball meje, ndėrsa ata tė dy rrinin mė larg.
Mė shikonin ne sy gjatė gjithė kohės, por edhe unė i shikoja e s`mė trembej syri aspak!
Kishin shikim tė ftohtė prej vrasėsi.
Tė thash se shokėt tu s`po i njoh dhe tė pyeta se pse kjo vizitė pa paralajmėrim?
Ti mė the se, jam i detyruar tė ta pėrcjell njė mesazh nga Xhavit Haliti dhe se kėta janė dėshmitar pėr fjalėt qė po t`i them. Kėta, mė the ti, janė persona qė do ta vėrtetojnė nėse ta kam sjellė mesazhin qė mė kanė porositur.
Pastaj, vazhdove... Mė the se tash ėshtė gjendje e jashtėzakonshme pėr shqiptarėt dhe nė gazetė duhet t`i referohesh vetėm tė dhėnave nga Shtabi i Pėrgjithshėm, Xhavit Haliti e LPK-ja.
Mė the se s`ka mė me e qitė nė gazetė Ibrahim Rugovėn, Tahir Zemėn, “tre pėrqindėshin” e Agim Ramadanin, ka vetėm LPK dhe Shtab tė Pėrgjithshėm.
Kur mi the kėto fjalė, njėrin prej shoqėruesve e sugjerove tė dalė jashtė dhe tė shikojė se mos po sillej dikush andej. Ai shoqėruesi tjetėr u largua mė larg.
Pastaj, mė the: Xhevdet me mė ndėgju mua, bėj ēka po them se kėta (dy vrasėsit) kanė vra njerėz pėr Xhavit Halitin e pėr Shtabin e Pėrgjithshėm.
Prandaj ditė mė parė tė pyeta se a janė gjallė, se keni mundur t`ua humbni gjurmėt pėr t`i mbuluar dėshmitė.
Milaim zeza, sa i pėrket firmave, se me para tė kujt e kam bėrė Botėn sot, unė po tė them se e kam bėrė me paratė e mija!
Pėr firmėn qė po thua ti se e kam krijuar me Behgjet Sallahun e JAT-it, (se ty po tė djeg shumė fjala JAT), t`i paskan dhėnė informacionet gabim. Kurrė nė jetėn time nuk kam pasur punė me Behgjet Sallahun.
Duket se ta paskan ngatėrruar me Behgjet Pacollin me tė cilin kam bashkėpunuar.
Edhe diēka sa i pėrket kėsaj: Behgjet Sallahu ka punuar me JAT-in dhe kjo ka qenė e ditur botėrisht.
Ai nuk ishte azilant politik, pėr dallim prej teje!
Ti Milaim si patriot i madh ē`punė pate me JAT-in e Millosheviēit?
Vazhdojmė...Sa pėr dijeni tėnden Milaim, qė nga viti 1990 deri mė 1995, unė Xhevdet Mazrekaj, nė Zvicėr i kam pasur tri firma.
Pra, kam pasur kapital e qarkullim 100 milionė CHF para formimit tė “Botės sot”. Kjo ėshtė gjė qė vėrtetohet, se mbi tė gjitha jetoj nė njė shtet si Zvicra e njė qytetar i Zvicrės qėndron pas fjalėve e veprave tė veta!
Kam qenė aksionar nė firmėn Turist Ag, shoqatė aksionare.
Aty, 33% tė aksioneve kanė qenė nė emrin tim, 33 % nė emėr tė Behgjet Pacollit e 33% nė emėr tė Hajdin Sejdisė.
Kjo firmė u hap me njė koktej glamuroz, ku mori pjesė edhe Ambasadori i atėhershėm i Shqipėrisė nė Vjenė, si dhe aktori i madh Bekim Fehmiu.
Madje, Bekim Fehmiu, atė mbrėmje mė dha njė kompliment, se po dukesh si aktor Holliwood-i.
Nuk e kam princip tė lavdėrohem, por po e pėrmendi kėtė qė tė tė bėj nervoz ty Milaim.
Nga ana tjetėr, tė gjitha firmat e medieve shqiptare nė Zvicėr kanė qenė tė mijat.
Milaim, megjithėse e di qė e din, por po ta rikujtoj se edhe zėri ku ke thėnė se ke punuar ti, ka qenė nė emrin tim.
Bile, kur ka ardhur Teki Dervishi nė Zvicėr, e kam bėrė kryeredaktor tė Zėrit nė vend tė Agim Males.
Se Agim Mala nuk na pėrshtatej me orientimin tonė redaksional! Ne e pėrkrahnim Ibrahim Rugovėn, e ai Rexhep Qosjen e Adem Demaēin.
Pėr kėtė arsye, e lash tė merrej me njė rubrikė tė lehtė, siē ishte “Kėndi i njoftimeve”.
Pra, Milaim, nėse ti po mendon se tė ka paguar Agimi, atėherė po tė them qė edhe nėse tė ka paguar, atėherė paratė kanė qenė tė firmės time.
Tek nė vitin 1997 e kam shitur Zėrin, nė diasporė.
Milaim, edhe pėr granatėn me tė cilėn ėshtė sulmuar “Bota sot”, ke bėrė propagandė duke e quajtur inskenim, se kinse ne ia kemi gjuajtur bombėn vetes.
Pėr fat tė mirė, Zvicra e zbuloi terroristin e bombės dhe po del se granata ėshtė dėrguar prej vendit ku e kanė pasur zyrėn Kadri Veseli, Hashim Thaēi e Xhavit Haliti. Bomba ka ardhur nga posta e Oerlikonit.
Edhe ti bashkė me dy vrasėsit, keni ardhur nė zyrėn time pikėrisht nga Oerlikoni i Zvicrės.
Edhe diēka: Nuk e di se ēfarė krijese je ti Milaim, qė bėn shpifje aq tė ultė dhe merresh me vdekjen e motrės time. Kjo tregon se sa i pėshtirė je!
Po e konteston edhe raportin e mjekėve dhe shtetit zviceran pėr vetėvrasjen e saj.
A thua more Milaim, edhe shteti i Zvicrės, paska qenė i “involvuar” nė UDB?!
Shumė absurde dhe e tmerrshme ajo qė ke thėnė.
Pikat tjera do t`ia jap gjyqit.
 Unė e di qė je frikacak Milaim. E di se nėse Xhaviti, Kadriu apo Hashimi tė thonė mbylle gojėn, ti do ta mbyllėsh. E Momentalisht tė paskan ndėrsyer...
expand the original image
Fotografia e Xhevdet Mazrekaj

 33 
 : Maj 17, 2020, 06:01:38 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
Nga:Kimete Berisha


Dramė po lyp, dramė jepi.

Shqiptarėt le ta lusin Zotin qė mos t'i mbushet mendja ta rrėzojė spitalin ushtarak, tinėz, para sabahut, si policia serbe kur vriste e bastiste shqiptarėt e Kosovės, gjithmonė vepronte para sabahut.
Pse nė kohė pandemie, Edi Rama e rrėzoi Teatrin!
 Pse nuk i pritej!
 Teatri, nėse patjetėr duhej tė rrėzohej, rrėzohet nė njė kohė mė tė mirė, jo nė kohė karantine, kur pėr tė jetuar ka orar, e pėr tė shkatėrruar s'ka orar.
Pse gjithė kjo nevojė ekstravagante dhe urgjente e Edi Ramės nė kohėn e izolimit dhe tė paqartėsive, nė kohėn e frikės dhe dėshpėrimit, nė kohėn e varfėrimit dhe trishtimit tė shqiptarėve, e bėn katarsisin, duke e rrėzuar skenėn ku arrihet ky katarsis.
Dhe kėtė shkatėrrim e quan si komunistėt 'shkatėrrim kreativ'.
Kryeministri shqiptar, e ka shfrytėzuar karantinėn pėr t'u bėrė edhe mė i pasur.

S'e kuptoj ēka do tė blej ky me ato pare?

