Shenimi i Fundit - padukshem
Shėnimet shikohen vetėm nga Anėtarėt.
Forum
Korrik 10, 2020, 07:06:41 MD *
Mirė se vini, Vizitor. Ju lutemi identifikohuni ose regjistrohuni.

Identifikohuni me emrin, fjalėkalimin dhe kohėn e identifikimit
 
   Forumi   Ndihmė Identifikohuni Regjistrohuni  
Faqe: [1] 2 3 ... 10
 1 
 : Korrik 02, 2020, 05:19:18 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Intervista e fundit e Bardhyl Ajetit ishte shkak i vrasjes sė tij: Sylejman Selimi ia zbuloj tė bėmat e ‘komandantėve’ tė luftės

Nga: H.O. Mė: 25 qershor 2020 Nė ora: 19:28

 expand the original image

Bardhyl Ajeti

            Janė bėrė plotė 15 vite qė kur ėshtė vrarė gazetari i “Bota sot”, Bardhyl Ajeti. Pėr Ajetin, publicisti Idriz Zeqiraj thotė se meqė shkruante pėr krimin dhe kriminelėt, tė cilėt nė pamundėsi pėr tė marrė pushtetin me votėn e lirė demokratike bėnin pėrgjakjen e kundėrshtaravė politikė, ushtarakėve tė FARK-ut tė Ibrahim Rugovės, veprimtarėt e LDK-sė e gazetarėt.
             “Kanė kaluar 15 vite, qė kur pushoi se rrahuri zemra e madhe e gazetarit trim, tė pėrkushtuar dhe tė pakompromis, Bardhyl Ajetit. Nė kolumnet e tij, preferencė ishte pėrballja me krimin dhe kriminelėt, tė cilėt, nė pamundėsi pėr ta marrė pushtetin me votėn e lirė demokratike, shpėrfaqnin mujėshinė e tyre, me dhunė e terror, deri nė pėrgjakjen e kundėrshtarėve politikė. Nė shenjestėr u vunė ushtarakėt luftėbėrės tė FARK-ut tė Ibrahim Rugovės, veprimtarėt e LDK-sė dhe gazetarėt, tė cilėt denonconin krimet serike tė "komandantėve", mė saktė, tė bandave tė tyre, qė donin marrjen e pushtetit me dhunė”, vlerėson Zeqiraj.
            Ai thotė tutje se njėri nga kėta gazetarė, i cili i pėrkiste gazetės kombėtare "Bota sot", nga mė tė angazhuarit, nė luftėn pėr denoncimin e grabitjeve, uzurpimeve, tė pronave shtetėrore e shoqėrore, nėn maskėn e luftės, tė krimit tė organizuar vrastar, haraēit tė pėrgjakshėm, pamėdyshje, ishte Bardhyl Ajeti.
            “Qė nga paslufta, deri nė ditėn e plagosjes, mė 3 qershor, 2005, penda e tij e artė, arkivoi nė faqet e "Bota sot" shkrimet pėr tema tė "nxehta", nė verēanti, pėr vrasjet politike. Ai i portretizoi viktimat e terrorit tė kuq, me dashuri e dhimbje, me vaj e lot zemre, madje, duke qenė i vetėdijshėm se edhe ai mund ta kishte fatin e tyre. Si i tillė, Bardhyli u bė kurban i mendimit dhe i fjalės sė lirė dhe ėshtė njė Hero i Demokracisė. Bardhyl Ajeti nuk kurseu askėnd, madje as "komandantėt" me korrespondencė, edhe pse ishte i vetėdijshėm pėr forcėn goditėse tė tyre, nėpėrmet badave aktive, qė i kishin tė abonuara, tė organizuara, anepėrtej Kosovės. Kulmore ishte intervista e tij, e bėrė me ish-shefin e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, gjeneral Sylejman Selimin, nė prag tė ekzekutimit zyrtar”, thotė ai.
            Tutje publicisti Zeqiraj shpalos edhe intervistėn e fundit tė gazetarit Bardhyl Ajeti me gjeneralin Sylejman Selimi, ish shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė.
             “Gjenerali shpalosi gjithė falsitetin e "komandantėve" emigrantė tė Zvicrės e, ndoca syrėsh, edhe nė Gjermani. Ata bėnė puē nė LPK-nė e Mėrgatės, shkarkuan Kryesinė e vjetėr, duke i shpallur tradhtarė, pse ata donin unifikimin e faktorit ushtarak. Njėkohėsisht, dhunshėm, morėn nė dorėzim Fondin "Vendlindja thėrret"; pushtuan redaksinė e fletushkės pėrēarėse dhe kundrakombėtare "Zėri i Kosovės"; mė vonė, edhe redaksinė e Kosovės, pranė Radio-Televizionit Shqiptar. Dhe, kur u kthyen nė Kosovė, pas ēlirimit, emituan milicinė serbo-sllave, nė pushtimin brutal, me armė tė Radio-Televiziponit tė Prishtinės, duke i nxjerrė, dhunshėm, gazetarėt shumėvjeēarė profesionistė, tė cilėt, pėr afro dy dekada, me guxim dhe dinjitet, ishin pėrballė me pushtetin represiv tė kriminelit Millosheviē. Gjeneral Sylejman Selimi i rrėfeu gazetari Bardhyl Ajeti se, edhe pse ishte shef i SHtabit tė Pėrgjithshėm, vetėm pas luftės mėsova se edhe ata, ("komandantėt e Mėrgatės"), paskan qenė anėtarė tė Shtabit qė unė drejtoja!?!”, thotė mė tutje Zeqiraj.
            Ai thekson se ‘ishte kjo intervista befasuese e shokuese, e realizuar nė bashkėbisedimin me njeriun e parė tė UĒK-sė, shefin e Shtabit, gjeneral Selimit dhe gazetarit Brdhyl Ajeti. Shqiptarėt e Kosovės, tė botės si dhe opinioni ndėrkombėtar, mėsoi tė vėrtetėn e madhe se "komandantėt" qė thirreshin mė se shumti nė luftėn e bėrė, nuk kishin qenė fare pjesė e luftės. Dhe, kjo zgjoi zemratėn tėrbuese tė tyre, pėrshpėjtoi hakmarrjen goditėse dhe vulosi jetėn e gazetarit simpatik, trim dhe profesional, Bardhyl Ajetit, duke lėnė nė zinė e pėrjetshme Nėnė Nexharijen me familje, kolegėt e Redaksisė "Bota sot", miq e dashamirė tė shumtė dhe shqiptarėt e kudondodhur, tė cilėt lexonin, nė vijimėsi, shkrimet e tij krejt tė veēanta’.
            Ai thotė mė tutje se turistėt, specialistėt tė drejtėsisė, thonė se vrasjet qė i bėnė shteti, vėshtirė ose asnjėherė nuk zbulohen.
            “Sepse organizimi i ekzekutimit ėshtė pėrfid dhe hetimi ėshtė i paralizuar, ngaqė shtetarėt, duke mos zbuluar krimin, mbrojnė vetėn e tyre. E tillė ėshtė edhe vrasja e planifikuar dhe e ngeshme zyrtare e gazetarit Bardhyl Ajetit. Andaj, ekzekutorėt u pėrkujdesėn edhe pėr humbjen e gjurmėve tė krimit makabėr.  Tashmė, vrasjet serike, tė disa qindra kundėrshtarėve politikė nė Kosovė, por, edhe tė ushtarakėve, tė gazetarėve, madje, edhe brenda llojit, pra, tė majtistėve stalinistė tė LPK-sė, plus 22 dėshmitarėve, tė evidentuar nga organet pėrkatėse, pėrfshi edhe vrasjen dhe djegien, deri nė karbonizim, tė njė dėshmitari potencial, pak muaj mė parė, qėllimshėm, ėshtė bllokuar hetimi, zbulimi dhe ndėshkimi i vrastarėve dhe tė urdhėrdhėnėsve tė tyre”, thekson ai.
            Zeqiraj thotė tutje se e veēanta e ekzekutimit tė Bardhyl Ajetit ėshtė se ai u pėrball, pafrikshėm, me Shtab-istėt. Njėri syrėsh, fort i zėshėm nė mbrojtjen e ideologjisė sė mykur enveriste-staliniste, i cili i quan tradhtarė tė gjithė ata qė kanė braktisur atė ideologji fashizoide.
            “Shumė nga Shtab-istėt mrizonin, nė freskun e pishnajave tė Bllokut tė Zi tė Tiranės. Logjistikė tė pėrēarjes tė spektrit politik dhe tė faktorit ushtarak tė Kosovės, kishin zyrtarėt social-komunistė tė Shqipėrisė. Metodat e krimit, gjatė dhe pas luftės nė Kosovė, ishin ato tė Enver Hoxhės, i cili luftėn pėr ēlirim e konvertoi nė luftė civile. Pavarėsisht nga bllokimi i hetimit tė vrasjes sė Bardhyl Ajetit dhe qindra tė tjerėve, shumēka nga informacionet kanė rrjedhur. Faktike janė listat pėr ekzekutim, pa gjyq, tė disa kuadrove ushtarakė dhe partiakė tė LDK-sė, tė cilat mbajnė siglėn e SHP tė UĒK-sė! Lidhja dhe koordinimi i bandave ekzekutive tė Drenicės, Dukagjinit, Llapit me elementė kriminalė tė zonave tjera. Shumėsia e vrasjeve, me pjesėmarrjen e shumė njerėzve nė krim, lehtėson zbulimin. Por, shteti i kapur nga krimi dhe kriminelėt, nė veēanti, drejtėsia e paralizuar tėrėsisht, pamundėson dhe dėshton ēfarėdo nisme, pėr hetimin, zbulimin dhe ndėshkimin e kriminelėve. Janė krerėt kriminelė tė Kosovės, tė cilėt, serbez e paturpshėm, publikisht, deklarojnė se "krimet janė vjerėruar dhe nuk mund tė zbardhėn!" Ndėrkohė qė bota vazhdon tė gjykojė e denojė krimet e Luftės sė Dytė Botėrore”, pėrfundon publicisti Idriz Zeqiraj./Bota sot

 2 
 : Korrik 02, 2020, 02:22:50 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

