Shenimi i Fundit - padukshem
Shėnimet shikohen vetėm nga Anėtarėt.
Forum
Dhjetor 13, 2019, 09:15:24 MD *
Mirė se vini, Vizitor. Ju lutemi identifikohuni ose regjistrohuni.

Identifikohuni me emrin, fjalėkalimin dhe kohėn e identifikimit
 
Google PageRank Checker - Page Rank Calculator
   Forumi   Ndihmė Identifikohuni Regjistrohuni  
Faqe: [1] 2 3 ... 10
 1 
 : Dhjetor 06, 2019, 10:19:20 PD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
 
Malli pėr Ibron!

  Nga  Bajram Sefaj Mė 4 dhjetor 2019  
 
expand the original image
Ibrahim Rugova me plis
(ose pėr plakun e ri, tė epokės sė re!) Pėkujtimore


I ēmuari dhe fort i dashuri, vėlla Ibro!

Unė nuk e zgjodha ēastin pėr ta shkruar kėtė letėr mallėngjimi.


Ēasti mė zgjodhi mua!

Dhe, tė them menjėherė, ēast mė i lig nuk mund tė imagjinohej se qė ėshtė ky!

Kam shumė vėshtirėsi, tė papėrballueshme dhe tė pakapėrcyeshme fare, pėr ta shkruar kėtė letėr. Ashtu si prej kohėsh, dėshiroja dhe ėndėrroja tė ta shkruaja. Nga ajo mori pengesash qė mė dalin pėrpara nė kėtė synim, e qė bėnė tė hezitoj e tė lejoj tė parakalojnė njė milion vjet pranė meje, si pranė njė tė vdekuri, pa ta shkruar kėtė letėr, me kėtė rast, po i veēoj, vetėm dy, kur janė mė tė mėdhatė dhe mė tė papėrballueshmet. E para, respekti i lartė, dashuria e madhe dhe pikėllimi i thellė, qė ndiej pėr Ty, zoti President. Pengesa e dytė, sasi e madhe dhe kallaballėk mllefi, deri nė shkatėrrim, ndaj tė gjithė atyre hasmėve dhe shpirtligjve, kur aq pamėshirshėm e nė mėnyrė trupėrisht spektakolare e (krye)skandaloze iu gėzuan fatit tėnd tė lig! Gėzimit pėr fatkeqėsinė e tjetrit dhe kėnaqėsinė pėr vuajtjet e tjetrit, ti e di mirė, Ibro, u thonė Sadizėm! Zoti tė ruajttė prej tė prekurve nga kjo dergjė e rėndė!

Fati, njėmend, ishte i tillė. Por, sa mė i egėr dhe tragjik qė shfaqej, nė destruktivitetin e tij makabėr, ai fat e ai ēast, nė anėn tjetėr, nxori nė pah fisnikėrinė, burrėrinė, besnikėrinė dhe trimėrinė tende tė pashoqe!

Bravo!

Veprimi dhe qėndrimi yt burrėro, kur pa dy mendje, pa dilema dhe pa mė tė voglin hezitim e luhatje, gjete shtėpinė tėnde Kosovė! Shkove atje pėr tė vdekur bashkė me anėtarin e fundit tė familjes sė madhe shqiptare tė Kosovės (zot shtėpie i sė cilės je tani e njė mijė vjet!), kur automatikisht e pėrnjėherėsh, hyre nė odėn e burrave tė pavdekshėm shqiptarė. Iu bashkove, kėshtu, plejadės sė trimave mė tė shtrenjtė tė kombit tonė, pėr tė cilėt janė thurur dhe kėndohen, legjenda.

U bėre plak i ri i epikės tonė tė re!

Urime!

Po qe se them se ke pasur njė milion mundėsi tė ngelėsh jashtė Kosovės, nė vend tė sigurt, komod e me beneficione, kjo do tė ishte vetėvrasja ime mė banale. Shthurje e shkrirje e pamėshirshme e flakės sė kėsaj letre! Shumė herė, mė mirė tė menduar sesa tė folur! Tė realizuar.

Je shkrimtar e filozof, i ēmuari im, e beson dhe e njeh (mirė) kėtė dhimbje tė thellė!

“Et, je me demande?”.


E, bėj pyetje, me ē’rrobė tė zezė e ēoroditėse tradhtie do tė vishej qenia jote fisnike, sikur, pėrnjėmend, tė ngjante ajo qė kurrsesi, nuk mund tė ndodhte Ty, tė ikje e tė rrije larg popullit tėnd!