A e sheh veten nė pasqyre?
 Ti guxon me shkatėrru Teatrin, po hajt, n'guxofsh, ndalu shikoje veten nė pasqyre veē 30 sekondra pandėrprerė nė drita tė syve shikoje veten dhe po tė garantoj se do tė pėrhėnėsh nga sytė e t'u, nga personazhi qė tė ka pushtuar sytė.
Shikimi i Edi Ramės e zbulon urrejtjen dhe nėnēmimin qė ndjen pėr krejt botėn, pėrveē pėr profetėt e vdekur.
 Ky veē me tė vdekurit ka 'raporte' tė mira, se ata nuk ia kthejnė fjalėn, edhe kur ky i mashtron shqiptarėt nė emėr tė tyre.
Ai nuk tė shikon si njeri, a ti ngul sytė, e prolongon shikimin fiks dhe kjo ngulitja e syve ėshtė kėrcėnim dhe shqetėsim.
 Pra, kushdo qė tė shpon me sy, apo t'i ngulit sytė, dije mirė se po tė kėrcėnon.
Ndoshta ka nevojė pėr ndihmė e jo pėr urrejtjen tuaj. Jepini ndihmė njerit. Bėjani analizat n'kry.
Nevoja pėr tė rrėnuar ėshtė sėmundje.
 Njė poet klasik ndjehej mirė kur i thyente xhamat me gurė (ama kurrė nuk habitej t'i thyente xhamat e tij).
Ia nisi rrėnimit me fytyrėn e Teatrit, jo me shpinėn e Teatrit.
 Sepse, nė fytyrėn e rrėnuar tė Teatrit ju sheh Juve. Dhe kjo i ngjall ēlirim, njė satisfakcion, qė mjerisht nuk i zgjat shumė kėnaqėsia, sepse pėrsėri ka nevojė pėr njė rrėnim tjetėr. Nuk ngihet.
Pėrveē qendra e Tiranės, Shqipėria ėshtē e mykur nga vjetėrsia. Rrėzoji krejt, pse s'po i rrėzon. Shko rrėzoje edhe Venedikun ku hyn e del uji nė librari dhe librave u vjen era myk!
'Vetėm aty ku ka varre, ka edhe ringjallje', prandaj mbi rrėnojat e Teatrit mund tė fillojė njė jetė e re, nėse shqiptarėt nuk pranojnė tė rrėnohet Teatri para se tė kryhet Drama. Tash qė u rrėnua, duhet bėrė Dramė mbi Teatrin e rrėnuar. Tash Teatri ėshtė personazh tragjik, qė nė fund u shkatėrrua nga personazhet e tij.
Pra, Teatri e lyp Dramėn. Revoltėn, Protestėn.
 Revolucionin, pse jo!
Tash qė s'ėshtė Teatri, 'Mbreti Lir' duhet tė luhet nė Rrugė.
 Katarsisi duhet tė arrihet nė rrugė.
 Dhe, duartrokitjet nuk duhet tė bėhen me duar, por duhet tė bėhen duke goditur me kėmbė, si grekėt nė teatrin antik.
Tragjedia t'i kthehet rrėnjės sė saj dhe etimologjisė. Tragjedi greqisht do tė thotė 'kėnga e dhisė'. Nė kohėn e festave pėr nder tė Dionisit, grekėt e flijonin njė cjap.
Ky rit pastaj vazhdonte me kėngėn e dhimbshme pėr cjapin e flijuar.
 Aktori kryesor gjithmonė paraqitej si plak me mjekėr cjapi dhe me rroba qė i ngjanin lėkurės sė cjapit.
 Pra, heroi i parė tragjik i teatrit ėshtė 'dhija'
Ky boll mirė po ju nėnēmon (po ju provokon e po lyp bela) e po ua bėn me dije se s'ju bėn hesap pėr njerėz.
 Ēka po pritni. Dramė po lyp, dramė jepi.
Mos ja fal Teatrin.
________
P.S. Ky shkrim ėshtė nė vend tė ziqrit pėr shpirtin e Teki Dėrvishit.

 34 
 : Maj 17, 2020, 12:51:41 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
Kur shqiptarėt shembin trashėgiminė e kulturėn kombėtare


Nga: Gani Mehmetaj Mė: 17 maj 2020 Nė ora: 14:09
expand the original image
Gani Mehmetaj

Kur zyrtarėt serbė tė Prishtinės me 1957 urdhėruan shembjen e Kishės sė Shna' Ndout nė qendėr tė kryeqytetit, punėtorė shqiptar nuk pranuan ta bėnin kėtė shėmti.
Dolėn punėtorėt serbė dhe tė etnive tė tjera qė e shemben kishėn e Stakajve.
Nė Shqipėri ndodhi e kundėrta, shqiptarėt i shembėn tė gjitha kishat katolike, ose i shndėrruan nė depo e shtėpi kooperativistėsh pėr argėtim tė vulgut. Nuk pati rezistencė ndaj kėtij vandalizmi komunistėsh pro serb.
Kur njė oligark nė Prishtinė kėrkoi tė shembej Teatri Kombėtar i Kososovės dhe mbi rrėnojat e tij tė ndėrtohej njė ndėrtesė shumėkatėshe, brenda tė cilit do tė ishte edhe Teatri Kombėtar, shqiptarėt e Kosovės e refuzuan propozimin e oligarkut.   
Nė Shqipėri ndodhi e kundėrta: klika qeverisėse e pranoi diktatin e oligarkėve, sot nė mėngjes u shemb Teatrin Kombėtar para artistėve qė pėrloteshin, tė pafuqishėm t'u kundėrviheshin policeve. Opinioni nga transmetimet televizive, shihte tmerr dhe nuk u besonte syve.
Tirana po shpėrfytyrohet nė mėnyrė tė frikshme.
Ē' lloj shqiptarėsh janė kėta?

 35 
 : Maj 17, 2020, 12:30:12 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
Nuk rikthehet demokracia, pa burg pėr Edi Ramėn

Nga: Andi Bushati Mė: 17 maj 2020 Nė ora: 13:45

 expand the original image
Andi Bushati

(Teatri si autopsia e njė krimi perfekt)