expand the original image
Varrezat e viktimave civile nė Mejė. Foto: Kallxo.com

Bisedat e paqarta pėr amnistitė nuk do tė shėrojnė plagėt e Kosovės


Nora Weller 04.5.2020 - 18:42

            Komisioni i sė Vėrtetės dhe Pajtimit i Afrikės sė Jugut ėshtė njė shembull model se si tė pėrdoret drejtėsia transicionale pas konfliktit, dhe tregon se njė proces i tillė kėrkon tė drejtohet nga individė me besueshmėri dhe dėshirė te mirėfilltė pėr tė pranuar dhunėn e se kaluarės dhe pėr tė ndėrtuar paqe tė qėndrueshme nė shoqėri.
             Fundi i regjimit tė aparteidit nė Afrikėn e Jugut u arrit pėrmes njė seri bisedimesh tė drejtuara nga Nelson Mandela dhe Presidenti Frederic W. de Clerk, i cili e kishte liruar Mandelėn nga burgimi nė vitin 1990. Kėto negociata ēuan nė njė marrėveshje qė lejonte zgjedhjet e para multi-raciale nė vend, pas sė cilave Mandela u bė president nė 1994 dhe Komisioni i sė Vėrtetės dhe Pajtimit u krijua nė 1995.
            Komisioni i sė Vėrtetės dhe Pajtimit ishte njė organ i ngjashėm me gjykatė qė praktikonte drejtėsi restauruese. Dėshmitarėt e identifikuar si viktima tė shkeljeve tė mėdha tė tė drejtave tė njeriut u ftuan tė jepnin deklarata nė lidhje me vuajtjet dhe pėrvojat e tyre. Kėto ishin dėgjime publike qė shpesh transmetoheshin nė radio dhe televizion pėr tė gjithė popullatėn. Nė kėto seanca dėgjimi merrnin pjese edhe pėrdhunuesit, tė cilėt para se tė dėshmonin mund tė kėrkonin amnisti nga ndjekja civile dhe penale.
            Nė qershor te vitit 2005, unė isha nė Cape Town, duke provuar dimrin me shi tė Afrikės sė Jugut nga bodrumi i Qendrės Ndėrkombėtare pėr Drejtėsi Transicionale. Nėn mentorimin e profesorit tė ndjerė Alex Boraine, i cili sė bashku me Kryepeshkopin Desmond Tutu kishin themeluar Komisionin e sė Vėrtetės dhe Pajtimit, po zhvilloja njė studim mbi strategjitė e drejtėsisė transicionale qe aplikohen ne shoqėritė e pas-konfliktit pėr tė sjellė drejtėsi dhe sistem demokratik dhe pėrfundimisht njė shoqėri paqėsore.
             Mė saktė, unė po kaloja kohėn nėpėr arkiva dhe po i  dėgjoja historitė e dhimbshme tė viktimave tė aparteidit pėr disa orė nė ditė, kryesisht nėna tė Afrikės sė Jugut, tė cilat ishin nė lot pa fund duke rrėfyer historitė e fėmijėve tė tyre tė vrarė, shpesh hedhur nė vende tė panjohura dhe te pagjetur kurrė.
            Nė seancė tė dėgjimit pėrballė vikitmės do tė ishte autori qė kishte kryer krimin, pra pėrdhunuesi, dhe ai do t’i zbulonte nėnės nė detaje se si djali i saj u vra nė tė vėrtetė dhe ku e varrosėn trupin e tij. Nėnės do t’i jepej mundėsia qė tė paktėn tė gjente eshtrat dhe t’i jepte djalit njė varrosje tė dinjitetshme dhe njė vend ku ai tė mund tė pushonte nė paqe dhe ku familja mund tė nderonte dhe pėrkujtonte viktimėn. Shpesh, nė njė gjendje dėshpėrimi, nėna do ta falte pėrdhunuesin pėr krimin e bėrė, nė emėr tė nocionit ubuntu, qė njihet si nocioni i empatisė dhe njerėzimit nė Afrikės tė Jugut.
            Thuhet se mėnyra e vetme qė pėrdhunuesit e caktuar tė ulen nė stolin e komisionit tė sė vėrtetės ishte nėse e kishin te garantuar tashmė amnistinė pėr krimet qė kishin bėrė. Thuhet gjithashtu se procesi kishte tė bėnte mė shumė me zbulimin e sė vėrtetės sesa pėr drejtėsinė. Me fjalė tė tjera, ishte mė shumė pėr regjimin e bardhė qė tė pranonte krimet qė kishte kryer. Prandaj, komisioni i Afrikės sė Jugut kishte boshllėqet e veta. Por ishte gjithashtu jashtėzakonisht i suksesshėm, kryesisht sepse ishte inicuar me njė qėllim tė mirėfilltė pėr tė vendosur barazinė nė njė shoqėri thellėsisht tė copėtuar, dhe pėr shkak tė reputacionit tė jashtėzakonshėm tė Nelson Mandelės, ashtu edhe tė profilit tė lartė tė Kryepeshkopit Desmond Tutu.
            Nė Kosovė, problemet e tanishme politike mendohet se rrjedhin nga njė dyshim se ėshtė arritur njė marrėveshje sekrete midis presidentėve tė Kosovės dhe Serbisė. Fjala “amnisti” gjithashtu ėshtė rishfaqur disa herė pėrgjatė vitit tė kaluar por edhe javėve tė fundit, duke sugjeruar (pėrsėri) se tė dy presidentėt po krijonin plane pėr shkėmbimin e amnistive pėr krimet e luftės ndėrmjet Kosovės dhe Serbisė.
            Nė Kosovė ekzistojnė rreth 24 vende te masakrave ku fshatarėt e pafajshėm shqiptarė u vranė nė mėnyrė sistematike gjatė luftės sė viteve 1998-99. Shumica u zbuluan nė seancat e Gjykatės Ndėrkombėtare pėrgjatė gjykimit tė Millosheviqit pėr krime tė luftės nė vitin 2005. Kėtu pėrfshihen edhe masakra e Reēakut, nė tė cilėn ndodhi vrasja masive e 45 shqiptarėve tė Kosovės nė fshatin Recak; masakra nė Mejė, ku u ekzekutuan mė shumė se 370 civilė shqiptarė; masakra ne Krushė tė Madhe, ku u vranė rreth 90 njerėz; masakra nė fshatin Izbicė, ku u ekzekutuan rreth 93 persona, dhe ajo nė Vushtrri, ku u vranė 120 njerėz.
             Tashmė ėshtė e ditur qė Presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi, po ndjek idenė e njė Komisioni tė sė Vėrtetės dhe Pajtimit ne Kosove, qė nga viti 2017. “Qėllimi i kėtij komisioni do tė jetė e vėrteta. E vėrteta e shėron shoqėrinė nga hakmarrja dhe urrejtja,” pohoi Presidenti.
            Unė isha prezente nė njėrin nga takimet e planifikimit pėr Komisionin e propozuar tė sė Vėrtetės dhe Pajtimit nė Prishtinė dhe tė them tė drejtėn u vura nė mėdyshje. Po pėrpiqesha tė kuptoja se si e vizuelizon punėn e kėtij Komisioni presidenti i Republikės sė Kosovės. Si po pėrpiqej tė pajtonte Presidenti i Kosovės – Kosovėn me Serbinė, nga larg, me vetėiniciativė? Apo serbėt dhe shqiptarėt nė Kosovė, me imponim? Si i parashikon seancat dėgjimore? A do tė mblidhte serbėt lokalė pėr tė dėgjuar tregimet e dhimbshme tė shqiptarėve vendas dhe anasjelltas? Kush do tė ishin komisionerėt dhe ku do tė kishte bazėn komisioni i sė vėrtetės? Me kė dhe si do tė negocionte amnistinė apo gjykimin e mundshėm pėr autorėt?
             Nėse e imagjinojmė njė skenar tė ngjashėm me atė nė Afrikėn e Jugut, do tė dukej kėshtu: Njė nėnė shqiptare nga Kosova do tė paraqitej nė seancėn e dėgjimit para Komisionit tė sė Vėrtetės dhe Pajtimit. Ajo do tė tregonte historinė e saj tė dhimbshme se si fqinji i saj serb, i cili ishte polic lokal, sė bashku me njė grup ushtarėsh serbė, morėn tre djem dhe burrin e saj nė mars 1999.
            Nė vitin 2003, dy djemtė e saj u gjetėn nė njė varr masiv nė Batajnicė, ndėrsa burri dhe djali i tretė janė ende tė zhdukur. Kėto histori dhe tė ngjashme, i kemi dėgjuar nė vazhdimėsi pėrgjatė 20 viteve tė fundit, prandaj shtrohet pyetja si do ta shėronte kjo e vėrtetė shoqėrinė e Kosovės dhe si do tė depėrtonte mė thellė kėsaj radhe qė ta sensibilizonte edhe popullin nė Serbi?
             Pėr mė tepėr, pėrdhunuesi serb apo kryesi i krimit nė fjalė nuk do ishte prezent nė kėtė seancė, duke e ditur qė varri mė i madh masiv nė Serbi ėshtė brenda bazės ushtarake nė Batajnicė. Aktivistja serbe pėr tė drejtat e njeriut Natasha Kandiq thotė se mbetjet njerėzore nė kėto varreza masive nė Serbisė hapin njė zinxhir pėrgjegjėsie qė arrin nivelet shumė mė tė larta tė autoritetit dhe shtetit serb. Prandaj, heshtja rreth varreve masive ėshtė sistematike dhe autoritetet e kanė mbajtur atė nėn kontroll pėr gjithė kėto vite.
            Prandaj, ėshtė e panjohur nėse Komisioni i sė Vėrtetės nė Kosovė planifikon t’u japė pėrdhunuesve serbė njė amnisti nė “absentia” dhe t’i imponojė njė proces pajtimi viktimave tė kėtyre krimeve. Ky skenar nuk do tė premtonte njė tė ardhme mė tė mirė, apo shėrim nga e kaluara e vrazhde, pavarėsisht nga fakti se (hipotetikisht) me atė rast do ta dinim tė vėrtetėn.
             Njė skenar tjetėr relevant ne Kosove, do tė dukej kėshtu: njė grua serbe paraqitet pranė Komisionit tė sė Vėrtetės dhe Pajtimit pėr tė thėnė tė vėrtetėn e saj, duke i treguar Komisionit dhe krejt Kosovės pėr burrin e saj, njė mjek, i cili u rrėmbye dhe u zhduk nė qershor 1999 nga njė grup burrash shqiptarė. Ajo kėrkoi ndihmė nga paqeruajtėsit e KFOR-it, UNMIK-u dhe nė atė kohė qeveria e pėrkohshme e Kosovės. Deri mė sot, asnjė prej tyre nuk e ka gjetur burrin e saj.
             Kjo seancė dėgjimi do duhej ta shtynte presidentin e Kosovės t’i identifikoje autorėt e krimit tė cilėt do duhej tė dilnin pėrballė me zonjėn dhe popullin e Kosovės dhe tė tregonin faktet, pra tė vėrtetėn pėr fatin e te rrėmbyerit. Pastaj do tė duhej tė pėrcaktohej, nėse kryesit do t’i lejohet amnisti apo jo, dhe me tė mėsuar tė vėrtetėn dhe pranimin e pėrgjegjėsisė nė kėtė rast, do tė sigurohej procesi i pajtimit me komunitetin serb nė Kosovė.
             Skenarėt e mėsipėrm janė tė vėrteta qė tė gjithė i dimė. Ato janė tė vėrteta qė janė hetuar edhe nga gjykata ndėrkombėtare e krimeve tė luftės, ICTY, dhe raportuar nga Amnesty International. Nė Kosovė e njohim tė kaluarėn, e dimė tė vėrtetėn sepse jetojmė afėr viktimave.
            Por tė mos hamendemi, ne gjithashtu e dimė se e vėrteta jo domosdoshmėrisht mjafton pėr ta shėruar njė shoqėri nga traumat e dhunshme tė sė kaluarės; e vėrteta duhet shoqėruar nga drejtėsia pėr tė arritur njė paqe tė qėndrueshme nė njė shoqėri tė ndarė si kjo ne Kosove.
            E vėrteta, drejtėsia dhe amnistia janė tė rėndėsishme pėr tė mbijetuarit, familjaret e viktimave dhe tėrė komunitetin ose shoqėrinė qė ka qenė nė shėnjestėr tė dhunės sistematike. Por, nuk guxojmė tė harrojmė se e vėrteta, drejtėsia dhe amnistia e viktimave gjithashtu mund tė jenė e rėndėsishme pėr shoqerinė e pėrdhunuesve tė cilėt e kanė tė ngulitur kėtė pėrvojė ne historinė dhe ndėrgjegjen e tyre kolektive.
             Amnistia mund tė jetė efektive – por ėshtė gjithashtu mėnyra mė e lehtė pėr t’i ikur pėrgjegjėsisė. Njohja e krimeve dhe dhunės sė kaluar nga ana e pėrdhunuesit ėshtė dhe do tė mbetet hapi mė i rėndėsishėm pėr ndėrtimin e paqes sė qėndrueshme nė Kosovė.
            Nora Weller ėshtė avokate dhe studiuese e trashėgiminė sė luftės dhe mbrojtjes se trashėgimisė kulturore ne Universitetin e Cambridge-it.
            Mendimet e shprehura nė seksionin e Opinioneve janė vetėm ato tė autorit dhe jo domosdoshmėrisht pasqyrojnė pikėpamjet e BIRN.