Mbrojtės dhe baba i tė cilit je!

Lehtė e kanė tė tjerėt, kur ti, nė anėn tjetėr, nga diktatura fashiste ke kllapa nė duar (pas shpine). Ke gojė tė kyēur. Sy tė mbyllur. Ke pranga nė kėmbė. Ke helm nė gjak e nė zemėr tė lėnduar... Ke fėmijė e familje tė kėrcėnuar vdekjeje...

E, si tė vritet vdekja!

Mė jep pėrgjigje kush?

Tash, keq, dhimbshėm e dhunshėm pėrnjėherėsh, po e pėrfundoj kėtė letėr, kur dora e dridhur trishtimi, nuk arrin dot, ta shkruajė ndryshe pos ashtu si dikton zemra (ime) e plasur!

Mė dhemb, me djeg e mė bluan fare, keqardhja pėr kėtė vonesė tė pafalshme mijėvjeēare! Kur, nė anėn tjetėr, u kisha aq shumė zili, kolegėve tė mi, odės sė madhe tė burrave tė dheut, brenda dhe jashtė mėmėdheut tonė, kur shkruan e folėn, kur ngritėn zėrin e indinjatės sė thellė, ndaj tėrė tragjedisė qė ndodh rreth teje! Veēmas ndaj trillimeve e cilėsimeve, pa fije hezitimi dhe tejet tė pamatura, kur, nė anėn tjetėr, dihet e njihet aq mirė, veprimi yt fisnik. Vepra jote madhore.

Ashtu sikurse jam i vonuar nė ēdo shteg tė jetės, nga trungu i thatė i sė cilės, kurrė nuk kam vjelė asnjė fryt tė ėmbėl, jam vonesėmadh edhe nė shkrimin e kėsaj letre. E shkruaj nė ēastin e lig e tė dhimbshėm, kur fotografia me portretin tėnd, mbi tryezėn time tė “punės”, dot nuk mė gjegjet: je, apo nuk je mė nė jetė?

Nuk me ngel, prandaj, tjetėr udhė, i dashuri vėlla, Ibro, pos tė fshij lot pikėllimi e tė qes (ngjis), njė varg tė ri, nė poemėn kushtuar Ty, qė e kam nisur para shumė vjetėsh, diku nė mėrgim. Diku nė Parisin e rinisė sate. Kur ishe student (nxėnės) i filozofit dhe mendimtarit francez tė kohės, Roland Barthes, mė tė shquarit tė epokės sonė. Autorit tė veprės sė madhe, mendore, filozofike, shkencore, nga universi planetar filozofik i tij, na e solle njė mendim tė tij tė artė, monumental do tė thosha, mendim qė nuk e brejnė as nuk e ndryshkun as vrushkujt e shekujve nė kalim, kur thoshte: frika mbetet njė, (pėrjetė e pandryshuar), mbetet frikė, por. ndėrrojnė vetėm burimet e saj! Tė kujtohet kur ēdo kush matej tė zhytej nė thellėsinė e kėtij medimi, kur ėshtė njė e tjetėr nuk ka!

Fort mirė po e shoh se poema ime nuk do tė pėrfundojė kurrė. Vepra jote del e denjė pėr penda shumė herė mė tė mprehta e talente shumėfish mė tė mėdha se qė ėshtė imtėsia ime e imėt!

Sa mė ka zėnė malli, Ibro, tė pimė bashkė nga njė filxhan kafe te “Qarri”, nė Prishtinė. E pastaj tė nisim e tė llafosim e tė rrahim tema tė letėrsisė dhe tė rrjedhave kulture nė botėn shqiptare dhe pėrgjithėsisht. Sikur bėnim shpeshherė, dikur. Tė kujtohet, sigurisht! Qoftė edhe atėherė kur ishin bashkė, nė emisionet e kulturės nė gjuhėn (tonė) shqipe tė Televizionit tė Prishtinės.

Ibro, mė prit se, ja, po “...lidh mbathcat...” sikur na porosit i pavdekshmi varg kushtrimi i poetit Azem (Shkreli), e po vij.

Erdha, ma ki besėn! (prill, 1998)

(Ribotohet me rastin e pėrvjetorit tė vdekjes, sė tė pavdekshmit president tė Kosovės, z. Ibrahim Rugova).