Krimi i ndodhur nė ditėn e fundit tė gjendjes sė jashtėzakonshme, ka vetėm njė autor, atė qė si personazhet e romaneve mė tė ēmendura tė kėtij zhanri e planifikoi krimin e tij prej 22 vjetėsh. Pavarėsisht se nė kėtė histori kanė hyrė dhe kanė dalė shumė figura tė njohura, nga Violeta Manushi tek Pandi Majko, nga Robert Ndrenika te Maks Velo, nga Aurel Plasari tek shėrbyes tė pėshtirė si Agron Hysenlliu e Erion Veliaj, autori dhe projektuesi i masakrės mbetet vetėm njė.
Por sado perfid, i sofisttikuar dhe gjatė gjithė dy dekadave i veshur me mbrojtjen e pushtetit, Edi Rama ka lėnė gjurmė nė krimin e tij. Sot mjafton njė enumeracion i tyre pėr tė tė kuptuar se ai ėshtė i pandehuri ekselent qė nuk mund ti shpėtojė dot prangave.
Historia fillon nė vitin 1998 kur ai u bė ministėr kulture. Ndėkrohė qė nė publik mbante aureolėn e revolucionarit qė shtirej sikur tallej me aktorėt e socrealizmit, ai nuk qe veēse zyrtari banal qė firmoste kontrata tė paligjshme. Mes shumė e shumė mėkateve qė do tė rridhnin mė pas, ēdo prokuror i pavarur qė do tė bėjė drejtėsi, mund tė hapė sot kontratėn e ministrit me ēorape tė kuqe dhe ēitjane me pronarėt e Bingo Ylli. Skandaloze. Ndėrsa ministrit tė kulturės ligji i lejon tė vendosė firmėn vetėm pėr sipėrfaqe qė nuk i kalojnė 500 metrat, ai i jep bingos plot 570 metra tė Teatrit Kombėtar. Si e bėn kėtė? Duke fallcifikuar letrat dhe duke zvogėluar hapsirėn. Cili ėshtė dėmi? Nga 74 milionė lekė nė vit qė duhet tė pėrfitonte teatri, kontrata e re i jep vetėm 4 milionė. Tė tjerat shkojnė nė xhepat e pėrfituesve.
Nuk dihet nėse ky krim fillestar ka determinuar tė gjithė tė tjerat. Nuk dihet as nėse fshehja e tij, ka pėrcaktuar mė pas betejėn estetike pėr godinėn qė deri sot Europa Nostra e konsideronte si njė ndėr 7 perlat mė tė rrezikuara tė kontinentit.
Eshtė vėshtirė tė thuhet nėse ankthit tė grabitėsit vitet i shtuan edhe patologjinė e pa kuruar ndaj tė gjithė atyre qė pėr arsye krejt tė ndryshme donin ta mbanin nė kėmbė kėtė monument kulture. Ndofta tė gjithė faktorėt u bėnė bashkė dhe sapo pati mundėsinė kur u rikthye nė pushtet, Edi Rama e vuri nė axhendėn e tij shembjen e Teatrit. Sipas dėshmisė qė ka dhėnė vetė arkitetkti danez Bjarke Ingels, Rama e ka thirrur atė diku nga mesi i vitit 2016- pėr ti kėrkuar njė projekt pėr teatrin e ri. Natyrisht, pėr tė arritur kėtu, ai duhet tė kryente mė parė njė veprim tinzar, nxjerrjen nga harta e zonės sė mbrojtur tė kėsaj godine.
Por manipulimet nuk mbarojnė kėtu. Publikut iu shit, madje kėshtu ėshtė e shkruar edhe nė dokumentet zyrtare, sikur ideja e shembjes dhe gritjes sė godinės sė re ishte njė ofertė e pakėrkuar e kompanisė Fusha. Pra mashtrimi tjetėr me ligjin: Fusha qė e ka dorėzuar kėrkesėn e tij nė shkurt 2018 po pėrdorej vetėm si koperturė pėr tė gėnjyer Kėshillin Bashkiak dhe parlamentin, pasi Rama i kishte nisur tratativat qė nė 2016.
Por, rastet ku ēdo prokuror mund tė hetojė vazhdojnė. Me qenėse Fusha duhet tė ndėrtonte dhe kulla nė njė tokė shtetėrore, projekti ngecte. Pėr “dhurimin” e asaj toke duhet tė votonte me dy tė tretat, Kėshilli Bashkiak. Rilindja nuk e arrinte dot kėtė numėr votuesish, prandaj u pėrdhos kushtetuta, iu rrėmbyen kompetencat pushtetit lokal, dhe u vendos qė rrėmbimi tė bėhej me ligj special nga kuvendi. I njėjti ligj qė u votua nga socialistėt dhe qė Meta e ēoi nė Kushtetuesen e pangritur ende.
Edhe ligji vetė, megjithėse sot i pavlerė, pati shkelje tė mėdha pėr dhėnien e njė prone shtetėrore pa garė, e cila u fshikullua edhe nga Komisioni Europian.
Nėse njė prokuror do tė hetojė atij nuk ka si mos i bėjė pėrshtypje se nė krim u pėrfshinė menjėherė gjithė strukturat shtetėrore. Sapo Fusha dorėzoi propozimin, ministria e Kulturės e shpalli atė tė pėrkryer. Nė tė njėjtėn kohė, brenda dy javėve, instituti sharlatan i ndėrtimit prodhoi raportin se ndėrtesa mund tė shembej me tėrmetin mė tė parė (ranė dy tė fortė qė athere).
Po tė shikohet kontrata e Fushės me shtetin ajo pėrbėn njė subjekt mė vete pėr burg. Leja pėr kulla qė iu dha atij, parashikonte njė koificent shfrytėzimi tė jashtė ligjshėm pėr Tiranėn, dhe njė intensitet ndėrtimi pėrtej atij qė lejon plani rregullues i miratuar nga vetė Veliaj.
Kėtij projekti i doli boja aq keq, sa edhe ata qė e gatuan nė kulisa u detyruan tė tėrhiqen, por duke kėmbėngulur sėrish tek qėllimi final. U gjet sebepi sikur Fusha nuk kishte para, pėr kėrkesat qė pretendonin artistėt dhe u vendos qė teatrin ta shembte-ndėrtonte vetė bashkia. Megjithėse mashtrimet se shteti nuk kishte para, u rrėzuan, megjithėse, kjo nuk e bėnte mė tė detyrueshme ngritjen e tė riut nė tokėn e tė vjetrit, projekti nuk ndryshoi. Por sėrish duke zgjedhur njė rrugė kriminale. Veliaj, i tredhur nga Rama organizoi njė votim klandestin nė kėshillin bashkiak, pa respektuar afatin 5 ditor, duke shmangur diskutimet dhe duke fallcifikuar dokumentat, dhe vendosi ti ēojė ruspat teatrit.
Natyrisht, kėto janė aspektet mė ulėrtitėse tė kėtij krimi qė ngėrthen brenda vetes edhe dhjetra tė tjerė mė tė vegjėl.
Por, mjafton situata kur ai u krye, nė njė natė tė shtune, nėn gjendje tė jashtėzakonshme, me njė dhunė tė paparė policore, pa pyetur pėr dy ēėshtje tė depozituara nė gjykatėn e pa ngritur kushtetuese, pėr ta bėrė atė njė krim tė zi, perfekt.
Si i tillė, ai ėshtė shumė mė tepėr se shembja e njė godine historike pėr qėllime korruptive. Ai pėrbėn autopsinė e njė demokracie tė vdekur nė ēdo qelizė tė saj. Ai simbolizon njėkohėsisht edhe pushtetin diktatorial tė njėshit, edhe servilizmin e pėshtirė tė lolove tė oborrit (aktorė, inxhinjerė, gazetarė), edhe shtetin pa gjykata, edhe policinė e dhunshme dhe brutale, edhe sistemin e lidhjes sė shkurtėr tė autokratit me oligarkėt, edhe rėnien e ēdo institucioni demokratik qė nga parlamenti deri tek Kėshilli bashkiak. Pra kjo histori ėshtė simboli mė i mirė shtetit monist nėn tė cilin po vuajmė.
Nė kėtė kuptim, ndėshkimi i kėtij krimi me shumė gjurmė ėshtė njė domosdoshmėri. Opozita qė ka dalė sot nė rrugė dhe qė bėn thirrje nė rėnojat e teatrit pėr mosbindje cilvile, duhet tė betohet sot aty, jo pėr largimin e Edi Ramės, por pėr ndėshkimin e tij. Sepse ēdo ndryshim politik i pa shoqėruar pa dėnimin e autorėve tė kėsaj masakre do tė ishte njė farsė. Ne kurrė nuk do tė bindemi se ka ndryshuar diēka, nėse ky krim harrohet. Kjo duhet bėrė me ēdo ēmim, qoftė dhe duke shkelur mbi SPAK-un gjoja amerikan, qoftė edhe me koston se, bashkė mė tė akuzuarin kryesor, mund tė digjen si dėme kolaterale, plot shkelės tė tjerė tė ligjit.  Sepse ky ėshtė krimi “par exellence”, i cili na jep mundėsinė, qė duke ndėshkuar personin ta bėjmė kėtė edhe me sistemin 20 vjeēar qė ai pėrfaqėsoi. Se paku Edi Rama, me shembjen e teatrit na e ofroi kėtė mundėsi, qė me njė proces tė vetėm tė dėnojmė sė bashku dhe atė ē’ka ai pėrfaqėsoi. Tjetra ėshtė nė dorėn tonė.

 36 
 : Maj 17, 2020, 12:06:34 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
 
A do tė zbardhė Gjykata Speciale atentatin ndaj Ibrahim Rugovės, me tė akuzuarin kryesor nga Agim Hoti, Xhavit Halitin?

Faton MehmetiNga Faton Mehmeti Mė 13 maj 2020 Nė ora: 19:24

 
expand the original image
Presidenti historik, Ibrahim Rugova.


Ndonėse u mendua se Gjykata Speciale do tė vepronte mė shpejt, ajo ende nuk ka arritur tė arrestojė asnjė nga ish komandantėt e luftės tė pėrmendur pėr shumė vepra kriminale, nė mesin e tyre edhe  atentatet ndaj ish presidentit Rugova.
Faktikisht presidentit Rugova iu bėn atentate dhe disa tentim atentate, pėr tė cilat fatmirėsisht nuk patėn rezultatin elementi tė dr.Rugovės edhe pse pėr kėto tentime dhe njėrin prej tyre edhe atentat ndaj ish presidenti Rugova ka folur njė person me emrin Agim Hoti, i cili edhe  pretendon se ėshtė autor i dy tentim atentateve ndaj ish-Presidentit Ibrahim Rugova. Ne fakt Agim Hoti ishte arrestuar pėr njė atentat ndaj njė personi tjetėr, ai nga burgu i Dubravės, thonte se ata qė bėnė pazar me tė pėr tė vrarė janė Xhavit Haliti, Artan Nimani e Agron Haradinaj.

Pėr kėto pretendime thotė se ka fakte qė do t’ua tregojė edhe hetuesve. Kėto deklarime tė tija i ka quajtur shpifje edhe vet Xhavit Haliti, me tė vėrtetėn ende tė panjohur se, por qė fatkeqėsisht prokuroria e Kosovės  nuk ka ndėrmarr asnjė veprim pėr tė sqaruar kėtė akuzė. Derisa del njė person vullnetarisht dhe deklaron se ka marru 5 mijė  euro nė janar tė 2004 pėr tė kryer atentat ndaj dr.Rugovės, ėshtė ė pafalshme se si prokuroria nuk ka marruar asgjė lidhur me kėtė rast. Pėr mė tepėr Agim Hoti ka deklaruar se  “Unė jam ai i cili e kam gjuajtur bombėn mė 12 mars tė vitit 2004, nė oborrin e shtėpisė sė Ibrahim Rugovės, me urdhėr tė Xhavit Halitit, Agron Haradinajt e Artan Nimanit”.
Arsyeja pse Gjykatat e Kosovės nuk e kanė zbardhur kėtė rast, ka tė bėjė me faktins e ato janė tė kapura nga “ Pronto” aty ku bėn pjesė edhe vet Xhavit Haliti. Tani, njė fije shpresė ka mbetur tek Gjykata Special, e cila ndonėse ėshtė vonuar shumė, megjithatė mbetet njė shpresė se do tė zbardhė edhe kėtė rast, me tė akuzuarin kryesor Xhavit Halitin, pėr tė cilin ka edhe dėshmitar.