 3 
 : Korrik 01, 2020, 07:47:57 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
Hargalisja e Hagės dhe ambasadorėt e vendit tė Ramė-agės

    Nga: Ylli Mece  Mė: 1 korrik 2020 Nė ora: 19:04

            Pa as mė tė voglin dyshim, ēdo ditė qė kalon e mė tepėr, Evropa po vėrteton dhe pohon me gojėn e saj, se kolonializmi i vjetėr e arkaik i tre katėr shekujve mė parė, ka ngelur po ai ; por tashmė i maskuar me demokracinė euro perndimore, qė nė fakt duhet pėrkthyer si njė neokolonializėm i ri i tipit modern, brėndapėr brenda njė bashkėsie. Por Evropa e djallėzuar, mė shumė se djalli vet ,di t’i luajė bukur kartat, duke veshur lėkurėn e engjėllit pėr t’i mbajtur tė nėnshtruar popujt e vegjėl, nėnshtrim ky, i cili shkon deri nė kufijtė e poshtėrimit kombėtar, paēka se hiqen... se gjoja janė shumė tė interesuar pėr prosperitetin dhe begatinė e Shqipėrisė e tė Kosovės. Poshtėrimin e parė ajo e bėri duke nėpėrkėmbur “Ēėshtjen tonė tė Madhe Kombėtare,” sepse qė me fillimin e luftės ēlirimtare tė Dardanisė shqiptare, ajo do tė dilte kundėr saj. Pyes ju zotrinj ambasadorė, shėrbėtorė tė zuskės plakė...ėshtė kėshtu apo jo ? Pra, Evropa e juaj kurrė dhe pėr asnjė moment historik nuk ka qenė pėr zgjidhjen drejt tė ēėshtjes tonė kombetare, pėrkundrazi ashtu si dikur edhe sot, e ka nxjerrė nė tregun evropian, ku pėr fatin tonė duhet tė vendosi ajo, Evropa e juaj, por jo e jona.
            Populli ynė luftoi jo Serbinė dhe popullin serb, por shovinizmin e egėr, kėtė sėmundje shekullore tė tyre, qė ju nė vend ta shėronit sėbashku me forcat e progresit, e inkurajuat atė dhe mė shumė. A nuk isht Dick Marty i juaj, i cili na quante ne terroristė, kur ne i thoshnim se ishim ēlirimtarė? E dini ju zotėrinj ambasadorė pse e bėnte kėtė Dick Marty dhe Xhaferri i Solanės ? Sepse donte tė na vendoste nė tė njėjtėn peshore me okupatorin dhe shovinizmin serbo-madh. Dhe ata ja arritėn qėllimit sepse pėr fatin tonė tė keq, ishte e para herė qė nė historinė e njė Kombi nuk pati burra shteti, por karabythecėr si puna e juaj. Ata u njehesuan njėsh me ju, madje u tjetėrsuan aq keq, saqė “tanėt” filluan tė flitnin mė mirėn gjuhėn tuaj, se sa atė amėtare...teksa ju mėsonit shqipenkundėr shqiptarve.
            Ėshtė kėshtu apo jo ? Ju drejtohem juve zotrinj bythėpėrdredhur tė Evropės, qė nuk latė gjė pa kurdisur kundėr shqiptarve! Do thoni se nuk ėshtė ashtu ?! Po si nuk qenka ashtu, kur ne edhe mbas fitores mbi shovinizmin dhe shpalljen e pavarasisė, ju vrapuat si tė marrė pėr tė penguar bashkimin e Shqipėrisė me Dardaninė? Dhe ju ja arritėt qėllimit, ia arritėt sepse luftėtarėt tanė, luftėn pėr ēlirim e konsideruan vetėm deri nė kufijtė e pushimit tė luftės dhe tėrheqijes sė trupave pushtuese militare e paramilitare serbe e jo deri nė bashkimin me Shqipėrinė me trungun amė. Pse ju nuk e dini se Dardania ėshtė tokė shqiptare ? Nėse e dini dhe vepruat qėllimisht, ju akuzoj se jini rreshtuar nė tė njėjtėn barrikadė me shovinistėt serbė, por dhe nėse nuk e dini akoma mė keq pėr ju, sepse kjo tregon se Evropa nė Shqipėri paska mbledhur gjithė ambasadorėt idjotė - gjė, qė unė nuk e besoj, nuk e besoj, sepse ju nuk jini aq budallenj sa tregoheni nė pamjen e jashtėme.
            Pėr tė na hedhur hi syve thirrėt nė Hagė Milosheviēin, Mlladiēin dhe disa “viēėr” e dema dhe i dėnuat pėr krime lufte, teksa tė tjerėt qė ju gjasme i mbanit mbyllur nė burgjet e Kosovės ēuditėrisht nėn hundėn tuaj arratiseshin , por dhe aq ēuditėrisht shqiptarėt qė ju mbanit nė burgjet tuaja tė KFOR apo UMNIK ruheshin me kujdesin mė tė madh. Ju qeshni dhe zgėrdhiheshit sepse mbasi ia arritėt qėllimit dhe e nėnshtruat Dardaninė i vendosėt kufirin midis Shqipėrisė dhe vet asaj. Ju pyes pėrse e bėtė kėtė ? Pse pėr kaq budallenj i merrni ju shqiptarėt , mos vallė ju mendoni se ne nuk e dinim se ju kurrė s’kishit pėr tė dėnuar shovinizmin e egėr serbo-madh ?
            Por dhe tė mos i dėnonit ju, duhet ta ngulni mirė nė vesh se ata i dėnoi historia me turp dhe me disfatė. I dėnuam ne popujt ballkanikė kroatė, sllovenė, boshnjakė shqiptarė qė vendosėn flamurin e fitores nė zemrat e tyre. Ju zotėrinj ambasadorė tė fuqive tė mėdha, qė dukeni sikur pėrfaqsoni popujt tuaj, a jini nė njė mėndje me konventat ndėrkombėtare qė vet i kini firmosur dhe vulosur pėr tė drejtėn e popujve pėr tė qenė tė barabartė midis tyre dhe tė jenė vet ata qė vendosin pėr fatet e tyre? Apo kėtė e kini si maskė pėr t’i nanarisur me fjalė tė bukura me efekte dopingu mbi sovranitetin dhe lirinė e tyre?! Deomos qė na mashtroni, sepse nuk jini pėr lirinė dhe luftėn e popujve pėr ēlirim kombėtar e shoqėror. Ju i trembeni asaj si “djalli nga tejmani” edhe pse e deklaroni nėpėr letrat tuaja qė janė bėrė pėr tė fshirė menderen, se jini vėrtetė pėr sovranitetin, por pa e pėrcaktuar saktė atė, duke lėnė hapsirėn boshe tė tipit alla Brezhnjevian, dmth pėr “Sovranitet tė kufizuar”, qė ne shqiptarėt i themi liri me pikatore, tė kontrolluar nga Evropa. Pėr fatin tonė e njė tė pafati dhe vet “idjotokracia” jonė, qė kemi nė krye, pėr tre dekada rresht po u bie nė gjunjė e u lutet : Sehr geehrte Botschafter Europas ! Bite frau Merkel .. na e bėj hallall por ju lutemi na pranoni dhe ne nė Evropėn tuaj, sepse u turpėruam para popujve tanė ( Kini parė ju kėshtu, qė dhe vet udhėheqėsit tanė e pranojnė indirekt se nuk kanė shumė dėshirė tė bashkohen? Duke thėnė popujt tanė!..) Uauuuu duan bashkim me Evropėn dhe jo me Dardaninė ?!.. (Ja kėta janė bashibozukėt kolaboracionistė tė shitjes sė interesave kombėtare)
 Dhe ju pėr tė qenė tė “asnjėanshėm” deklaroni se ende nuk i kini qėruar hesapet me terroristėt shqiptarė dhe se do t’i ata thėrrisni nė Hagė njė e nga njė, tė gjithė tė dyshuarit pėr krime lufte. I thėrrisni !
            Por duhet tė thėrrisni nė rradhė tė parė me tė vėrtetė kriminelėt dhe terroristėt ( qė i kini nėn sqetullat tuaja nė Serbi e jashtė saj) dhe jo komandantėt legjendarė tė luftės ēlirimtare. Unė do tė isha nė njė mėndje me ju, qė tė gjithė ti thėrrisnit , madje dhe ti dėnonit ashpėr sepse ata e shkelėn betimin ushtarak duke mos e bashkuar Dardaninė me Shqipėrinė. Ju a dini se shkelja e betimit ushtarak nė kohė lufte pėrbėn njė akt tė rėnde tradhėtie ?! Dhe pikėrisht pėr faktin se as Qeveria e Tiranės nuk i pėrkrahu vėllezėrit e vet, duke i lenė ata tė braktisur e tė pabashkuar .Ja pėr kėtė dhe ata duhet t’i therrisnit nė Hagė sepse kanė shkelur vendimet e ONU pėr barazinė dhe tė drejtėn e popullit pėr tė vendosur vet pėr tu bashkuar. Nėse liderat tanė nga tė dy anėt e ndarjes artificiale do i thėrrisni pėr kėtė motiv, do tė vija dhe unė nė Hagė pėr tė dėshmuar se si na tradhėtuat jo vetėm ju, por dhe udheheqsit tanė. Ju me nderė zotėrinj, kini dhe pėrdorni pėr tė njėtat ēėshtje, dy masa tė ndryshme sepse nė kohė lufte nuk donit tė na lejonit pėr tė dalė nga “bashkim – vllazėrimi” i Titos dhe Milosheviēit edhe pse ne dėshironim dhe ende dėshirojmė me tė vėrtetė qė me ēdo popull nė botė tė konsiderohemi si vėllezėr... Kur ne e dėshirojmė vet kėtė gjė, atėhere pse me vėllezrit tanė tė vėrtetė tė njė territori njė gjuhe e gjaku, nuk na lini tė bashkohemi. ?!..A e kuptoni se sa hipokritė jini si me ne, ashtu dhe me veten tuaj?!
            Sigurisht kjo e ka njė domethėnie, sepse dihet qė mbas ēdo lėvizje politike ka interesa tė caktuara. Ju duke mos qenė pėr luftrat ēlirimtare, jini pėr nekolonializmin, si psh ai filofrank. Mos vallė do t’i leverdiste psh Francės, qė 14 vende afrikane tė ngrihen nė luftė pėr tė shpartalluar ndikimin dhe pushtimin ekonomik qė u ka bėrė Franca dhe qė pėr lirinė e tyre kėto vende paguajnė aq shtrenjtė “Taksėn e Pavarsisė” nė miljona franka afrikane, qė kalonė nėpėr bankat e Parisit ?! Ēudi e madhe me kėtė Francėn qė i paska tatuar vendet afrikane me “Taksė pavarsie”..! Si shpjegohet qė Franca pėrherė ka qenė kundėr Shqipėrisė dhe luftės sė shqiptarve, apo mos vallė lufta jonė do shėrbente dhe si shėmbull , qė keta popuj tė shkėputnin vargonjtė e skllavėrisė politike e ekonomike franceze..Shiko..shiko Franca ec e kuptoje frėngun e botės ndaj ata janė bėrė “ brekė e bythė” me ultrashovinizmin serb duke i bėrė qejfin kėshtu dhe Rusisė? Po a e kuptoni ju zotėrinj ambasadorė qė pėrfaqsoni Evropėn, se fuēia e barotit nėn Urėn e lumit Ibėr qėndron pėrherė njė rrezik i madh nėse nuk zgjidhet drejt ēėshtja shqiptare?! Po kush do e zgjidhė ju...ju qė pėrherė jua u kini patur me hile popujve ? Te ju unė nuk besoj, i besoj vullnetit tė popullit tim i cili duhet ta marrė vet nė dorė ēėshtjen nacionale, sepse nėse ajo do tė ngelet nė dorėn tuaj, ne do tė jemi pėrsėri skllevėr me zgjedhėn nė qafė por qė shkruan ”Liri “
            Po a duhet tė shkojnė ish komandantėt e UĒK-se nė Hagė ?! Nėse ata mė tė vėrtetė do tė shkojnė atje le tė shkojnė vetėm me motivin e qartė qė tu kėrkojnė llogari qė pėrse Evropa pėrkrah shovinizmin duke vendosur nė tė njėjtėn peshore ēlirimtarė e pushtues – Kėshtu tė paktėn dhe vet ata qė u borgjezuan mbi kurrizin e popullit duke harruar dhe gjakon e shokėve tė tyre..do bėnin mirė, sepse do lehtėsonin sado pak mėkatet e tyre. Pėr tė tjerat nuk vendos Evropa por populli ynė dardan i cili ėshtė fatkeqėsisht i coptuar pėr interesa tė Evropės dhe Rusisė ( nėnkupto Serbisė)
            Pėr “ krime te tjera” kur lufta ka mbaruar i gjykon populli shqiptar i Dardanisė udhėhqsit e vet dhe jo Evropa. Nėse Evropės “ja mba suma” le tė thėrrasi Trampin pėr krimet barbare te imperializmit amerikan nė tė gjithė botėn!
            Hėėė si thoni zotėrinj ambasadorė tė akredituar nė vendin e Ramė agės.. a gjendet ndonjė trim midis jush qė tė kėrkojė Trampin tė jap llogari nė Hagė ?!... Ēpatėt ore... pse e futėt kokėn nėn tavolina !?..