 2 
 : Tetor 26, 2019, 07:03:38 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
mergimtari.ch

 3 
 : Tetor 24, 2019, 10:38:46 PD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
Regjisori serb: Ne vepruam nė Kosovė si nazistėt, 1500 kufoma shqiptarėsh u dogjėn nė furrat e Trepēes, a thua nė kohėt e krimeve qė i kemi bėrė nė Kosovė, kishim larguar dallimin dhe kemi bėrė ata tė cilėt gjatė Luftės sė Dytė Botėrore vrisnin 50 veta nga njerėzit tanė pėr njė gjerman tė plagosur dhe 100 tė vrarė pėr njė pushtues tė vrarė, shkrun nė shkrimin e tij qė tani u bė publik,regjisori dhe aktori serb, Ēedomir Petroviē.
Ai ia pėrkujtojn Vuēiqit se  ''Dallimi ėshtė se Gjermania menjėherė pas pėrfundimit tė luftės ėshtė distancuar nga tė gjitha krimet e veta, i ka pranuar ato, ka paguar dėmshpėrblim, ka kėrkuar falje, ndėrsa ne pas shpėrbėrjes sė Jugosllavisė u sulėm nė luftėrat dėshpėruese pėr mbajtjen e tė pamundshmes.

Serbia shteti i krimeve
Mė mirė dhe mė me mė guxim po e tregojnė realitetin e gjenocidit serbė ndaj Kosovės nė tė gjitha kohėrat intelektualėt serb tė profileve tė ndryshme,siē na doli tani Regjisori dhe aktori Ēedomir Petroviē i shpalisi fytyrėn e zezė ēetnike,Aleksandėr Vuēiqit, ku nė shkrimin e ti ka potencuar; U nisėm drejt krimeve qė na sollėn aty sa qė tash tė mos e kemi askėnd rreth vetes, as me veten. Dhe vetė po e lėmė e veten. Disa thyerje e pastrime duhet tė ndodhin nė kokėn tonė. Duhet ta rrėfejmė rrėfimin e tmerrshėm pėr ne. Ai ėshtė shumė mė i rėndėsishėm se sa vitet e humbura dhe ndėrmjetėsimet e dėshtuar nė Bruksel.