 37 
 : Maj 17, 2020, 10:49:04 PD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Letėr Zonjės sė Nderuar Vjosa Osmani, Kryetare e Kuvendit tė Republikės sė Kosovės

Prof. Dr Eshref YmeriNga Prof. Dr Eshref Ymeri Mė 17 maj 2020 Nė ora: 09:19

expand the original image
Vjosa Osmani

(Pse e vranė Ilir Konushevcin? Njė krim i rėndė nė traditėn e tradhtisė kombėtare)


E Nderuara Zonja Kryetare,

Nė faqen e internetit http://kuvendikosoves.org/ lexova dy shėnime Tuaja, kushtuar 22-vjetorit tė vrasjes sė Ilir Konushevcit (05 maj 1999) dhe 21-vjetorit tė zhdukjes sė dhunshme tė Ukshin Hotit (16 maj 1999). Nė tė dyja kėto shėnime, mė bėri pėshtypje tė veēantė ideja kryesore qė Ju shtroni aty: “Liria pa drejtėsi nuk ka kuptim”.
Kėtė ide, Prof.dr. Mehdi Hyseni, akademik, intelektual i shquar i diasporės shqiptare nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, historian erudit me formim tė shkėlqyer nacionalist, e ka shtjelluar nė analizėn me titull “Vjosa Osmani: liria pa drejtėsi nuk ka kuptim”, tė botuar nė gazetėn “Bota Sot” tė datės 16 maj.
Ju, si njė intelektuale dhe politikane me emėr tė nderuar nė Republikėn e Kosovės dhe si njė juriste e talentuar, keni shtruar njė problem mjaft tė rėndėsishėm qė pėrbėn njė shqetėsim tė pėrhershėm qoftė nė Kosovė, qoftė nė atdheun amė: kur mungon drejtėsia, atėherė liria ėshtė fasadė.
Ju meritoni respektin mė tė madh nga ana e popullit tė thjeshtė tė tė dyja shteteve tona, sepse ngrini zėrin pėr vendosjen e pushtetit tė drejtėsisė, e cila duhet tė zbulojė kriminelėt qė vranė heronjtė e vėrtetė tė Kosovės.
Kontributi i Ilir Konushevcit dhe i rrjetit tė bashkėpunėtorėve tė tij tė ngushtė, pėr sigurimin e furnizimit me armatime nga Republika e Shqipėrisė, ka qenė i jashtėzakonshėm. Kėtė kontribut tė shquar pėr armatosjen e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės me armė tė tė gjitha llojeve, e dėshmojnė mė sė miri mė shumė se tridhjet hyrjet e Ilirit nė Kosovė, duke shoqėruar makina tė ngarkuara nė Shqipėri me municionet e nevojshme.
Po atėherė pse e vranė Ilir Konushevcin?
Nėnkuptohet qė edhe strukturat sekrete tė shovinizmit serb, punonin me ngarkesė tė plotė pėr sabotimin e luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Prandaj Beogradi, qė pa dalė nė skenė Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, gjatė luftės dhe pas mbarimit tė saj, nė qėndrimin ndaj Kosovės, ndoqi tė njėjtėn taktikė qė pati ndjekur edhe ndaj Shqipėrisė gjatė viteve 1941-1948. Siē e ka theksuar historiani i talentuar Kastriot Dervishi, Boegradi, pėrmes emisarėve tė tij Miladin Popoviēi dhe Dushan Mugosha, themeloi partinė komuniste nė Tiranė mė 08 nėntor 1941, me tre objektiva kryesorė: shndėrrimin e partisė komuniste shqiptare nė agjenturė tė shovinizmit serbokriminal, futjen e Shqipėrisė nė luftė civile dhe shfarosjen e pėrfaqėsuesve tė shquar tė nacionalizmit shqiptar. Kėto tre objektiva titizmi jugosllav i realizoi plotėsisht, nė saje tė krerėve komunistė, argatė tė bindur tė Beogradit, me nė krye kriminelin Enver Hoxha.  I njėjti skenar u zbatua edhe nė Kosovė. Atje u krijua Partia Demokratike e Kosovės, me nė krye Hashim Thaēin, i cili, siē e ka theksuar nė internet  pėrfaqėsuesi i njohur i diasporės kosovare nė Gjermani, zotėria Xhafer Leci, qe vėnė kokė e kėmbė nė shėrbim tė Beogradit. Me kėtė rast, ai ka deklaruar:
“Hashimi me shokė janė zėnė peng nga Beogradi dhe kėtė ata e dinė vetė pse? Pse Hashim Thaēi u tregua aq lojal ndaj kėrkesave tė Beogradit, gjithėherė duke pranuar, plotėsuar e nėnshkruar kėrkesat serbe, me dokumente-garanci pėrmes Brukselit, nė dėm tė Prishtinės e nė dobi tė Beogradit?!” (Citohet sipas: Xhafer Leci. “Thaēi nėn hijen e Millosheviēit”. Faqja e internetit “Zemra Shqiptare”. 22 prill 2014)
Nė kėtė mėnyrė, tėrė veprimtaria atdhetare e Ilir Konushevcit ka qenė nėn vėzhgimin e pandėrprerė tė agjentėve tė Beogradit, tė rekrutuar me kohė e me vakt nga shėrbimi sekret serb. Ky rrjet agjenturor brenda Kosovės domosdo qė kishte mbėshtetjen e fuqishme tė rrjetit agjenturor tė Republikės sė Shqipėrisė, po nė shėrbim tė Beogradit. Prandaj edhe lėvizjet e Ilir Konushevcit pėr transportimin e armatimit nga Shqipėria drejt Kosovės, janė ndjekur me shumė kujdes nga ana e tė ashtuquajturit “Shtabi i Rognerit” nė Tiranė. Pra, objektivi i parė i Beogradit ishte sabotimi luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe vėnia e drejtuesve tė saj kryesorė nė shėrbim tė shovinizmitt serb, pėrmes njė mbikėqyrjeje tė rreptė. Kjo strategji e Beogradit kishte si pikėsynim qė krejt pėrfaqėsuesit me formim nacionalist nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė zhdukeshin fizikisht qė gjatė luftės dhe pas pėrfundimit tė saj. Prandaj edhe Ilir Konushevci u vra nė njė pritė, tė organizuar nė njė mėnyrė tė pabesė, kur gjatė natės, duke u gdhirė 09 maji i vitit 1998, nė veri tė Shqipėrisė, ashtu si shumė herė tė tjera, ishte duke transportuar armė me njė kamion pėr nė drejtim tė Kosovės.
Pra, zhvillimi tragjik i ngjarjeve nė Kosovė gjatė dhe pas luftės, ishte njė kopje e zhvillimit po aq tragjik tė ngjarjeve nė Shqipėrinė Londineze tė viteve 1941-1948. Dhe s’mund tė ndodhte ndryshe. Prandaj nacionalisti i nderuar i diasporės kosovare nė Gjermani, zotėria Idriz Zeqiraj, deklaron:
“Serbia i kishte argatėt e vetė tė gatshėm. Ajo kishte planifikuar, qė, sido qė tė rrjedhin ngjarjet nė Kosovė, donte qė njerėzit e saj tė vihen nė pozicione favorizuese pėr atė, Serbinė. Por, asaj nuk i mjaftonte vetėm ndihma e social-komunistėve tė Tiranės. Bėri si bėri, koordinoi me miken tradicionale tė Serbisė, Francėn, e cila do t’ia ofronte Hashim Thaēit “mikun” e gatshėm, Arnaud Danjean, agjent i Sigurimit francez, DGES. Kurse, ish-shefi i shėrbimit francez, Pierre Siramy, nė njė kanal televiziv, ka thėnė: “Hashim Thaēi ėshtė agjent i Francės”… Lista emėrore e ekzekutimeve vijoi me vrasjet serike… pėr tė arritur kuotėn shifrore tė 1820 viktimave politike, tė ekzekutuara nga komandantėt dhe bandat e tyre, tė cilėt sot vazhdojnė pushtetin e tyre tė pėrgjakur nė Kosovėn, kinse, tė “lirė” e “demokratike!”. Vrasjet politike nė Kosovė janė masive, madje shifra e tyre tejkalon numrin e dėshmorėve faktikė, tė rėnė nė luftėn e Kosovės (Citohet sipas: Idriz Zeqiraj.“Hashim Thaēi u arrestua pėr vrasjen e Ali Ukajt, u lirua pas telefonatės sė Xhavit Halitit”. Faqja e internetit “MekuliPress. Kritikė pėr media dhe pėr retorikė”. 14 gusht 2017).
Kjo ėshtė arsyeja kryesore qė Ilir Konushevci, si njė pėrfaqėsues i shquar i nacionalistėve shqiptarė nė Kosovė, duhej tė vritej nga dora tradhtare e shėrbėtorėve tė UDB-sė jugosllave, tė cilėt, me rrjetin e tyre agjenturor, i kanė shėrbyer dhe vazhdojnė t’i shėrbejnė shovinizmit serbokriminal me njė zell tė jashtėzakonshėm. Prandaj “Shtabi i Rognerit” dhe krerėt e politikės mecenariste nė Tiranė e kishin tė koordinuar veprimtarinė e tyre tė pėrbashkėt kriminale pėr shfarosjen e nacionalistėve kosovarė nė radhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe jashtė radhėve saj, nė mėnyrė qė tė shtrohej rruga pėr ardhjen nė pushtet tė Hashim Thaēit dhe tė bandės sė tij. Nėnkuptohet vetvetiu qė deklarata qė lėshoi asokohe nga Lisbona kryetari i partisė socialiste Fatos Nano se “kryeqyteti i Kosovės ėshtė Beogradi”, nuk ishte absolutisht e rastėsishme. Ajo deklaratė ishte sinjal i hapur pėr organizimin e veprimeve tė koordinuara tė Tiranės zyrtare, tė rrjetit tė saj agjenturor dhe tė rrjetit agjenturor kosovar nė shėrbim tė Serbisė, me tė vetmin objektiv pėrjetėsimin e sundimit kolonial tė Beogradit nė Kosovė. Pikėrisht nė saje tė punės intensive tė kėtyre dy rrjeteve agjenturore, nėn regjisurėn e kryepolitikanėve tė sotėm tradhtarė tė Tiranės dhe tė Prishtinės, Kosova e ditėve tona pėrfaqėson thjesht njė “koloni tė pavarur” tė Serbisė.
Vrasja e Ilir Konushevcit ėshtė njė krim i rėndė nė vazhėn e traditės sė tradhtisė kombėtare nga ana e krerėve tė politikės shqiptare. Por situata bėhet edhe mė e rėndė pėr heshtjen tėrėsore tė sistemit tė drejtėsisė shqiptare pėr vrasjen e Ilir Konushevcit. Ekzekutimi mafioz i Ilir Konushevcit duhet ta kishte shqetėsuar drejtėsinė shqiptare pėr arsye se ai u vra brenda territorit tė Republikės sė Shqipėrisė. Por drejtėsia shqiptare nuk ndėrmori asnjė hap pėr zbulimin e vrasėsve nė veri tė Republikės sė Shqipėrisė. Madje ajo nuk e vuri ujin fare nė zjarr as pėr vrasjen disa muaj mė vonė tė ministrit tė mbrojtjes Ahmet Krasniqi, i cili u ekzekutua nė mes tė Tiranės mė 21 shtator tė vitit 1998. Moszbulimi i vrasėsve tė Ilir Konushevcit dhe tė Ahmet Krasniqit, ėshtė njė damkė turpi nė ballin e organeve ligjzbatuese tė Republikės sė Shqipėrisė, tė cilat e kanė vėnė veten kryekėput nė shėrbim tė politikės tradhtare dhe tėrhiqen zvarrė pas saj, duke braktisur misionin e shenjtėruar pėr vėnien nė vend tė drejtėsisė.
Unė, e Nderuara Zonja Kryetare, ushqej ndaj Jush respektin mė tė madh, sepse si Juriste, Ju kėrkoni qė drejtėsia tė vihet nė vend pėrmes nxjerrjes nė dritėn e diellit tė krimeve tė pazbardhura, sepse vetėm nė kėtė mėnyrė do tė respektohet liria. Gjatė njėzet vjetėve qė kanė kaluar, qytetarit tė thjeshtė nė Kosovė i ėshtė mohuar liria, si pasojė e mungesės sė drejtėsisė. Por liria e mohuar pjell varfėrinė.
Kjo gjendje e qytetarit shqiptar, tė katandisur nė prehrin e varfėrisė pėr fajin e politikanėve tė babėzitur neokomunistė mercenarė, armiq tė drejtėsisė, qoftė nė Kosovė, qoftė nė atdheun amė, mė sjell nė kujtesė njė thėnie tė artė tė Alber Kamysė (Albert Camus - 1913-1960):
“Njeriu i sotėm, nė tė vėrtetė, ėshtė ai qė vuan jo pak mbi sipėrfaqen e ngushtė tė kėsaj toke, njeriu i lėnė pa zjarr e pa ngrėnė, pėr tė cilin liria s’ėshtė veēse njė luks qė mund tė presė; dhe s’mbetet tjetėr pėr kėtė njeri veē tė vuajė edhe ca mė shumė, sikundėr s’mbetet tjetėr pėr lirinė dhe dėshmitarėt e saj tė fundit veē tė shuhet edhe ca mė shumė”.
Nė kėndvėshtrimin tim, ėshtė fat i madh qė nė Republikėn e Kosovės kanė dalė nė krye tė politikės dy intelektualė tė shquar, si Kryeministri nė detyrė Albin Kurti dhe Ju, si Kryetare e Kuvendit, dy intelektualė tė pandotur absolutisht nga myku i korrupsionit, nė tė cilin e ka zhytur veten garda e vjetėr e politikanėve mercenarė nė shėrbim tė Serbisė. Ju, me shumė tė drejtė, kėrkoni tė vendoset “sistemi i mbretėrimit tė drejtėsisė”, tė cilit gardat e politikės sė vjetėr oligarkike dhe mercenariste nė tė dyja shtetet tona i tremben si djalli vetėtimės, sepse e kuptojnė fare mirė se sa e madhe ėshtė forca e grushtit tė saj.
Le tė shpresojmė qė karriera Juaj politike dhe e zotėrisė Albin Kurti tė ndikojė sadopak qė edhe nė atdheun amė tė dalin nė skenė politikanė tė formatit tuaj, pėr ta shpėtuar vendin nga bėrlloku i korrupsionit tė neokomunistėve enveristė qė popullin e kanė braktisur nė mėshirėn e varfėrisė.
Dėshiroj dhe kam shpresė qė Ju, me simpatinė dhe pėrkrahjen e admirueshme qė gėzoni nė radhėt e Lidhjes Demokratike tė Kosovės, si intelektualja mė me dinjitet dhe mė e votuara pėr moralin e lartė politik qė Ju karakterizon, tė ushtroni ndikimin tuaj tė fuqishėm pėr rikthimin e autoritetit tė dikurshėm tė kėsaj partie, qė Isa Mustafa e ka shndėrruar nė njė celulė tė partisė sė Hashim Thaēit, i cili varet kokė e kėmbė nga Beogradi, siē e ka deklaruar publikisht Aleksandėr Vuēiēi.