 4 
 : Korrik 01, 2020, 04:56:40 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

 
Publikon listėn e deputetėve tė cilėt e votuan Gjykatėn Speciale, ish deputeti i VV-sė me akuza tė rėnda ndaj Thaēit, Veselit e Mustafės

Nga: A.M. Mė: 24 qershor 2020 Nė ora: 20:29

Ish deputeti i Lėvizjes Vetėvendosje, Sami Kureshi ka*eaguar pasi Gjykata Speciale ka ngritur aktakuzė ndaj presidentit tė Kosovės, Hashim Thaēi dhe kreut tė PDK-sė Kadri Veselit.
            Ai nė postimin e tij nė Facebook, ka publikuar listėn e 82 deputetėve tė cilėt e votuan themelimin Gjykatės Speciale.
            Po ashtu, ai nė postimin e tij nė Facebook, ka shkruar se  “kėta persona, pėrveē presionit mbi deputetėt, kanė blerė edhe votat madje duke falur pasuri publike, poste ambasadorėsh, terminale doganore, poste qeveritare e vende udhėheqėse tė ndėrmarrjeve publike”.

Postimi i plotė:

DEPUTETĖT E KUVENDIT TĖ KOSOVĖS QĖ VOTUAN GJYKATĖN SPECIALE

            Pėr kėtė votim angazhim tė veēantė kanė dėshmuar Hashim Thaēi, Kadri Veseli dhe Isa Mustafa me bashkėmendimtarėt antishqiptarė, megjithė kundėrshtimin e Lėvizjes Vetėvendosje dhe tė popullit.
            Pikėrisht kėta persona, pėrveē presionit mbi deputetėt, kanė blerė edhe votat madje duke falur pasuri publike, poste ambasadorėsh, terminale doganore, poste qeveritare e vende udhėheqėse tė ndėrmarrjeve publike.
            Tė gjithė ata/o deputetė shqiptarė qė votuan kėtė gjykatė diskriminuese, tė njėanshme e raciste, pa dallim, bashkė me iniciuesit e krijimit tė saj Thaēi, Veseli dhe Mustafa, janė turpi dhe rrėnuesit e Kosovės, pėrbaltėsit e luftės sė drejtė tė UĒK-ės dhe rrėnuesit e Lirisė sė Kosovės!

Present,88
 Not Voted,0
 No,5
 Yes,82
 Abstain,1




1,Kadri Veseli PDK,PDK,Yes
 2,Enver Hoxhaj PDK,PDK,Yes
 3,Elmi Reēica PDK,PDK,Yes
 4,Rafet Rama PDK,Abstain
 5,Raif Qela PDK,PDK,No
 6,Agim Aliu PDK,PDK,Yes
 7,Fadil Beka PDK,PDK,Yes
 8,Labinotė Demi-Murtezi PDK,PDK,Yes
 9,Sala Berisha-Shala PDK,PDK,Yes
 10,Bekim Haxhiu PDK,PDK,Yes
 11,Xhavit Haliti PDK,PDK,Yes
 12,Ramiz Kelmendi PDK,PDK,Yes
 13,Latif Gashi PDK,PDK,Yes
 14,Adem Grabovci PDK,PDK,Yes
 15,Azem Syla PDK,PDK,Yes
 16,Zenun Pajaziti PDK,PDK,Yes
 17,Agim Ēeku PDK,PDK,Yes
 18,Naim Fetahu PDK,PDK,Yes
 20,Besim Beqaj PDK,PDK,Yes
 21,Nezir Ēoēaj PDK,PDK,Yes
 22,Gėzim Kelmendi Pa Gr,Yes
 23,Rrustem Mustafa PDK,PDK,Yes
 24,Mexhide Mjaku-Topalli PDK,PDK,Yes
 25,Flora Brovina PDK,PDK,No
 26,Blerta Deliu-Kodra PDK,PDK,Yes
 27,Selvije Halimi PDK,PDK,Yes
 28,Margarita Kadriu-Ukelli Pa Gr, Yes
 29,Xhevahire Izmaku PDK,PDK,Yes
 30,Luljeta Veselaj-Gutaj PDK,PDK,Yes
 31,Safete Hadėrgjonaj PDK,PDK,Yes
 32,Ganimete Musliu PDK,PDK,No
 33,Nait Hasani PDK,PDK,No
 34,Shaip Muja Pa Gr,Yes
 35,Fadil Demaku PDK,PDK,No
 36,Hajdar Beqa PDK,PDK,Yes
 37,Salihe Mustafa PDK,PDK,Yes
 38,Vjosa Osmani LDK,LDK,Yes
 39,Teuta Rugova LDK,LDK,Yes
 40,Anton Ēuni LDK,LDK,Yes
 41,Ismet Beqiri LDK,LDK,Yes
 42,Nuredin Ibishi LDK,LDK,Yes
 43,Arben Gashi LDK,LDK,Yes
 44,Sabri Hamiti LDK,LDK,Yes
 45,Armend Zemaj LDK,LDK,Yes
 46,Njomza Emini LDK,LDK,Yes
 47,Naser Osmani LDK,LDK,Yes
 48,Lirije Kajtazi LDK,LDK,Yes
 49,Hatim Baxhaku LDK,LDK,Yes
 50,Shpejtim Bulliqi LDK,LDK,Yes
 51,Muhamet Mustafa LDK,LDK,Yes
 52,Fatmir Rexhepi LDK,LDK,Yes
 53,Sadri Ferati LDK,LDK,Yes
 54,Ali Sadriu LDK,LDK,Yes
 55,Adem Salihaj LDK,LDK,Yes
 56,Blerim Grainca LDK,LDK,Yes
 57,Agim Ademaj LDK,LDK,Yes
 58,Salih Morina LDK,LDK,Yes
 59,Alma Lama LDK,LDK,Yes
 60,Besa Gaxherri LDK,LDK,Yes
 61,Teuta Sahatqija LDK,LDK,Yes
 62,Doruntinė Maloku LDK,LDK,Yes
 63,Veton Berisha LDK,LDK,Yes
 64,Etem Arifi LDK,LDK,Yes
 65,Murat Hoxha LDK,LDK,Yes
 66,Agim Kikaj LDK,LDK,Yes
 67,Bardhyl Meta LDK,LDK,Yes
 68,Milazim Haliti LDK,LDK,Yes
 69,Synavere Rysha LDK,LDK,Yes
 91,Blerim Shala Pa Gr,Yes
 96,Melihate Tėrmkolli LDK,LDK,Yes
 97,Milena Milicevic SL,SL,Yes
 98,Bojan Mitic SL,SL,Yes
 99,Serdjan Popovic SL,SL,Yes
 100,Slavko Simic SL,SL,Yes
 101,Slobodan Petrovic SL,SL,Yes
 102,Sasa Milosavljevic SL,SL,Yes
 103,Milka Vuletic SL,SL,Yes
 104,Jasmina Zivkovic SL,SL,Yes
 105,Jelena Bontic SL,SL,Yes
 106,Adem Hodza SL,SL,Yes
 113,Mufera Serbica-Sinik 6+,6+,Yes
 114,Duda Balje 6+,6+,Yes
 115,Danush Ademi 6+,6+,Yes
 116,Kujtim Paēaku 6+,6+,Yes
 117,Fikrim Damka 6+,6+,Yes
 118,Ēerim Bajrami 6+,6+,Yes
 119,Nenad Rasic Pa Gr,Yes
 120,Emilija Redzepi PDK,PDK,Yes

 5 
 : Qershor 30, 2020, 04:39:33 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Zajednica, Demarkacioni, korigjimi i kufijve, akuzat e Speciales dhe Presidenti Thaēi

Nga: Skėnder Sadri Kapiti Mė: 30 qershor 2020 Nė ora: 11:18


expand the original image

Skėnder Sadri Kapiti

            E mira e parė do tė kishte qenė qė Hashim Thaēi tė mos kishte qene fare Presidenti i Kosovės, pasi dihet se u zgjodh nė kushte tė njė gjėndje jo normale mes kundėrshtish politike dhe protestave popullore kundėr zgjedhjes sė tij.
             E mira e dytė do tė kishte qenė qė me kohė Thaēi duhet tė kishte dhėnė dorėheqjen se ka shumė “faje” e “gabime” tė rėnda politike  tė vėshtirėriparueshme shkaktuar prej tij, dhe  jo vetėm prej tij por edhe  tė mbėshtetėsve tė tij, prej politikės sė vjetėr dhe regjimeve tė saj, dhe kryesoret ato  janė: Zajednica, Demarkacioni, mbeshtetja pėr ndarjen e Kosovės, miratimi i Gjykatės Speciale, krimi dhe korrupsioni.
            Tė gjitha kėto janė bėrė kėrcėnim i madh pėr imazhin dhe pėr  Sovranitetin e Kosovės.
            Mosdorėheqja e Hashim Thaēit nga posti i Presidentit sado qė ai p.sh. mund tė jetė qoftė edhe i pafajshėm, kjo tregon se ai ėshtė jo vetėm i papėrgjegjshėm moralisht por edhe nje frikacak i madh, pasi mendon se duke qenė President do tė ishte mė imun dhe mė i mbrojtur nga akuzat e Gjykatės Speciale. Kjo ėshtė njė tipar i tė gjithė pushtetarėve shqiptar, sidomos i atyre tė Shqipėrisė tė cilėt qėndrojnė nė politikė e pushtet vetėm pėr t’u mbrojtur dhe shmangur drejtėsisė. Prandaj nė Shqipėri SHBA dhe BE bėnė VETING-un e Drejtėsisė.
            Burrit tė shtetit i takon tė tregohet i guximshėm qė edhe tė sakrifikojė e tė dorėhiqet nė mėnyrė qė burrėrisht dhe patriotikisht tė pėrballet me Gjykatėn duke u paraqitur para saj jo si President i Shtetit por si qytetar i thjeshtė.
            Ėshtė shumė e rėndė qė nė opinionin politik, diplomatik e mediatik botėror tė flitet e tė qarkullojė si lajm e informacion edhe disa muaj tė tjerė deri sa tė shprehet Gjykata se:  Presidenti i Kosovės ėshtė apo nuk eshte fajtor  pėr krime lufte dhe krime kundėr njerėzimit. A e kupton Thaēi dhe ata qė e kėshillojnė atė se sa e dėmshme ėshtė pėr imazhin kombėtar dhe atė  shtetėror  tė Kosovės kjo sjellje e Thaēit, mosdorėheqja e tij dhe pėrballja me Prokurorinė Speciale si qytetar i thjeshtė?!
             Akuza kundė Thaēit ėshtė njė pėshtjellim i madh dhe i ka sjellė dėm tė madh Kosovės, pasi nuk ėshtė akuzuar njė qytetar i thjeshtė apo njė  politikan dosido, por ėshtė akuzuar Presidenti i Kosovės.
             Historia botėrore ėshtė e mbushur me plot raste kur kryetarė shtetesh dhe kryeministra kanė dhėnė dorėheqje edhe pėr gjėra fare tė thjeshta e jo mė si rasti nė fjalė i Presidentit tė Kosovės.
            Opinioni publik nė Kosovė ėshtė kundėr kėsaj akuze ndaj Presidentit, sepse dihet qė UĒK-ja, luftwtarwt e saj, nuk kanw  kryer asnjė krim lufte dhe as kundėr njerėzimit, dhe prandaj ėshtė edhe kundėr kėsaj akuze ndaj Presidentit tė Kosovės. Por, pėrderisa Gjykata Speciale ėshtė  miratuar nga Kuvėndi i Kosovės, pra edhe me dakordėsinė e PDK-sė dhe tė Thaēit atėhere askush nuk duhet ta pengojė Gjykatėn por duhet ta respektojė dhe tė pėrgjigjet ēdo i akuzuar para saj.
            Thaēi duhet tė jipte dorėheqjen jo vetėm se ka aktakuzė ndaj tij, por kėtė duhet ta bėnte edhe sikur thjesht po tė thirrej qoftė edhe si dėshmitar. Kjo pasi ai ėshtė akoma President dhe jo qytetar i thjeshtė, gjė e cila do t’i  shėrben prestigjit dhe imazhit tė Shtetit tė Kosovės. Akuza ndaj Thaēit nga Prokuroria Speciale faktikisht ia ka hequr atij tė drejtėn pėr tė qenė pjesė nė bisedimet Kosovė-Serbi. Kjo  akuze momentalisht ėshtė njė favor dhe avantazh jo i vogėl pėr politikėn antiKosovė te Beogradit. Por ky fakt, qė Presidenti i Kosovės nuk mund tė marrė pjesė nė bisedimet Kosovė-Serbi nė pjesėn mė tė madhe tė opinionit shikohet e gjykohet si pozitive, pasi projektidea serbo-ruse pėr ndarjen e Kosovės ka qenė mbėshtetur edhe nga Thaēi, gjė tė cilėn e kanė kundėrshtuar fuqishėm pothuajse e gjithė politika shqiptare por edhe ajo e BE-sė si politikė kundėr Kosovės dhe kundėr linjės sė politikės sė Bashkimit Europian.