Me kėmbėngulje u pėrpoqėm qė gjitha atė tė mirė qė na e lanė amanet paraardhėsit, ta shkatėrrojmė dhe nė vend tė popullit tė dashur e tė ēmuar nė botė, tė bėhemi sinonim pėr shkatėrrim e vrasje.
Tash s’ėshtė rėndėsishme nėse populli e kupton ose nuk dėshiron ta kuptojė tė vėrtetėn pėr veten . Tash mė e rėndėsishmja ėshtė ta rrėfejmė rrėfimin pėr atė pjesė tė vogėl tė popullit, i cili ka edhe pak kohė ta ndryshojė e ta rrėfejė, jo nė kishė, sepse faji tij nė kėtė rrėfim ėshtė i madh, por para vetes dhe para atyre ndaj tė cilėve kemi bėrė krime tė tmerrshme dhe gjenocid.
Gjithmonė kemi qenė nė kėrkim tė njė diēkaje tė humbur e edhe tash kur zotėrojnė robotėt dhe fluturaket zbresin nė Mars, ne thirremi nė ca kohė tė shkuara dhe vėmė kapelat ushtarake tė vojvodėve tanė tė ndershėm serbė nė kokat e kriminelėve qė bėhen heronj tė popullit e tė shtetit, mendja fillon tė na turbullohet, shohim ėndėrr syhapur e na zgjohen ca gjene qė kaherė ėshtė dashur tė jenė tė vdekur ose tė futur diku thellė nėn ndėrdije pėr ta pritur vetėm njė zė e njė klithmė: Tė gjithė serbėt nė njė shtet … Dhe tė fillojė ēmenduria e tė bėhemi bisha.
Juve, zotėri Vuēiq, nė zgjedhjet e ardhshme kjo opozitė nuk mund t’iu mundė. Por ekziston mundėsia qė veten tuaj ta mundni qė ėshtė pafalshėm mė e rėndė .
Populli ju ka zgjedhur, por jo edhe ata pėrreth jush, tė cilėt vetė i keni zgjedhur dhe tė cilėt do tė ndikojnė mjaft nė disfatėn tuaj. Po i mbani me kėmbėnguljen vendet nga ku po shkatėrrojnė ēdo gjė, janė bėrė tė urryer e irritues. Artisti kryesor, po deshi qė shfaqja tė jetė e mirė, pėrreth vetes duhet tė katėr artistė qė tė paktėn janė tė barabartė me tė. Ju iu keni frikuar kėsaj, keni statistė nė rolet kryesore dhe pėr kėtė arsye shfaqja doli e keqe.
Ju jeni me tėrė forcėn kundėr vullnetit dhe bindjes suaj, jeni pėrpjekur tė ndryshoni, por nuk ia keni dalė. Ndėrdymja nė ju, ndėrmjet asaj qė e dini se ē’ėshtė mirė tė bėni pėr popullin tuaja dhe asaj qė kurrė nuk do tė mund ta bėni, ėshtė e vėshtirė edhe pėr arsyen se bie ndesh me bindjet dhe idetė tua, ajo u sjell nė situatėn qė tė mos mund tė funksiononi drejt.
Kurrė nuk keni thėnė se keni gabuar, e kėtė populli nuk e do. I do ata qė i ka afėr e jo ata qė gabojnė shpesh. Po silleni me prepotencė ndaj disa gazetarėve qė nuk janė rreth jush dhe u bėjnė pyetje tė vėshtira e tė pa pėrgjigje nga ju. Ky ėshtė tamam profesionalizėm dhe nuk bėn tė ketė dallime ndėrmjet pėrfaqėsuesve tė medieve. Unė kam njohur artisėt qė nuk kanė folur tridhjetė vjet, ndėrsa nė shfaqje kanė udhėhequr dialogė dhe kanė qenė tė shkėlqyeshėm nė ato skena.
Jeni tepėr shumė tė pranishėm nė publik. Populli nuk ka dėshirė tė pyesė mė: Ku ėshtė Vuēiqi ? Ē’u bė me tė? Ka njė kohė qė s’ėshtė, por thotė: Ama deri kur ky Vuēiq? Ėshtė bėrė i mėrzitshėm pėr Zotin dhe pėr robin.
Nuk ka temė ku ju s’e keni mendimin tuaj. E shpenzoni forcėn nė pėrmbajtje tė panevojshme dhe ēdo ditė qėroni hesape me opozitėn dhe pėrfaqėsuesit e medieve
Nė fjalimet tua janė tė pranishme shumė pėrqindje, numra, emra fshatrash e qytetesh, gjatėsi rrugėsh, mbledhje, zbritje, premtime, krahasime me tė tjerėt …Populli e do mė shumė fjalimin e rėndomtė, atė tė kuptueshmin.
Kur erdhėt nė pushtet, nuk gjetėt asnjė tė mirė. Trashėguat krime tė mėdha qė i bėnė pjesėtarėt e populli tonė e tė cilat assesi nuk deshėt t’i pranoni e tė kėrkoni falje pėr to.
Krime tė tmerrshme nė luftėrat ballkanike para dhe pas Luftės sė Dytė Botėrore kemi bėrė ndaj popullit shqiptar.
Forcat ushtarake e policore serbe gjatė viteve 1998 dhe 1999 kanė bėrė shkatėrrime tė mėdha,masakra, djegie, helmime bunarėsh, pėrdhunime, plaēkitje, vrasje civilėsh …