Me respekt dhe mirėnjohje tė thellė ndaj Jush.

Eshref Ymeri

Sinsinati, Ohajo

17 maj 2020

 38 
 : Maj 14, 2020, 05:05:54 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Thirrje publike e parafundit pėr Hashim Thaēin
expand the original image

E fundit, duhet tė ishte mė 28 maj, njė minutė para orės 12 tė apo, para datės 29tė, kur Gjykata Kushtetuese ta sjellė vendimin historik pėr fatin e Kosovės
Hashim Thaēi, tėrhiqu nga politika, para sė tė bėhet tepėr vonė sepse, edhe ashtu ėshtė bėrė vonė. Ke shkelė shumė keq dhe shumė rėndė. Kosova ėshtė nė rrezik  nga ajo qė ti po i pėrgatit qė, ėshtė baraz mė tradhti. E, kjo nuk tolerohet, Hashim.
Mė veprimet tuaja, ja ke trasuar rrugėn qorre dhe tė pashpresė Kosovės mė fajin tėndė, e cila po pėrballėt mė sfidat pėr tė mbijetuar si shtet e lere ma  pėr tė ju bashkuar kombeve tjera tė Bashkimin evropian dhe Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara. Ti, ja mundėsove Serbisė tė ushtrojė pengesa diplomatike siq ėshtė rasti i tėrheqjes sė njohjeve pa marrė parasysh rendin dhe ndikimin e tyre.
E ke sjellė vendin nė rrezik duke i imponuar politikat tuaja dhe tė rrethit tėndė partiak dhe atyre tė cilėt e kanė humbur rrugėn nė oborr mė partitė e tyre mė gardėn e vjetėr e cila, mu pėr faktin sė tu bashkėngjiten ty dhe politikės sate tė dėmshme pėr Kosovėn, elektorati i ka ndėshkuar keq dhe, asesi nuk do tė pajtohet qė kjo elitė e vjetėr bashkė mė ty dhė tė gjitha partitė tjera qė ishin nė koalicion me ty, respektivisht  ish partin tende, PDK- nė qė 20 vjet nė pushtet nė forma tė ndryshme, ja qitėn futėn e zezė Kosovės.
Krahu i luftės, e keqėpėrdori luftėn pėr tė ardhur nė pushtet dhė pėr tė abuzuar mė hajni e keqėpėrdorim tė pushtetit, hartuan popullin e varfur, u pasuruan pėr veti.
Kosova, ėshtė lodhė mė ty dhė politikėn tėnde antishtetėrore nė bashkpunim mė armikun tonė, Serbinė, arėsyet, motivėt dhė shkaqėt, i dinė ti vetė.
Duhėt tė jesh i bindur sė, mė largimin tėndė nga udhėheqja mė Kosovėn, Kosova do tė frymojė ma lirshėm, Serbinė do ta heqim qafe, krimin, korrupcionin dhė nepotizmin si politikė dhė “ fillozofi” e jotja e instaluar nė ish partinė tėnde qė u vėrtetue mė rastin e aferės “ Pronto”, nuk do tė veprojė ma kurrė
Fryma e re nė politikė dhė udhėheqje mė shtetin, duhėt tė ndryshojnė pėr tė mirėn e popullit dhė tė shtetit. Populli, definitivishtė u pėrcaktue pėr kėtė pėr mos tu kthye kurrė prapa sepse, u ka ardhė laku nė fytė nga sjelljėt e juaja monarkofashiste.
Ti, nuk mundė ti ikėsh pėrgjegjėsive pėr akuzat tė rėnda qė tė ngarkojnė, nese nuk ke deshmi qė mundė tė “lirojnė” nga ato akuza.
Mė 29 nentor, ėshtė afati i fundit kur Gjykata Kushtetuese duhėt taj jep vėrdiktin pėr shkelje tė kushtetutės nga ti, nga i cili varėt fati i Kosovės, dhė, stabiliteti apo, nxitje pėr ngritje tė tėrė popullit tė Kosovės nė demonstrata masive, sipas paralajmėrimit mė shkasė, i cili, asesi nuk do tė pranojė qė vota e tyre tė anashkalohėt, tė injorohėt e mos tė respektohėt.
Qė, nuk do tė lejojė tė luhėt mė kufijtė egzistues mė qfardo qmimi qoftė ai, nuk ka asnji dyshim. Pér kėtė, duhėt tė jesh i bindur, pa marrė parasyshė sė, kush qėndronė pas teje. Miku sado i mirė dhė i sinqertė tė jetė, nuk duhėt dhė, nuk mundé tė bėhėt zot shtepie nė shtepinė tende. Athere, ai, mundė tė quhėt uzurpator kundėr tė nji tė dobėti. Kėsajė, nuk i thohėt miqėsi, anipse, ky far individi mė preteksin sė ėdhtė Amerikė, nė faktė, nuk ėshtė dhė, nuk konsiderohėt Ametikė.
Veprimėt tuaja, shkojnė nė kėtė drejtim sepse, ti je ai qė, i dhae dritė jeshile prekjės sė kufijve dhė, ndarjės sė Kosovės.
Klasa politike nė krye mė ty mė partitė qė u solidarizuan mė komplotin tėndė politik e tentim puqin ushtarak, LDK, PDK, AAK, Nisma e AKR, qė, nė nji mėnyrė janė partitė tė cilat, posaqėrishtė tė krahut tė luftės, ballafaqohėn mė akuza tė rėnda pėr krime ndaj shqiptarve nė krye mė ty, korrupcion e nepotizėm nė mėnyrėn ma tė papėrgjegjėshme qė e dėmtuan buxhetin e varfur tė Kosovės.
Pasurim i jashtėligjshėm, jo mė punė e djersė por, mė vjedhje. Si do ti arėsyetoni ato pasuri marramėndėshe, pėrderisa, populli pėrballėt mė skamje ekstreme.
 E shkatėrruet, gjendjėn ekonomike, politike, diplomatike nė marrėdhėniet nderkombėtare qoftė edhe mė shtetėt mike, mė tė cilat, abuzuet, mashtruat dhė, bashkpunuet kur ju duhėj destabilizimi politik brenda Kosovės pėr qellimėt tuaja politike, pėr ti rikthye nė pushtet ata tė cilėt sovrani i largojė pa kthim prapa mė arėsye.
Pra, shkelja e Kushtetutės nė bisedimet mė Serbinė mė veprime krye nė vete, dhė, veprimeve tjera destruktive dhė tė rrezikshme nė kohėn e pandemisė duke dhėnė  urdhėra pėr moszbatimin e vėndimeve tė Qeverisė, kur ishin nė pyetje masat emergjente kufizuese pėr mbrojtjen e qytetarve nga koronavirusi, ju, pėr qėllimėt tuaja meskine, ka**eriste dhė, tentim amnestimi pėr vepra kriminale, pėr ti  ikė Gjykatės Speciale, ishte sjellja ma destruktive ma e rrezikshme dhė destabilizuese pėr vėndin kur, ma sė shumti i duhėj uniteti qė ishte edhe rroli i yti parėsorė nė rrolin presidentit ceremonial unifikues e jo urdhėdhėnės e kundėrshtues duke i vėrė nė konfuzitet shėrbimėt policore dhė, shėndetėsore qė, nė vete pėrmbanin rreziqe mė pėrmasa tė gjėra. .
Ti, si kordinator mė partitė politik pėrkrahėse tė tuajė, por, jo mė tė gjitha, bile duke e anashkaluar partinė fituese tė zgjedhjeve tė fundit, u dakorduat pėr rrėzimin e qeverisė pėrmes mocionit tė mosbesimit nė rrethana tė jashtėzakonshme edhe nė bashkpunim dhė koordinim mė tė dėrguarin special pėr bisedime Kosovė-Serbi, qė, veprove nė mėnyrėn ma tė papėgjegjshme dhė tė papranueshme nė kėto rrethana.
E keqėpėrdore miqėsinė mė SHBA-t, duke i akuzuar tė tjerėt si antiamerikan dhė, luajte mė ndjenjat dhė respektin tė cilin populli shqiptar kudo qė jetonė, e ka nė zėmėr dhė, ėshtė shumė i ndijeshėm i cili, nė asnji mėnyrė nuk do ta pranonte nji keqėsim mė Amerikėn. Ishe i ultė, i mjerė dhė gėnjeshtar.
E mashtrove nė mėnyrėn ma tė pandershme edhe tė dėrguarin Special tė Presidentit Trump, duke gėnjyer sė, ky ose ai, kjo ose ajo parti, janė pro dhė, antiamerikane.  E fute nė punėt e brendėshme tė shtetit duke bėrė presion qė, ata qė nuk e pėrfillin kėrkesėn e tijė, lexo, jo tė Amerikės, sepse, ky, anipse administrator i nominuar e tani i shkarkuar nga posti i ushtruesit tė detyrės sė Drejtorit pėr Siguri Kombėtare, nuk mundė tė jetė ai, i cili, rrėzonė e formon qeveri pa votėn e popullit, pėrmes deputetve tė shantazhuar, tė korruptuar dhė, tė dirigjuar nga shefat e partive politike. Ky, ėshtė, fundi i demokracisė. Kjo, ėshtė tragjedi demokratike.
Zoti president, nė rastė tė trazirave qė po paralajmėrohėn, adresa e parė ku ata do tė orientohėn, do tė jetė Predidenca nė krye mė ty sepse, tė gjitha dėmėt, pasojat dhė rreziqėt, kanė ardhė dhė vijnė ende nga ti. Ti, je e zeza e kėtijė vėndi.
Grupi i juaj nė krye mė ty, pasė masave qė i ka ndėrmarrė Qeveria dhė tani nė detyrė, po zbulohėn skandale e keqėpėrdorimeve sa qė, juve ju ka mbetė e vetmja zgjedhje, tė largohi nga pushteti ose, tu shkarkojnė nga posti qė ta shpetojnė Kosovėn.
Mė ty nė krye tė Kosovės apo qfardo posti politik, partiak apo shtetėrore, Serbinė do ta kemi prezent, qoftė nė mėnyrė direkte pėrmes strukturave paralele apo indirekte tė cilėt, pėrmes teje dhė bashkėpunetorve tu partiak e shtetėror, po tentonė ti realizoni qėllimet e juaja siq ėshtė qeshtja e korigjimit tė kufijve mė ndarjėn e pjesės veriore tė cilėn, ti bashkė mė bashkėpartiakun tėndė, tani nė krye tė PDK-sė, nė vitin 1999, ja dorzuat KFORI-t franqez dhė, kurrė ma nuk u kontrollue nga institucionet shtetėrore tė Kosovės. Kosova, ende nuk e ushtronė pushtetin nė atė pjesė. Pse?
Pra, nji president i vėndit qė e shkelė Kushtetutėn sa here qė hynė nė kabinetin e tijė, ai, nuk mundė tė qėndrojė ma nė pushtet nė postin e presidentit ceremonial.
Kosova, nė momentin kur duhėj ta finalizojė shtetėsinė e sajė, ajo, kurrė nuk ka qėnė ma nė rrezik i cili vjenė nga ti, zoti president.
Shpetimi nga ky rrezik, ėshtė nė duar tė Gjykatės Kushtetuese e cila, mė nji vėndim racional, pragmatik dhė real sipas vėrdiktit tė 6 tetorit, duhė tė shkohėt nė zgjedhjėt e reja ku, popullit ti ipėt pėrseri rasti qė mė votėn e tijė ta zgjedhe qeverinė qė ai besonė e preferonė dhė, e pranonė. Une, nuk po aludojė nė askėndė kėsiheri.
Tentim formimi i nji qeverie tė arrnuar nga ata qė populli i largojė, ėshtė, baraz mė nji destabilizim serioz i cili nė vete do tė pėrmbanė rreziqe tė shumėllojshme tė cilat nuk do tė jenė lehtė tė kontrollueshme, tė parapara mė  dėmė tė rėnda dhė, shumė vėshtirė tė sanuedhme.
Hashim, ik, para 28 nentorit, 29 nentori, nuk duhėt tė gjejė ty nė zyre.

 39 
 : Maj 07, 2020, 05:12:54 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Tunduni o njerėz!

Nga: Agim Vuniqi Mė: 7 maj 2020 Nė ora: 17:28

expand the original image
 Agim Vuniqi

Injoranca ėshtė armiku mė i madh i njeriut!