 6 
 : Qershor 30, 2020, 04:28:22 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Gjykata Speciale nuk piku nga qielli, por nga votat e deputetėve tė PDK-sė dhe LDK-sė

Nga: Hysni Gashi  Mė: 30 qershor 2020 Nė ora: 12:07


 expand the original image

Hysni Gashi

            Si studiues i studimeve tė sigurisė po aq sa kam njohuri nė kėtė̈ fushė nė drejtėn ndėrkombėtare,pas ēdo lufte pėr ta mbyll kapitullin e saj dhe hap kapitullin integrues,ēdo shtet ka formuar gjykatė efikase ku i ka hetuar krimet e pretenduara gjatė luftės.
            Ndonėsė kjo e drejt ndėrkombėtare u anashkalua nga institucionet e shtetit tonė edhe se lufta Ēlirimtare ishte e drejt e pastėr dhe si e tillė ishte pėrkrahur e ndihmuar nga shtetet qė pikėrisht kėrkuan institucioneve kosovare ta formojnė njė̈ gjykatė tė tillė sapėr sy e faqe tė kundėrshtareve tė UĒK-sė dhe shtetit tė Kosovės,nė kėtė̈ rast Serbisė̈,Rusisė dhe aleateve tė vjetėr tė saj.
             Megjithatė nga aleatet e shtetit tė Kosovės u kėrkua nė vazhdimėsi njė̈ gjyqėsor efikas dhe i pavarur dhe jo i kapur nga klanet partiake gjė̈ qė fatkeqsisht nuk ndodhi deri me tani. Dhe krejt nga kėto dėshtime nė sektorin e drejtėsisė,erdhi njė̈ Gjykatė Speciale ku nga ata qė votuan kėtė̈ gjykatė nė atė̈ kohė u tha se po formohet njė gjykat e tillė pėr ta pastrua UĒK-nė,ndėrsa sot po fajėsojnė Serbinė̈ e herė Evropėn po ashtu edhe disa zyrtar partie ne vendin tonė gjė̈ qė nuk qėndron ashtu.
            E para:nėse vėrtet ėshtė dashur tė pastrohet lufta ēlirimtare nga disa luftėtar me pretendimin pėr krime lufte:pse nuk arritėn institucionet tona t’i hetojnė̈ kėto raste nga njė̈ sistem efikas dhe i pavarur i drejtėsisė. Dhe e dyta:nėse ėshtė e kundėrta e saj pėr ta dėmtuar atė̈ siē po thuhet tash:pse atėherė lobuat dhe votuat njė̈ Gjykatė Speciale?
            Sulmi pėr ta amnistu ata qė lobuan dhe votuan ketė gjykat dhe nxjerr fajtor ata qė votuan e protestuan kundėr qoftė edhe ne gare apo nė betejė partiake pėr votė,nuk qėndron edhe pse ka zėra e dėshmitar tė saj,por pikėrisht pėr ata zėra u kėrkua nė vazhdimėsi nga shtetet mike tė hetohen dhe tė mbyllet ky kapitull.Sepse jam shumė i bindur se krerėt e partive politike mjaft mirė e dinė kėtė̈ realitet ndėrkombėtar,se pas ēdo lufte shtetet formojnė̈ njė̈ gjyqėsor efikas dhe tė pavarur pėr raste tė kėsaj natyre,por edhe nėse nuk e dinė kėtė̈ fakt,kanė shumė kėshilltar tė kėsaj fushe qė i kėshillojnė.
            Porse siȩ̄ duket njė̈ gjyqėsor efikas dhe i pavarur nuk e deshifruan ata qė i futen duart thell ne sistemin e drejtesise e deri ne dhomat e dėshmisė siȩ̄ i futen dhe po i fusin ne vazhdimėsi. Prandaj ta kemi tė qartė se Gjykata Speciale nuk piku nga qelli por nga deputetet e PDK-sė dhe LDK-sė.

 7 
 : Qershor 30, 2020, 08:04:24 PD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Vėllau tė vėllau, nuk shkonė mė jelek antiplumb

Hafiz Shala, New York Mė 30 qershor 2020 Nė ora: 07:00

 expand the original image

Hashimi dhe Rama


Ėshtė pėr ēdo keqėardhje sė ku jemi katandisur, pėr qka, fajin duhėt ata kėrkojmė tė, vetėvetja.
            Pra, tė klasa politike e dala nga lufta cila, nuk ishte nė nivel tė funkcionit dhė detyrave tė cilat i ushtronin gjatė shtetėformimit nė zhvillimin ekonomik, zbatimin e ligjit, duke realizue drejtėsi pėr tė gjthė, duke menagjue mė parat e taksapaguesve, duke i evitue dukuritė negative si, krimin, korrupcionin, nepotizmon dhė,tė gjithė izmat qė e deformojnė nji shoqėri nė nji shtet tė ri.
             Fatėkeqėsishtė, kjo ju ndodhi kėtyre qė erdhėn nė pushtet qė qendruan qė nga ēlirimi.
            Tani, vizita e Edi Ramės, sa po dukėt nė rrolin e “pajtimtarit tė klasės politike kosovare”, por, “ spektskulare” mė jelek antiplumb tė vėllėzėrit e
            Merreni mė mendė kur, shtypi bitėrorė shkruan pėr Kryeministrin shqiptar i cili i bėri vizitė shtetit tjetėr shqiptar, pra, tė vėllėzėrit e tijė, mė jelek antiplumb.
             Tė mėndojė nė nji moment kur Pacolli deklarojė sė, nuk ka patur guxim tė aterojė mė aeroplanin privat tė tijė sepse, ka qėnėė i rrezikuar nga “ grupe teroriste”. Kėtė, kurrė nuk do ta thoja nė shtetin tim edhe po qė sė vėrtetė do tė mė ndodhte nga dikush i cili nuk pajtohėt mė mue por, qė, mos tė ja qesė faqėn e zezė, shtetit, popullit dhė kombit tim.
            Zoti Pacolli, ka mendue nė anėtarėt e VV-jės( ashtu shprehėj ai sepse, ushtrues i detyrės sė Ministrit tė Punve tė Brendshme, ishte nga VV-ja. Absurd) qė, tani “ e detyrojė” zotin Rama tė veshė jelek antiplumb por qė, shkojė nė VV-je dhė, mė gjithė atė, shpetojė.
            Si mundėt Edi Rama mė krijue unitet nė spektrin politik shqiptar tė Kosovės kur, siq thotė populli, nė shtepinė e vetė, e ka punėn llugė, si pėrqarėsi kryesor.
             Qeverisė mė shtetin mė nji parti, pa opzitė, pa Gjykatė Kushtetuese dhė, mė akuza tė rėnda pėr korrupcion, pėr kanabisin i kultivuar nė tėrė shqipėrinė.
            Unė kamė frikė sė, ma shumė do ti pėrqajė sė sa do ti unifikojė pasi, qė nga mosrespekti, padia dhė, sjelljėt nenqmues ndaj kudrove shtetėrore e qeveritare tė Kosovės, nuk e ka nefuzin burrit dhė njeriut qė ti bashkojė udheheqėsit kosovare, politik e shtetėrore, sepse, qdonjėri prej tyre ka veprue sipas interesave tė tyre pėrsonale e partiake.
            I pari i shtetit, mė gjithė tentativėn qė nė mėnyrė sensitive ta” pėrmallojė” popullin tė cilin e ka udhėhequr qė sa khė nė poste tė ndryshme, nuk besojė sė, mė gjithė ndijeshmėrinė e momentit, ka mundė ta bindė sė, fajin kryesor pėr krejtė kėtė pėriudhė, e banė mbi supėt e tijė.
            Ajo qė mė tronditi sotė, nji video ku ish Keyeparlamentari deklarojė nė nji intervistė sė, tė dy tė akuzuarit, ishin nė marrėdhėnie armiqėsore mė Komadantin Legjendar, heroin Adem Jashari. Qka tė thuhėt pasė kėsajė?!
             Ai, nuk dha doreheqje, anipse, juridikishtė, nuk ėshtė e obligueshme por, e paralajmėrojė ate pas vėndimit tė gjykatėsit sepse, derisa tė merrėt vėndimi nga gjykatėsi pėr krimėt eventuale tė ndodhura, konsiderohėt i pafajshėm.
            Nė aspektin moral dhė nė interes tė shtetit tė Kosovės, ėshtė deshtė tė jap doreheqje qyshė sonte sepse, asnji homolog i tijė qoftė edhe Vuqiqit, do tė refuzojnė tė takohėn mė tė.
            Shtypi ndėrkombėtar, do ti referohėt si president i ngarkuar pėr krime ndaj njerzimit nga Gjykata Speciale duke e pritur vėrdiktin e paralajmėruar.
             Nuk ka shqiptar qė i gėzohet kėsajė aktakuze, jo pėr hirė tė indivdit, pėr hirė tė UĒK-sė dhė luftės sė shenjtė tė tyre qlirimtare nė mbrojtje tė pragut tė shtepisė qė, ajo tė pastrohėt dhė, mos tė barazohėt mė indivd tė cilėt, do tė mbrohėn dhė, shpresojmė tė dalin tė pafajshėm.
              Ky, sikur ta donte vendin e vetė dhė ta mbronte interesin e shtetit dhė popullit, nese vėrtetė éshtė i sigurtė nė pafajsnė e tijė, ėshte deshtė tė dorėhiqėt qė, mos tė merrėt Kosova nė gojė por, individi.
            Serbia, pér tė ja lanė fajin individit, pra Millsheviqit e jo Serbisė si shtet, ja organizuan helmimin nė burg dhė e likuiduan. Ndėrsa, ky zotėriu, nga jo gadishmėria pér tu largue nga posti dhė pér tė ndikue nė rrhedhat tjera politike, do tė qėndrojė qė ti kontrollojė qdo vėndimmarrje duke u frigue qė, mos tė vijnė nė pushtet ata qė ishin tė cilėt, e sakrifikuan pozitėn por, nuk e pranuan nėnshtrimin, ndarjėn e Kosovės dhė ta mbajne reciprocitetin mė Serbinė si dy shtete tė pavarura.
             Nga frika sė, mė tė dhėnė dorėheqje, automatikishtė ushtruesin e detyrės sė presidentit, do ta marrte Kryeparlamentarja, nė rastin konkretė zonja Vjosa Osmani e cila, sipas Kushtetutės do ta shpėrndante Parlamentin dhė do tė shpallte zgjedhje tė lira.
            Kjo, pér grupin puqistė, do tė ishtė si nji kataklizmė. Prandaj, Edi Rama e ka tė vėshtirė tė pajtojė tė acaruarit.
            Aktakuza, e pėrfshirė nė raportin i Dick Martit, i pėrpiluar nga shėrbimi sekret serb, janė, imagjinata, gėnjeshtra dhė manipulime serbe qė, rrėnėn e kanė, mburrje kombėtare, prandaj kėtijė raporti, askush nuk i besonė.
             Pėr mue, ėshtė shqetėsuese dhė brengosėse, akuza pėr vrasje ndaj shqiptarve, duke pėrfshi, oponent politik, ushtarak, gazetar e publicistė, mjekė e fytyra tė shquara kombėtare.
            Sjelljėt e “ presidentit” nė momente tė caktuara, ndryshimi i deklaratave, disa here pėr nji kohė tė shkurtėr, angazhimi i tijė mė qdo kushtė nė procesin e dialogut Kosovė-Serbi mė qdo kushtė dhė, tentim leshuarjės pe ndaj Serbisė, megjithate, nuk na e hjekė dyshimin sė, nji zaval tė madhė e ka pasė.
            Qėndrimėt e tijė rreth formimit tė Gjykatės Speciale mė qdo kushtė sė kėtė po e kėtkojnė miqt tanė ndėrkombėtar, duke tentue qė tė jetė i privilegjuar ndaj akuzave, deri tė kėrkesa thė tentativa e tė dy tė akuzuarve pėr zhbėrjėn e kėsajė gjykate, detyrimishtė tė shtynė tė dyshoshė sė, largo Raportin e Dick Martit, diqkaje, po i vjenė era jo e mirė.
             Ky, le qė nuk ishte unifikues i spektrit politi por, ma shumė pėrqarės dhė, sikur tė ishte siq nuk ėshtė, nė kėsi llojė momenteve, ėshtė deshtė tė bėjė tė pamundurėn qė tė krijohėt nji unitet duke i lėnė mė nji anė tė gjitha mospajtimėt. Por, nga ky dhė nga mysafiri mė jelek antiplumbė, vėshtirė sė mundė tė ja arrijnė.
            Fakti ėshtė sė, mė qdo kushtė tė eliminohet partia fitues dhė, dy protogonistet ndėr ma tė votuarit nga sovrani, zoti Albin Kurti dhė zonja, Vjosa Osmani, duke ndėrmarrė veprime linquese ndaj tyre, qoftė partiake apo shtetėtore.
             Qeveria e pakicės e kontrabanduar, nuk ka moral, aftėsi e kreditbilitet pėr tė qeverisė mė vėndin nėn gėrshėrėt e Listės serbe e kontrolluar dhė e dirigjuar nga Beogradi.
            U rrėzue qeveria e popullit, pėr tė ardhur nė pushtet, qeveria e atyre qė janė nėn akuza tė rėnda, tė cilėt populli i pėrzuri.
            Nga kush mundė tė firmohėt qeveria e unitetit, pa votėn e popullit sepse, mospajtimėt e mėdha nė mes spektrit politik, e pa mundėsojnė nji gjė tė tillė.
            Definitivishtė, populli ėshtė ai i cili mundė ta zgjedhė kėtė ngėrq pėrmes votės sė tijė dhė, kush ti merr votat, lė tė qeverisė, qoftė edhe kėta tė larguarit. “ lė tė gabojė popull” nese ja merrė mendja.
            Nese bisedimet vazhdojnė mė kėtė qeveri tė nates e tė arrnuar mė Listėn serbe, Kosova, edhe ashtu nė raportė tė pabarabartė dhė inferior ndaj Serbisė, do tė jetė rrezik qė, tė bėjnė lėshime tė renda tė cilat, mundė tė ndikojnė nė mospranimin nga populli, ku pasojat do tė jenė fatale.
            Presidenti, nuk ishte i sinqertė nė paraqitjėn e tijė drejtuar popullit sepse, kur pėrmendė mosshkeljėn e ligjeve, tejkalimeve tė kompetencave e tė tjera, nuk qėndrojnė.
            Pasi nuk u doreheq si shprehje morale, athere, ma sė miri ėshtė qė tė rrinė jashtė proceseve sepse, mundė tė zgjojė pakėnaqėsi dhė revoltė tė popullata pasi, jau kėputėn shpresėn nė tė cilėn besonin.
             Mos ta identifikojė emrin e tijė tė pėrveqėm mė Ushtrinė e shejtė qlirimtare, anipse, ky vetė deklarojė sė nuk ka marrė pjesė nė luftė kur u formue Gjykata Speciale, duke tentue qé ti ikė pėrgjegjėsisė eventuale por, siq ka deklarue vetė, ka qenė udhėheqės politik, qė, edhe prokurori u shprehė pėrmes aktakuzės nė mėnyrė decidive sė, nuk akuzohėt UĒK-ja. Pra, duhėt ta pastrojė vetėn prej akuzave pėr krime tė dyshuara tė cilat ndodhėn pas largimit tė forcave tė NATO-sė.
            Nuk e dijė nė kėtė moment sė sa do tė ndihmojė Edi Rama, apo, tė provojė ta vazhdojė agjendėn e tijė mė Vuqiqin rreth iniciativave tė tijė pėr korigjim kufijshė apo demarkim e lojė tjera togėfjalėsh. Nė ėmėr tė kuajtė ta bėnė kėtė. Jo, nė ėmėr tė popullt shqiptar tė Kosovės.
             Pasi, as presidenti e as grupi negociator antikushtetues i formuar nė kohėn e qeverisė Haradinaj duke ja lėnė kėtė proces presidentit, kundėr parimeve kushtetuese, nuk e kushtėzuan Serbinė pėr kėrkmfalje dhė njohje paraprake para sė tė vazhdohėt mė qfardollojė bisedimeve.
            Tentaiva e zotit Grenell mė iniciativa ekonomike pa u definue shtetėsia e Kosovės mė kufijė egzistues sipas Deklaratės sė 17 shkurtit 2008 kur u shpallė pavarėsia e Kosovės, minishengenat e minishenzhenat pa ditur pronarin, janė iluzione, amulli dhė, status quo pa kohė tė pa caktuar.
            Pra, pa njohjėn e Kosoves nga Serbia dhė pa kėrkim falje, qdo bisedime, janė humbje kohe dhė vazhdim i konfliktit tė ngrirė.
            Nuk mundė tė lavdėrohėsh “ president” pėr pėrkrahjėn e popullit i cili, nė momentin kur duhej tė dorėhiqėsh nė shėjė morale, ti i ke vetėm 18% pėrkrahjen e tijė.
             Amblema e shejtė e UĒK -sė, nuk tė shpetonė nga pėrgjegjėsia pėr krime eventuale ndaj njerzimit, sepse, ato janė individuale dhė jo kolektive.
            Dhė, pėr fundė, do tė isha ma i lumturi nė botė nese, kushdoqoftė, edhe Edi Rama, ta pajtojė spektrin politik tė pėrqarė tė Kosovės nė kėto momente tė vėshtira si deshirė i tė gjithve jo vetėm nė Republikėn e Kosovės por nė tėrė trojet shqiptare.

 8 
 : Qershor 28, 2020, 06:49:53 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Carl Bildt, diplomati nga Suedia qė i dhembset Serbia

Nga: Rexhep Torte Mė: 28 qershor 2020 Nė ora: 18:08


 

Rexhep Torte

Tė jesh diplomat i ka**erės e tė mos e dijsh se Serbėt qė me ardhjen e tyre nė Ballkan nga Karpatet e Rusisė,  kanė sjellur vetėm konflikte, luftėra, vrasje e masakra, dhe mė sė shumti kundėr shqiptarėve, ėshtė tur e mėkat i madh.
             Mediat serbe mė datė 28 qershor 2020, informuan pėr dhembjen e  diplomatit suedez Carl Bildt, lidhur me  pelegrinazhin e sivjetėm tė serbėve pėr Vidovdan nė Gazimestan, pėr ta pėrkujtuar Luftėn e Kosovės  tė ndodhur mė vitin 1389, se gjoja serbėt ende na qenkan tė shqetėsuar pėr kėtė betejė.
            Zoti Carl Bildt, Na vjen shumė keq qė Ju me ka**erėn prej diplomati tė bėheni pre e  gjepurave dhe e gėnjeshtrave Serbe.
            Po Jua kujtojmė se sipas tė gjitha tė dhėnave historike, serbėt nė Ballkan kanė ardhur nė shekullin e 6 nga Karpatet e Rusisė.
            Serbėt me ardhjen e tye nė Ballkan kanė sjellur vetėm konflikte, luftera tė pėrgjakshme, vdekje dhe masakra.
            Serbėt nė kėtė mėnyrė i kanė asgjėsuar dhe dėbuar popujt vendas pėr ti zgjeruar kufijtė e Serbisė , dhe mė sė shumti i kanė sulmuar shqiptarėt tė cilėt kanė jetua gjer pėrtej Nishi.
            Nė arkivat e Stambollit ekzistojnė tapitė qė dėshmojnė se shqiptarėt kanė jetuar gjer pėrtej Nishi.
            Serbia edhe nė fundshekullin e 20-tė nxiti dhe filloi  tre luftėra agresore gjenocidale nė ish Jugollave, nė Kroaci, Bosnje e Hercegovinė dhe nė Kosovė.
            Kėto agresione gjenocidale i kreu krimineli Sllobodan Millosheviq, pėr ta realizuar ėndrėn e tij, qė kufijtė e Serbisė duhet tė shtrihen gjer ku jeton edhe njė serb i vetėm.
            Tėrė bota e shikoi dhe e ndoqi  agresionin gjenocidal tė Serbisė ndaj Kosovės nė vitet 1998/99.
            Shqiptarėt nuk vajtėn nė Beograd tė vrasin serbė, por ishte Serbia ajo qė kreu agresion gjenocidal ndaj Kosovės.
            Shqiptarėt gjatė tėrė historisė sė tyre  nuk kanė okupuar as edhe njė pėllėmbė tokė tė huaj
            Shqiptarėt gjatė tėrė historisė sė tyre kanė dėshmuar se janė popull fisnik, zemėrbardhė e paqedashiės.
            Nė  agresionin gjenocidal qė  e kreu Serbia nė vitet 1998/99 nė Kosovė,  u vranė dhe u masakruan mė shumė se 13 mijė shqiptarė tė pafajshėm tė tė gjitha moshave e gjinive, mes tyre edhe 1333 fėmijė, mes tyre edhe fėmijė duke i qumėsht nė gjoksin e nėnės.
            U  rrėmbyen 1650  shqiparė tė tė gjitha moshave e gjinive, fati i tė cilėve ende nuk ėshtė zbardhur.
            U dhunuan nė mėnyrėm mė makabėre e shtazarake 20 mijė femra shqiptare.
             Serbia nė kėtė agresion gjenocidal e bėri shkrumb e hi Kosovėn dhe i detyroi mė shumė se 1 milion shqiptarė qė tė marrin rrugėn e eksodit pėr nė Shqipėri, Maqedoni e gjetiu pėr tė shpėtuar nga vdekja.
            Ushtria e UĒK-sė gjatė kėtij agresioni gjenocidl tė Serbisė, e mbrojti pragun dhe nderin e shtėpisė, dhe sėbashku me bombardimet 78 ditore tė caqeve serbe nga avionėt e NATO-s, e detyruan Serbinė tė kapitulojė, tė tėrhiqet dhe Kosova, dhe Kosova  ta fitojė lirinė dhe pavarėsinė e saj tė shumėpritur.
            Zoti Carl Bildt, po Ju dėrgojmė tė lexoni vetėm disa grimca nga libri  me titull “Rėfimet e femrave tė dhunuara gjatė luftės nė Kosvovė”, i autores kosovare Luljeta Semimi, qė tė bindeni pėr krimet   shtazarake qė i  kryen ushtarėt, paramilitarėt serbė ndaj femrave shqiptare gjatė agresionit gjenocidal  nė Kosovė nėvitet 1998/99.
            Pasi ti lexoni kėto rrėfime autentike, viheni dorėn nė zemėr dhe mendoni ēfarė qėndrimi do tė kishin ndaj serbėve, po tu ndodhte njė gjė e tillė nė familjen Tuaj, nė farefizin Tuaj dhe nė popullin Tuaj.
            “ Ma pushkatuan nėnėn e vėllanė, kurse mua mė  dhunuan dhe  trupin tim e masakruan pėr sė gjalli me cigare”. Njė nga mjeket deklaron  se,”Vajzės sė dhunuar i ishte shqyer mitra dhe se nė organet gjenitale i kishin futur rėrė, kėmbėt e gėrvishtura dhe  mes dy gjinjėve me majėn e thikės kishte tė vizatuar kryqin serb”. Ose rrėfimet e tjera,” Fėmijėt vajtonin mbi trupin e pėrgjakur tė babait tė tyre tė vrarė, e mua mė ēnderonin vetėm disa metra larg tij”,” Pasi ma vranė djalin,  mua mė ēnderuan disa ditė me radhė”, “Djalit dy vjeēar ia prenė veshin  dhe tre gishtėrinj, e pastaj mė dhunuan”, “Cigaren e ndezur e fiki nė gjinjtė e mi”, “ Mė dhynuan dhe me thikė shkruan fjalė mbi trupin tim”, “Mė detyronin t’i shiqoja femrat qė po i dhunonin me radhė”, “Pasi mė dhunuan, m’i hoqėn thonjtė me dana”, “Motrėn  e mbytėn me kundak tė pushkės”, “14- vjeēarja u dhunua nė borė”,  “Pasi e dhunuan 13-vjeēaren e hudhėn nė pus”, “Mė ēnderuan para syve tė babait dhe nėnės”, “Nė muajin e tetė tė shtatzanisė mė pėrdhunoi para vjehrės dhe  burrit, e pastaj mė goditi nė gjoks e nė bark dhe linda fėminė e vdekur”, “ Mė dhunuan dhe nė krah ma vizatuan kryqin serb”, “Pasi i ēnderuan tri vajza, ua prenė organet gjenitale…”,
            Nė kėtė mėnyrė serbėt paraprakisht e kanė okupuar edhe Kosovėn, duke pėrvetėsuar ēdo gjė qė ka qenė shqiptare.
            Nė tė gjitha kėrkimet arkeologjike qė kryen nė Kosovė gjenden vetėm relikte dardane-ilire, pasardhės tė tė cilėve janė vetėm shqiptarėt.
            Kjo don tė thotė se shqiptarėt janė populli mė i vjetėr autokton nė Ballkan.
            Kishat, manastiret dhe patriarkanat nė Kosovė janė shqiptare dhe jo serbe siē pretendon  Serbia.
            Kėto objekte kulti nė Kosovė fillimisht kanė qenė shqiptare, kur dihet se edhe sot nė Kosovė ka shqiptarė tė besimit katolik, orthodoks dhe mysliman.
            Zoti Carl Bildt, serbėt historinė e tyre e bazojnė nė mite, gėnjeshtra e falsifikate.
            Pėr kėtė mė sė miri dėshmon harta e Enciklopedisė Ruse e vitit 1817 ku shihet sa e vocėr ka qenė nė ato vite Serbia.
            Kjo hartė tregon se njė Serbi aqė e vocėr nė ato vite, nuk ka patur mundėsi tė luftojė me Perandorinė aqė tė fuqishme tė Turqisė.
            Kėshtu ka ndodhur edhe me Luftėn e Kosovės nė Bezistan nė vitin 1398, qė Ju paska shqetėsuar aqė shumė. Kėtė luftė serbėt e kanė mitizur dhe falsifikuar.
             Ekzistojnė fakte dhe dėshmi historike se kishat, manastiret dhe patriarkanat nė Kosovė, pėr tė cilat Serbia pretendon se janė serbe, kanė qenė shqiptare, dhe se serbėt pas pushtimit tė Kosovės i kanė pėrzėnė klerikėt shqiptarė dhe kanė vendosur  klerikė orthodoksė serbė, duke ua ndryshuar edhe pamjen kėtyre objekteve tė kultit.
             Nuk ka asnjė mbėshtetje llogjike qė Serbia pėr njė grusht tė vocėr  tė serbėve qė jetojnė nė Kosovė, tė ketė ndėrtuar kaqė shumė objekte kulti.
            Serbia dhe serbėt nuk kanė asnjė periudhė historike qė tė mos nxitur dhe shkaktuar luftėra nė Ballkan, e mė sė shumti ndaj shqiptarėve.
            Shembull mė konkret, mė bindės dhe mė i  mirė pėr kėtė ėshtė shkrimtari austriak me prejardhje hebreje Leon Freundlih me romnin e tij “Golgota Shqiptare”, i cili me fakte konkrete tregon si serbėt vranė gjysėm milioni shqiptarė  nė vitin 1912- 1913.