            "Qenia njerėzore ėshtė pjesė e njė tėrsie, e quajtur nga ne univers, pjesė e kufizuar nė kohė dhe hapėsirė. Ai e pėrjeton veten, mendimet e tij dhe ndjenjat si diēka e ndarė nga pjesa tjetėr, njė lloj iluzioni optik i ndėrgjegjes sė tij. Ky mashtrim ėshtė njė lloj burgu pėr ne, i kufizon dėshirat tona personale dhe dashurinė pėr disa persona tė afėrt me ne. Detyra jonė duhet tė jetė tė lirojmė veten nga ky burg duke zgjėruar rrethin tonė tė dhembshurisė pėr tė pėrqafuar tė gjitha krijesat e gjalla dhe tėrė natyrėn nė bukurinė e saj." - Albert Einstein
            Realiteti ka treguar dhe tregon pėrditė se injoranca ėshtė armiku me i madhė i njerėzimit, ėshtė njė mashtrim i madh kur treguesit janė tė kundėrt. Edhe interpretimi i gabueshėm i fesė dhe ligjeve tė natyres (njėra me tjetrėn duhet tė korespondojnė) nga ata tė cilėt nuk kanė kompetencė intelektuale, dhe i atyre qė pretendojnė tė ushqehen nga feja, pse tė mos punojnė pėr tė kontribuar pėr shtetin dhe pėr fenė por po krjon parazitėt tė cilėt bėjnė interpretime te gabuara shkencore, duke bere gabime lendore "lejohet-nuk ndalohet". Njė pamundėsi e tillė e interpretueseve " tė zellshėm" krijon huti, librat e shenjtė jane pėr tė gjitha kohėrat, por njeriu dhe shkenca evoluojnė, prandaj edhe interpretimet apo komentet duhet tė jenė mė tė sakta, jo tė pėrgjithėsuara. qė mė tepėr kanė mbetur vetem fjalė-retorikė-pėrkthim, jo shqipėrim, ato interpretime tė tyre janė mė shumė historike-mitologjike se sa tė realitetit tė sotėm dhe interpretimit adekuat tė librave tė shenjtė. Duke pėrquar paqen dhe kritikėn permanente kundėr dhunės, korrupsionit, drogės... dhe lartėsimit tė vlerave morale njerezore vlerat rriten, nuk arsyetohet si rritje mendjeje per tu veēuar nga te tjeret... Disa prej tyre flasin edhe pėr tė ardhmen, si do te duket jeta e amshueshme, me ēfarė tė drejte..? Mirėpo ata ushqehen nga tė mirat e krijuara nga shkenca dhe ekonomia e zhvilluar. Shumica pėrdorin cell phone dhe smart phone, tabletat android, fluturojnė me aeroplanė, ndėrtojnė shtėpi me arqitekturė tė bukur.., nė anėn tjetėr flasin me zė tė kaluarės, krahas ndryshimeve socio-politike edhe predikuesit duhet tė jenė tė atij niveli, tė pėrgatitur... Besimtarėt pėrveē kryerjes sė obligimeve fetare duhet tė ndėrtojnė shtetin e tyre dhe tė kontribuojne ne mireqenien e qytetarėve, te jene pjese e ndryshimeve, jo qe "misionaret" e politikes ditore te gllabėrojne dhe te burgosin lirinė e mendimit dhe veprimit njerėzor, duke i kthyer njerzit nė robotė tė bindur ndaj urdhėrave tė pronarit...
            Ku e ka burimin e keqja ? Cili ėshtė motivuesi i sė keqes nė shoqėri, pse qytetarėt i paguajne taksa shtetit dhe pse pushtetarėt tė abolohen pėr shkak te papėrgjegjesisė-fajėsisė sė tyre?
             Si u pranua fakti qė gėnjeshtra tė shnderrohet ne mjet per te ardhur ne pushtet... Nėse pushteti lejoi qė vrasja, plaēkitja, vjedhja e votės tė mos ndėshkohet..., si ti thuhet atėherė kėtij pushteti... Nėse te rinjeve nuk u ndėrtohen fushat e sportit nė kuader tė shkollave. ku ata do te hargjonin energjinė negative, do te socializohen me tė rinjėt tjerė, do tė pritni qė ata do ti edukojė rruga...? Nėse mediat krijojnė heronjtė te cilėt abuzojne buxhetin dhe shkelėsit e ligjit, pra edhe ata tė pėrfshirė nė vrasje, do te pritni qė ata do e ndėrtojnė vendin? Dhe pse -tė tillėt mediat i afirmojnė, intervistohen… pėr kend punojnė kėto media, a nuk kuptojnė se fėmijtė tė rinjėt edukohen nga kėta VIP tė krimit dhe tė terrorit. Kush jane yjet e shtypit tė sotėm shqiptar-tė tillėt, jane vrasesit, nuk jane mjekėt e mirė, inxhinierėt... Pse nuk ka Kosova zyre dhe laboratoriume per novatore, kėto i ke thuase nė ēdo skutė ne SHBA, aty fillojne kreacionet e para tė produkteve tė reja... Pse diktatoret kane parapėlqyer iziolimin, e kanė bėrė pėr tė manipuluar njerėzit mė lehtė, diktatures nuk ke nevojė t'ia vėnė emrin, ajo shihet, zakonisht shoqėrite e varfura dhe tė mbyllura rrezikojnė njerėzimin, jo ato tė hapura... Kosova po te kishte ushtri do ta balansonte me lehte energjinė e tė rinjėve, ata do tė mėsoheshin me jetėn e organizuar, pastaj po tė kryenin punė vullnetare te dobishme, 60 milione amerikane jane te regjistruar si vullnetarė.. Problemi ėshtė te dobėsia e pushtetit, jo e qytetarėve, me ligj cdo gjė rregullohet.
Nė qoftė se paska dikush ēelėsat e ekzistencės sė botės, pėr ēka atėherė tė jetojmė, tė punojmė, tė mėsojmė, tė zhvillojmė mendimin, tė gradohemi shkenctarisht, pra ne, sidomos sipas disa interpretueseve jeshil, jetuekemi kot... Ėshtė mjaft gabim te degjojme "misionaret" e tille te ardhur nga vendet konfliktuoze, kur njeriu qė nė femijerine e hershme perballet me luftera fisnore, luftera te frakcioneve fetare, ku nuk ka as mendim te lire, as liri te fjales, ka vetem dhune dhe mallkim. Ligjėrimet e te tilleve nuk mund ti pranojme si tanet, dallimet shkollore jane te verejtua, sidomos ne interpretim, ata nuk jetuan me ne dhe te mos jetuarit me ne, krijoje dallimet evidente te konceptimit te botes sot ... Ēėshtja ėshtė se politika na i solli keto ndryshime pa i pertypur fare, dmth. mungesa e barazise sociale dhe e institucioneve meritore te shtetit... Si mund te jete shteti i drejte dhe si t'u besojme lidereve te shtetit, kur ata vete zhvilluan korrupcionin, vjedhjen, plackitjen e pasurise tokesore e nentokesore; lejuan genjeshtren si instrument per te ardhur me lehte ne pushtet; degraduan dhe zhvleresuan sistemin edukativ dhe shkollor... Kėta lidere qe piken nuk kishin fare biografi te punes, ata i katapultoi politika duke na detyruar me forcė ti pranojme si te "gjithedijshem". Ata dhe te tillet duhet te meritonin se pari pranimin shoqerore me punen dhe sjelljen e tyre ne vendbanimet ku jetojne, kush ua dha atyre ate te drejte te shembin natyrėn me ligjet e saj tė pėrsosura dhe tė pa kundėrshtueshme. Prandaj ne te tjeret, te rendomtit, duhet ta ruajmė, ta respektojmė dhe ta mirmbajmė natyrėn, ne kete kėtė botė materiale, tė mos i perdhunosim ligjet e saj, sepse mund te sjellin shkatėrrimin e pėrgjithshėm dhe vdekjen e njerėzimit sė bashku me natyrėn dhe krijesat e botės sė gjallore....
             Janė tė kėqija konfrontimet kėrcnuese, dhe shitja mend se njera fe ėshtė mė e mirė se tjetra, i lehet njerėzve tė vendosin si duan tė jetojnė.., mbamendja e individit fillon me aktin e lindjes, ai edukohet nė familje dhe rrethin ku jeton, dmth., arsimmii i tij i mėtejmė ndikon nė bindjet e tija, qė janė thjesht personale. Njeriu ėshtė i lire tė lidhė kontratė me Zotin, edhe forma e praktikimit ėshtė e drejtė personale, nėse nuk ofendon tė tjerėt. Pra, i tilli nuk ka edhe pse tė urrejė! Nė raste tjera natyrė-njeri: nuk aludohet nė paganizėm, edhepse njerėzimi frikohet fenomeneve tė ndryshme natyrore, dhe si ka tė vėjė ndonjė normė. Nėse nuk i njeh raportet njeri-natyrė, natyrė-njeri, nuk njeh ligjet nė tė cilat ėshtė e mbėshtėtur shkenca, pėr ēfarė tė flitet atėherė..? Por nė format ekstreme tė izmave fetar, pse predikuesit friksohen, por edhe pasuesit e devotshėm, nga zjarri, hurrikani, tornadoja, tėrmeti, vullkani... A nuk janė ata qė ua kanė frikėn kėtyre dukurive natyrore, dhe a jane te tillet njerez tė lėkurave tė ndryshme, disa me te emancipuar e disa me pak, varesisht ku jeton dhe ne cfare rrethi shoqerore, me fe tė ndryshme, tė kombeve tė ndryshme. Pse Zoti nuk i shpėton ata qė kanė "fenė e drejtė" dhe nuk i shkatėrron ata tė feve rivale, por e bene kete vete njeriu ne emer te Zotit? Gabim!
             Pse pra njerėzit perdorin aq lirshėm fjalėn-izmėn fashizėm, apo talibanizėm (nuk ia din as kuptimin) dhe shumė nga ata besojnė nė "fundin e jetes" do te katapultohen nė qiell (pa fije dyshimi). Le tė besojnė, ėshtė e drejtė e tyre universale, por pse pjesa tjetėr qė nuk u beson kėtyre qė po hiqen edhe si predikues, apo mendon ndryshe do tė shkojė nė ferr? Tė njėjtit pra japin urdhėra, ata e vejnė veten si “misionarė” tė Zotit, a janė tė rrezikshme kėto konstatime? Flas pėrgjithėsisht, duhet te jemi mė praktik, dhe shembujt vlejnė pėr vendin ku jetojmė dhe ku i takojmė gjeografikisht. Ky fjalor ėshtė i rrezikshėm pėr shėndetin emocional, tė atyre qė terrorizojnė me tė tilla fjalė-retorikė (dhe tash disa nga ata qė nuk ndiheshin gjėkundi na kanė "terrorizuar" me vite me tregime pėr socialimin dhe solidaritetin proletar, disa tė tjerė me ato tė zjarrit e tė squfurit pėr tė mos besuar atė qė ata besonin, ata ishin ungjillorėt e pėrshtatshėm. A nuk ėshtė e tėra njė ka**zmatik e plotė nė lulėzim? Nėse ėshtė ashtu atėherė bota ėshtė fjalė pėr fjalė nė rrezik! Nuk ėshtė fjala pėr ndonjė akt trimėrie, as guximi, heshtja ėshtė qyqarllėk, ėshtė keq kur kėsaj i shtohen aktet vetėvrasėse nė rritje qė janė nė Kosovė dhe ky diskurs politiko-fetar qė po lansohet mund tė kėrcėnojė fėmijėt tanė, kombin...
            Fajtor pėr kėtė gjendja janė edhe institucionet fetare, tė cilat shumė pak kanė punuar me shėrbyesit e vet. Prandaj njėri ekstremizėm mund tė zgjojė ekstremizmin tjetėr dhe nga fajėsia individuale kalon nė fajėsi kolektive. Ėshtė njė vokabular jo i pėrshtatshėm i krijuar pas luftės ndėr tė rinjė, qė para se tė mendohet dhe tė flitet tė shahet, sharje nė rrugė, sharje online, sharje nė forume, dhe askush nuk interesohet nga institucionet tė bėj ndonjė hulumtim se nga po rrėshqet shoqėria kosovare.
            Krimet nuk ndahen ne “krimet tona” dhe “krimet e tyre”! Ato duhet tė ndėshkohen njėlloj! Nė vend tė kullės sė pėrbashkėt po ndėrtojmė baraka individuale. Kosova po copėtohet, vėmendja e opinionit tek xhamat e thyera po drejtohet te Presidenti serb Vučić dhe Thaēi i pa mbamendje, nga “Decentralizimi” nė “Zajednicėn”... Ngushėllime gazetarė tė ambasadave! Orgazma kolektive! Zoti e ka dėnuar ketė vend qė tė sundohet nga vasalė Ēka duhet bėjmė sot si shoqėri? Tunduni o njerėz!!!.