            Libri “Golgota shqiptare”, paraqet  protestėn  e  shkrimtarit Leon Freundlih kundėr zhdukjes masive tė shqiptarėve  nga ushtria serbe nė vitet 1912-1913, duke dhėnė fakte tė gjalla se ushtria serbe vrau mbi gjysėm milioni  shqiptarė tė pafajshėm.
             Libri i Leon Freundlih “Akuza qė ulėrijnė”, ėshtė dėshmia e parė pėr shfarosjen kolektive tė shqiptarėve, tė  njė populli evropian  para atij hebreik.
            Siē shkruan  nė libėr, mė  shumė se 250 mijė shqiptarė u masakruan vetėm nė veriun e Shqipėrisė gjatė vjeshtės sė vitit 1912.
            Kopja e vetme e librit tė Leo Freundlih “Akuza qė ulėrijnė”, i cili pėrmban protestėn ndaj Evropės  qė nuk reagoi nė mbrojtje tė shqiptarėve gjatė zhdukjes masive tė pjesės mė tė madhe tė popullit shqiptar nė Ballkan, u gjet nė vitin 1982 nė bibliotekėn e Universitetit tė Harvardit nė SHBA nga studjuesja Safete Juka, me banim nė SHBA.
             Shkrimtari Leo Freundlih me banim nė Vjenė, ėshtė njėri ndėr intelektualėt e paktė qė ruajti  koleksionin e tė gjitha gazetave prestigjioze tė kohės, qė tregonin pėr shfarosjen e sė paku gjysėm milioni tė shqiptarėve  nga serbėt  nė vitet 1912-1913.
            Po Ju paraqesim disa fragmente nga ky libėr qė ta trishtojnė shpirtin:
            “Me qindra kufoma tė masakruara notonin nė rrjedhat e lumenjve. Ata qė mundėn tu shpėtonin sėmundjeve, urisė, plumbave  tė pushkėve tė kėmbėsorisė dhe gjyleve  tė altilerisė serbe, grumbulloheshin  nė vende tė caktuara dhe u jepej nga njė plum kokės. Mė zi e pėsonin  ata qė fsheheshin nė shtėpite e tyre.
            Pas kontrolleve tė imta qė bėheshin pėr plaēkitje  dhe florinj, gjendeshin lehtė dhe therreshin si delet. Torturat mė tė mėdha i pėsonin gratė shqiptare, tė cilat pėrdhunoheshin, mė pas lidheshin, bėheshin kapicė, mbuloheshinn me kashtė dhe digjeshin tė gjalla. Nė rast se gratė ishin shtatzėna, u ēahej barku  me bajoneta  dhe pasi u nxirrej fėmija  nga barku e vendosnin nė maje tė  bajonetės apo tė hunjve. Pas masakrimit serbėt pinin verė, kėndonin  dhe hidhnin valle.
             Kishte raste qė ata gjatė therrjes  mblidhnin gjakun nė kupa  dhe e hapnin gostinė me tė”.
             Masakrat mizore serbe ndaj shqiptarėve  Leon Freundlih i pėrshkruan nė librin “Golgota shqiptare”, Vjenė 1913, si vijon:
             “Afėr Shkupit, 2000 shqiptarė  myslimanė dhe 5000 tė tjerė jo larg Prizrenit u masakruan  nga ushria serbe. Shumė fshatrave u ishte vėnė flaka dhe banorėt e tyre ishin masakruar. Kur shtėpitė ishin kontrolluar pėr armė, shqiptarėt vriteshin nė mėnyrėn mė tė thjeshtė, edhe pse kurrfarė armė nuk kishin gjetur nė shtėpitė e tyre.
            Serbėt e bėnė tė qartė se shqiptarėt myslimanė duheshin zhdukur e ērrėnjosur. Ata pohonin  se kjo ėshtė mėnyra mė efektive  pėr ta qetėsuar vendin”, shkruan nė kėtė  libėr.
            Zoti Carl Bildt, e shkruajtėm kėtė tekst qė ta kuptoni se sa popull kriminel e gjakpirės janė serbėt, dhe se sa popull fisnik dhe paqedashės janė shqiptarėt.

 9 
 : Qershor 25, 2020, 04:36:48 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
Pse do tė votoja kundėr Isa Mustafės dhe pro Vjosa Osmanit?!

Nga Prof. Enver Bytyēi Mė 20 qershor 2020 Nė ora: 17:23

 
            Me njė letėr drejtuar Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė LDK-sė, kryetari i saj i pėrkohshėm, Isa Mustafa i ka kėrkuar ēdo anėtari qė pėrmes postės elektronike tė votojnė pėr shkarkimin e Vjosa Osmanit nga posti i nėnkryetares dhe anėtares sė kryesisė sė kėsaj partie.
            Sot mbas dite votimi do tė tregojė sa mbėshtetje do tė ketė kryetarja e parlamentit pėr tė qėndruar nė kėto detyra partiake. Por nėse shkarkohet nga funksionet partiake, Isa Mustafa do kėrkojė qė ajo tė lėrė edhe postin e kryetares sė kuvendit.
            Vetėm eliminimi i Vjosa Osmanit nga tė gjitha postet politike e shtetėrore e ēliron Isa Mustafėn nga ankthi dhe frika qė ai ka prej saj.
            Diferencimi politik nė LDK do tė thellohet varėsisht me numrin e rasteve qė do votojnė kundėr Vjosės ose tė atyre qė abstenojnė.
             Votuesit kundėr do tė jenė objekti i parė i kritikės dhe linēimit tė modelit tė Lidhjes Komuniste. Nė valėn e dytė do tė pėrfshihen ata qė abstenojnė ose qė flasin poshtė e lart kundėr metodave fashisto-komuniste tė liderit tė LDK-sė, Isa Mustafa.
            Po tė isha nė Kėtė Kėshill do ta shpallja votėn time kundėr Isa Mustafės dhe pro Vjosa Osmanit pėr disa arsye
            1. Kryesorja lidhet me faktin se Vjosa Osmani ėshtė figura politike mė e pastėr nė Kosovė, jo mė nė LDK dhe si e tillė ajo do tė duhej vlerėsuar si aset dhe krenari e kėsaj partie. Pa Vjosa Osmanin partia ime e supozuar do tė pėsojė njė dėshtim total. Kėsisoj konsideroj se Isa Mustafa po pėrpiqet tė vendosė sytė, por do tė heq edhe vetullat. Do ta katandisė Lidhjen Demokratike nė njė parti tė modelit dhe madhėsisė sė asaj partisė sė Rexhep Qosjes, e cila u shua para se tė krijohej. Nėse LDK do tė humbasė Vjosa Osmanin, do tė humbasė edhe elektoratin. Nuk ka asnjė personalitet tjetėr tė besueshėm e ka**zmatik qė krijon frymė elektorale si Vjosa Osmani.
            2. Unė do tė votoja kundėr Isa Mustafės dhe pro Vjosa Osmanit, sepse edhe sikur 100 vjeē tė isha do tė votoja pėr tė ardhmen e Kosovės dhe jo pėr tė shkuarėn e saj. Tė votosh Isėn do tė thotė tė votosh Lidhjen Komuniste tė Jugosllavisė, qeverinė e Rrahman Morinės dhe Jusuf Zejnullahut, metodat totalitare tė drejtimit, intrigat e menaxhimit tė 3 pėrqindshit, intrigat kundėr presidentit Rugova e kėshtu me radhė. Tė votosh Vjosa Osmanin do tė thotė tė votosh sinqeritetin, pastėrtinė politike, lidhjen me elektoratin pėrmes fjalės sė dhėnė, pjekurinė politike. Dmth tė votosh rugovizmin si rrymė politike dhe si filozofi tė qeverisjes dhe sjelljes me qytetarėt.
            3. Do ta votoja Vjosėn nėse interesat e mia nuk do t’i lidhja me konjukturėn e rastit dhe me interesat e liderit nė agoninė e tij, por me perspektivėn dhe interesat e Kosovės, tė cilat pėrfaqėsohen nga Vjosa Osmani. Pėr kėto arsye mendoj se vota duhet drejtuar kundėr Isa Mustafės dhe tė shkuarės dhe pro Vjosa Osmanit dhe tė ardhmes. Duke thėnė kėtė, ju siguroj se shumė prej atyre qė do votojnė kundėr Vjosės, pas pak kohėsh do tė pendohen. Vetėm kohėn nuk e kthejmė dot mbrapsht dhe koha punon pėr Vjosa Osmanin!
            Dhe nė pėrfundim dua qė t’i jap njė mesazh zonjės Osmani: Ka shumė gjasa qė ju tė shkarkoheni nga postet drejtuese nė LDK. Ka shumė gjasa qė ju tė pėrndiqeni dhe tė linēoheni edhe nė tė ardhmen e afėrt.
            Ēka nuk pritet nga njė kryetar tė LDK-sė qė bashkėpunon me Hashim Thaēin dhe Listėn Srpska mė ngusht se me kryetaren e parlamentit dhe kandidaten pėr kryeministre! Por nė asnjė rrethanė nuk duhet tė largoheni nga LDK. Misioni juaj nuk ėshtė vetėm Kosova, ėshtė gjithashtu edhe Lidhja Demokratike e Kosovės.
            Ju duhet ta riktheni rugovizmin nė kėtė parti dhe duhet ta bėni atė partinė e parė fituese tė zgjedhjeve tė pėrgjithshme. Ju duhet tė rikthehni fuqishėm te anėtarėsia e LDK-sė dhe t’ia riktheni asaj filozofinė dhe frymėn e Ibrahim Rugovės. Duke ikur edhe nėse ju zėnė me gurė, mund te ndjeheni mė e qetė dhe komode.
            Por nuk do tė jenė tė qetė pėrkrahėsit tuaj nė Lidhjen Demokratike, tė cilėt tė ardhmen e kėsaj partie, ashtu si dhe tė Kosovės e shohin nė vullnetin dhe pėrgjegjėsitė tuaja!

 10 
 : Qershor 25, 2020, 12:31:14 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Gjykata Speciale nuk cėnoi tė drejtėn e Hashim Thaēit, ajo mbrojti territorin e Kosovės!

Nga Prof. Dr. Asoc. Enver Bytyēi Mė 25 qershor 2020 Nė ora: 12:12

 
            Mė 22 korrik 2010 Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė nė Hagė me 2/3 e votave tė saj mori vendimin qė pavarėsinė e Kosovės ta konsiderojė si njė akt nė pėrputhje me ligjin ndėrkombėtar dhe madje edhe me rezolutėn 1244! Dy vjet mė vonė, mė 2 korrik 2012 Grupi Drejtues Ndėrkombėtar shpalli pėrfundimin e mbikėqyrjes sė pavarėsisė sė Kosovės dhe pėrfundimin e mandatit tė Pėrfaqėsuesit Civil Ndėrkombėtar, duke konfirmuar pėrfundimisht pavarėsinė e plotė tė shtetit. Tė dy kėto vendime u morėn bazuar nė tė drejtėn ndėrkombėtare dhe ligjet e saj, si dhe te e drejta sovrane e shtetit tė Kosovės nė tė gjithė territorin e saj.
            Por nė praktikė ndodhi e kundėrta. Mė 19 prill 2013 ish-kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi, nėnshkroi marrėveshjen e famshme me ish-kryeministrin e Serbisė, Ivica Daēiē, marrėveshje me tė cilėn Kosova vendoset nė pozita tė kontestimit tė dy vendimeve tė lartpėrmendura, pra tė diskutimit tė pavarėsisė, shtetėsisė dhe integritetit territorial tė saj. Prej kėsaj kohe Kosova ka nėnshkruar me Serbinė edhe rreth 40 marrėveshje tė tjera, shumica prej tė cilave mbrojnė interesat, ndikimin dhe praninė serbe nė Kosovė, ndėrkohė qė pakica prej tyre nuk ėshtė zbatuar asnjėherė nga Beogradi, pėr shkak se ato nuk janė nė interes tė tij. Dhe tė gjitha kėto lėshime i ka firmosur presidenti i sotėm i Kosovės, Hashim Thaēi.
            Vetėm njė ditė pas vendimit pėr t'i dhėnė fund mbikėqyerjes ndėrkombėtare tė pavarėsisė sė Kosovės, pra me 3 korrik 2012, kryeministri i atėhershėm, Hashim Thaēi, shkruante nė "Christian Science Monitor" se " Ne po pėrpiqemi t’i bindim Serbinė dhe Rusinė, se Kosova mund tė kontribuoj nė stabilitetin e Ballkanit Perėndimor. Ne jemi tė etur tė punojmė me Bashkimin Evropian dhe me OKB-nė si anėtarė tė plotė tė komuniteteve evropiane dhe ndėrkombėtare".
            Po ku ėshtė zoti Thaēi sot pas 8 vitesh? Ai ėshtė afruar sė tepėrmi me Serbinė dhe Rusinė e ndėrkohė ėshtė larguar mijėra km nga Bashkimi Europian. Dje prokurori i Gjykatės Speciale tė Hagės e ka shpallur nėn hetim pėr vepra kriminale, pėr tė cilat duhet tė vendosė gjykata pėrkatėse. Askush nuk ka tė drejtė ta konsiderojė presidentin e Kosovės fajtor ose jo pėr ato vepra. Por shoqėritė e civilizuara, ēfarė ėshtė edhe shoqėria e Kosovės, duan qė tė zbulohet e vėrteta pėr dhjetėra vrasje politike tė shqiptarėve gjatė e pas luftės, tė gjenden fajtorėt dhe tė dėnohen ata. Kjo ėshtė arsyeja pse ndoshta nė rastin e zotit Thaēi nuk ka ndonjė preokupim tė madh nė opinion pse ndaj tij Gjykata Speciale ngriti njė akuzė.
            Nė opinionin publik ka njė diskutim kontravers sa i pėrket thirrjes sė zotit Thaēi nė Hagė. Pėrkrahėsit e tij dhe vetė ai po luajnė mė autoritetin dhe luftėn e drejtė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, duke e njėsuar fillimin e hetimeve ndaj ish-udhėheqėsit politik tė kėsaj ushtrie me "goditjen" qė gjykata paska pėr synim t'i japė UĒK-sė. Ta zėmė pėr njė moment se Ramush Raradinaj dhe Fatmir Limaj, tė cilėt u thirrėn nė Hagė do tė ishin shpallur fajtorė! A do ta komprementonte kjo luftėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės?! Ėshtė e qartė se jo. UĒK ishte aleate e NATO-s dhe ėshtė absurde qė njė formacion i tillė tė fajėsohet pėr krime qė dikush mund t'i ketė kryer ndaj civilėve, UĒK u krijua dhe luftoi pėr tė mbrojtur pragun e shtėpisė sė vet! Dhe ėshtė absurde gjithashtu qė tė paragjykohet ose ndėshkohet njė formacion e tillė, i cili mbron pragun e shtėpisė sė vet! Ndėrkaq, sipas parimit tė drejtėsisė, krimet janė individuale, nėse ato kryhen. Prandaj ēdo pėrpjekje pėr ta implikuar Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės ėshtė njė atak qė i bėhet drejtėsisė dhe vetė UĒK-sė, ėshtė njė akt politik dhe jo provė pafajėsie.
            Nė fakt vendimi i shpallur dje pėr marrjen nė hetim tė Hashim Thaēit ishte gjithashtu njė akt politik, pėrveēse juridik. Nė kėtė pikė pajtohem me mbėshtetėsit e zotit Thaēi. Ishte politik, sepse u bė publik vetėm dy ditė para takimit nė Uashington, ēka do tė thotė se ky akt kishte pėr qėllim ta anulonte takimin e delegacionit shqiptar dhe serb nė Shtėpinė e Bardhė, ose ta zhvleftėsonte formėn e zotit Thaēi nė njė marrėveshje tė mundshme. Kjo do tė thotė njėkohėsisht se aktorėt janė brenda dhe jashtė SHBA-ve. Unė besoj se diplomacia e sprovuar britanike dhe diplomacia e parimeve tė qėndrueshme gjermane vepruan nė bashkėpunim. Po pse duhej evituar takimi nė Shtėpinė e Bardhė?
            Ka shumė arsye. Arsyeja kryesore lidhet me projektin e fshehtė midis Thaēit dhe presidentit serb, Vuēiē, tė depozituar nė zyrėn e ambasadorit Grenell pėr zgjidhjen e konfliktit shqiptaro-serb. Deputeti gjerman Peter Meyer bėri tė ditur javėn e kaluar se nė Uashington do tė firmosej njė marrėveshje me tė cilėn do tė mund tė zhbėhej edhe Gjykata Speciale e Hagės. Pėr kėdo qė ka minimumin e logjikės kjo lidhet me plotėsimin e kėrkesave serbe pėr ndarjen e Kosovės, sepse ndryshe Beogradi nuk do tė firmoste zhbėrjen e kėsaj gjykate, pa lėshime nė territor dhe nė projekte tė tjera tė pranisė sė tij nė Kosovė. Nėse takimi do realizohej, atėherė marrėveshja do tė nėnshkruhej. Kėtė akt nėnshkrimi e paralajmėroi vetė presidenti i Kosovės para katėr ditėsh, kur tha se "Pa demarkimin e kufirit me Serbinė, Kosova nuk mund tė ketė ulėse nė OKB"! Ndryshimi i kufijve u maskua pėr dy vjet prej tij me "korrigjimin", ndėrsa  tani ai pėrdori si maskė tė re "demarkimin"! Por bota nuk hanė bar. Edhe sikur tė mos kishte asnjė info tė brendshme, vetė deklarata e Thaēit dha tė kuptohet se nė Uashington do tė nėnshkruhej njė marrėveshje pėr kufijtė. Dhe nė kėmbim tė kėsaj ai do tė kompensohej me zhbėrjen e Gjykatės Speciale, si garanci pėr t'i shpėtuar ndėshkimit.
            Po se zoti Thaēi donte qė t'i ikte drejtėsisė edhe me koston e ndarjes sė Kosovės?! Kjo nė vend qė ta ndriēojė pėr mirė figurėn e tij si udhėheqės i UĒK-sė dhe tani si president i Kosovės, nė fakt shtoi dyshimet se ai mund tė jetė implikuar nė krime kundėr civilėve tė pafajshėm. Ėshtė ortakėria e Hashim Thaēi me Aleksandėr Vuēiē, Edi Ramėn dhe tė tjerė eksponentė tė frymės, tė idesė dhe tė rrjetit propagandues pėr shkėmbimin e territoreve ajo qė shpejtoi procesin nė Gjykatėn Speciale dhe i dha ngjyra politike vendimit tė saj pėr marrjen nė hetim tė presidentit tė Kosovės. Ndėrkaq kjo gjykatė do tė duhej tė mbrohej nga njė marrėveshje qė e zhbėnte atė pėr interesa okulte!
            Nėse llogarisim deklaratat e para shumė viteve tė zotit Thaēi me deklarimet dhe veprimtarinė e tij tė tri viteve tė fundit, atėherė shohim se si ėshtė transformuar ai, bazuar nė interesat personale tė tij. Para njė viti e tutje mikeshė e tij e pėrzemėrt ishte Frederica Mogherini, sepse bashkė me Thaēin, Vuēiēin dhe Ramėn punonin pėr ndarjen e Kosovės. Kur nė Bruksel ndryshoi qėndrimi ndaj kėsaj zgjidhje, ndryshoi edhe qėndrimi i Thaēit ndaj Brukselit. Madje refuzoi bashkėpunimin me Bashkimin Europian. Ai iu kundėrvu hapur dhe pa asnjė lloj diplomacie kancelares Merkel, ambasadorėve britanikė nė Kosovė dhe nė Beograd, politikanėve dhe diplomatėve amerikanė qė mbronin tėrėsinė territoriale tė Kosovės. Kėsisoj prishi ekuilibrat e mėparshėm dhe u bė palė me ata qė duan destabilizimin e rajonit, me qėllim destabilizimin e kontinetit europian. U afrua me Moskėn dhe u bė pjesė e konspiracionit antieuropian.
            Tashmė ngjarjet kanė marrė njė kthesė. Baton Haxhiu e konsideron kėtė kthesė si rrezik tė madh pėr Kosovėn dhe pėr kėtė pėrdor "argumentin" se "Serbia ėshtė e fuqishme". "E dini sa e ka Serbia GBP?", thoshte mbrėmė Batoni nė njė televizion! Duket se me idetė fataliste dhe disfatiste do tė operohet pėr t'i dhėnė mbėshtetje Hashim Thaēit. Unė do tė doja qė presidenti i Kosovės tė japė dorėheqjen dhe tė shkojė e tė mbrohet si qytetar nė Gjykatėn Speciale. Ai duhej qė nė dhjetor 2010 ta denonconte Dick Martty-n siē edhe qe zotuar atėherė e mė pas tė evitohej ngritja e gjykatės. Por nė kushtet ku jemi atij i mbetet tė mbrohet, jo me mantelin e presidentit, por si qytetar i Kosovės. Sinqerisht uroj qė tė kthehet i pafajshėm, ashtu siē uroj Zotin qė e bekoi Kosovėn me kėtė akt tė ndalimit tė shpėrbėrjes sė saj, kėsaj radhe nga vetė presidenti i vendit! Prandaj nėse ky vendim i Gjykatės Speciale e largon Hashim Thaēin nga detyra e presidentit, kjo do ta mbronte edhe integritetin territorial tė Kosovės!

Faqe: [1] 2 3 ... 10
Mundėsuar nga MySQL Mundėsuar nga PHP Powered by SMF 1.1.21 |SMF © 2015, Simple Machines XHTML 1.0! CSS!


MKPortal ©2003-2008 mkportal.it
Faqe e krijuar nė 0.15517 sekonda me 35 veprime