 40 
 : Maj 07, 2020, 09:03:31 PD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani


Gruaja e Komandant Bjeshkės1 del publikisht nė pėrkrahje tė Kurtit, ja ēka thotė pėr Haradinajn


Nga: A.Zh Mė: 2 maj 2020 Nė ora: 18:51

expand the original image

Abaz Thaēi, i njohur me nofkėn Komandant Bjeshka1

Alma Thaēi, bashkėshortja e heroit tė Kosovės Abaz Thaēit, i njohur me nofkėn Komandant Bjeshka1, ka thėnė se Kosova sot ka nevojė pėr “figurėn e pastėr” tė kryeministrit nė detyrė Albin Kurti.
Nė njė reagim tė dėrguar nė redaksinė e gazetės “Bota sot”, ajo e ka quajtur Kurtin “njeri tė shpresės”.
Ajo ka thėnė se i dhemb gjaku pėr gjithēka qė panė kėtyre ditėve nė ekrane nė pikun e hallit me pandeminė e Koronavirusit.
Thaēi ka kritikuar ashpėr komandantėt qė, sipas saj, mbijetuan nė mėnyrė “tinėzare e tė menēur si Ramush Haradinaj me shokė”.
Thaēi pos tjerash ka thėnė se serbėt i kanė vrarė shqiptarėt me shqiptarė.


Reagimi i saj i plotė pa ndėrhyrjen e redaksisė:


KOSOVA, ME TE MIRĖT SHKUAN...

Kam qene ne vitin 2000, ate kohe, tamam ne Prishtine, dashuria per te cilen ndodhi ashtu e menjehershme, e forte dhe perderisa piva ujin e saj, si tregojne atje duke qeshur, e desha me fort se Tiranen - vendlindjen time.
Shkela Kosoven e lire, per te plotesuar nje amanet te burrit tim te vrare Abaz Thaēi - Hero i Kosoves.
Punova ne UNMIK per disa vjet ne Banken Qendrore. Ishte tamam fund viti 1999 dhe dimri 1999-2000, dimer i acarte, i rende per t'u mbajtur mend, pas vdekjeve, vrasjeve, humbjeve te njerezve, shkaterrimit psiqik dhe ekonomik.
Fillim shekulli i ftohte. Mbaj mend korbat, sorrat dhe zogj te zinj, me shumice, qe cirreshin krrau - krrau. Toka plot te vdekur.
"Me te miret shkuan", keto fjale qe m'i thane dy shoket e tim shoqi, teksa po pinim nje mbremje nje caj, tek Grand Hotel, nuk di pse, por keshtu e kam identifikuar Kosoven e pasluftes.
Shekulli 21, beri tok dy Shtete Shqiptare ne Ballkan. Qe per hir te se vertetes jane me Ballkan se i gjithe Ballkani.
Theksoj se terminologjia Ballkan, perdoret gjeresisht ne Bote, per te identifikuar zona me grindje, konflikte te gjata dhe shume etnike.
Kosoves se pas luftes i mungon respekti per te vraret, pjeses me te shendoshe te saj, shumica me 90% te ardhur nga emigracioni ne Perendim.
Sepse per ta Kosova ishte dashuria qe i solli nga ishin neper Europe e Amerike, me nje force thithese gravitacionale. Per te hyre ne lufte, per t'u perballur me rrezikun dhe vijen e pare.
Kosharja, nje nder epopete me rrenqethese te luftes, korridorit nevralgjik Shqiperi-Kosove.
Qenia jone ate kohe, ishte gjithe sy e veshe per kete betejė!
Dhe sot e kesaj dite, 21 vjet pas vitit kuptimplote 1999, Kosova vuan dhe nuk gjen rehat, termetohet dhe gdhin me e shkaterruar se kurre, tamam tek Institucionet e saj.
Na dhemb shume kjo panorame tigrash te uritur, na copeton zemren kur shohim luftera te poshtera politike, nga ato me intensitet te erret drakonian, me lloj lloj skenaresh alla Ballkanike. Na dhemb zemra kur shohim te deklaruar si ushtare te UĒK, kater-pese here me shume ne numer, nga njerezit e rreme te etur per sende dhe benefite materiale. Sikur tallen me gjakun e te vdekurve ne ate lufte te madhe.
Gati gati, na duket se te renet ishin budallenj qe iken dhe u vrane, dhe ata qe mbijetuan ishin me tinezaret e te menēurit, si Rambo me shoke. Pa folur per fenomenin qe Shqiptarėt vranė Shqiptare nė atė luftė, vetėm se ky Komandant apo ai tjetri po eklipsonin zotėrinjtė e shtabit tė UĒK ne Tiranė, nė hotel Rogner.
Zakonisht serbet, shqiptaret i kane vrare me shqiptare.
Na dhemb gjaku per gjithēka pame keto dite, neper ekrane, ne pikun e hallit me pandemine.
Lufte per pushtet. Lufte kunder Albin Kurtit, sepse ai paska mbetur tamam i paster qelibar, si njerezit e atyre viteve. E akuzuan si Marksist Leninist, si te paafte, si bukeshkeles me Amerikanet, me "zoteriun" Grenell, kaq i padeshirueshem per Gjermanet ku sherben si Ambasador.
Oh Zot! Ne gjithe kete qamet, parti te copetuara, pa gjymtyre, pa tru po e po, qe drejtohen nga figura te dale boje, me ēehre te verdha e te keqija, korruptive deri ne palce, u beren aleate per te fshire nga faqja e dheut zgjedhjen e popullit, spresen e popullit - Albin Kurtin.

T'i shpallesh lufte Albin Kurtit sot, eshte njelloj si t'i shpallje lufte Adem Jasharit ne vitin 1998 – shprehet Ismail Kadare.

Perhere kujtoj ate dite te vitit 2000 tek Grand Hotel, Prishtina, kur miqte e tim shoqi me thane pikellueshem se me te miret shkuan.
Kosova sot ka nevoje per figuren e paster te Albin Kurtit. Njeriun e shpreses.
Sepse duhet te respektoje se pari gjakun dhe amanetet e djemve te saj qe u vrane ne agim te jetes se tyre

Faqe: 1 2 3 [4] 5 6 ... 10
Mundėsuar nga MySQL Mundėsuar nga PHP Powered by SMF 1.1.21 |SMF © 2015, Simple Machines XHTML 1.0! CSS!


MKPortal ©2003-2008 mkportal.it
Faqe e krijuar nė 0.02754 sekonda me 35 veprime