Ushtria dhe policia e RFJ-sė atėhershme, me udhėheqje tė kreut shtetėror, kanė dėbuar nga Kosova mbi 700 mijė shqiptarėt Kosovės.
Millosheviq ka urdhėrua qė tė gjitha kufomat nė Kosovė, qė mund tė ishin nė interes tė Tribunalit tė Hagės, tė mėnjanohen.
Dolėn nga Danubi ftohtė frigoriferėt me gra e fėmijė shqiptarė. Varreza masive nė poligonet e policisė nėpėr gjithė Serbinė.
Nė vend e qitjen me armė tė policisė nė Batajnicė te Beogradit u gjetėn trupat e 980 shqiptarėve e shqiptareve tė vrara.
Deri nė vitin 2008, janė gjetur rreth 800 mbetje mortore tė shqiptarėve tė vrarė tė varrosur nė varrezat masive nė Serbi, janė ekshumuar dhe u janė kthyer familjeve.
Nė vitin 1998, nė Prekaz, nė rajonin e Drenicės, forca tė mėdha ushtarake e policore serbe , tė armatosura me tanke, autoblinda e artileri, rrethuan shtėpinė e familjes Jashari dhe tri ditė e tri net kanė shtėnė, pa bėrė dallime, edhe nė gra e fėmijė dhe civilė tė tjerė. Helikopterėt dhe automjetet ushtarake kanė lėshuar breshėri rafalėsh nėpėr kulme e pastaj forcat policore kanė hyrė nė fshat duke shtėnė nėpėr shtėpi.
Forcat serbe tė sigurisė me ndihmėn e ushtrisė serbe likuiduan 56 anėtarė tė familjes Jashari . Nė mesin e tyre edhe 18 gra e 10 fėmijė. Aty u bė gjenocid ndaj njė familjeje.Rreth 10 mijė shqiptarė e shqiptare tė Kosovės janė vrarė gjatė atyre tre muajve tė ēmendur tė vitit 1999.
Ēdo kafshė dhe ēdo njeri nė kėtė botė tė trishtė ka tė drejtė tė mbrohet kur sulmohet. Sikur dhe populli i ēdo vendi.Shqiptarėt kanė qenė ithtarė tė politikės paqėsore, jo tė dhunės, pas kėsaj ata filluan rezistencėn e armatosur.
Njė numėr i madh policėsh qė kanė marrė pjesė nė aksionet kundėr shqiptarėve tė Kosovės, nė Serbi ende konsiderohen heronj tė luftės. Hetimet nė Serbi ecin ngadalė sepse disa nga ekzekutorėt e veprave penale janė ende nė radhė tė policisė.Ka ende krime, ose ndoshta edhe kėta mjaftojnė qė tė nėnshkruhet ajo marrėveshje juridike e detyrueshme e shkėrdhyer.
Ndoshta tė gjitha krimet qė serbėt i kanė bėrė nė Kosovė serbėt ndaj shqiptarėve mund tė “paguhen” me njohjen e pavarėsisė sė saj? Ndoshta ky ėshtė ēmimi mė i lirė pėr ne?Dhe duhet tė rrėfehet rrėfimi, i vėrteti, pėr krimet qė s’ merren me mend tė njė populli ndaj tjetrit.
Nuk do tė mbeteni nė kujtesė tė mirė as pėr pensionistėt. Ua keni zvogėluar pensionet qė i kanė pritur tėrė jetėn dhe qė ėshtė i vetmi qė e kanė. Ata nuk do ta pranonin kėtė, por nuk kanė pasur kujt t’i ankohen dhe u bėnė heronj me zor dhe i ndihmuan shumė Serbisė ta kalojė krizėn e madhe. Kanė qenė dega mė e zhvilluar ekonomike e atyre viteve nė shtet.
I keni frikėsuar me opsionet e luftės nė tavolinė. Kosovėn, Kroacinė, B e H-nė . I frikėson gjithnjė ai flamurtari pa sens nga Republika serbe. Njerėzit janė nė frikė. Pleq e tė sėmurė…
Besimi im te ju ka qenė pasojė e dėshirės sė vrarė qė pas aq kaq vitesh me ndryshimin tim do tė ndryshojė edhe Serbia.
Na keni mashtruar dhe na keni zhgėnjyer . Kemi humbur pa kthim shumė vite, falė politikės suaj gjunjėzuese e tė gabuar duke u mbėshtetur nė zvarritje kohe, e cila assesi nuk ka punuar pėr ne.
Shumė nga Evropa kanė dashur tė na ndihmojnė, Gjermania e sidomos kancelarja e saj Angela Merkel, por i keni humbur tė gjitha, me qasjen e papėrgjegjshme nė negociata, tė cilat, nėse i keni kuptuar, nga fillimi kanė qenė tė organizuar vetėm pėr shkakun qė tė njihet pavarėsia Kosovės. Sėrish mbetėm tė vetmuar dhe tjetėrsuar nga vetja jonė.
Mbetet qė vetėm tė jepni dorėheqje nga vendi i presidentit tė Republikės sė Serbisė. Kjo ėshtė mė vogla qė m und ta bėni. E dini se opozita ėshtė e dobėt dhe pėrēarė dhe aktualisht nuk ka kush tė vijė nė vendin tėnd.
The King is dead, long live the King! Mbreti vdiq, rroftė mbreti. Kanė klithur anglezėt. Te ne kjo i bie: Vdiq Vuēiqi, rroftė Vuēiqi
Dorėheqja nuk do tė miratohet dhe ju do tė vazhdoni sundimin tuaj. Pas gjithė kėtyre, ėshtė e pamundur tė ktheni atė besim qė e keni pasur nė popull. Si do t’ua sqaroni britmat tuaja: Kosovėn kurrė nuk do ta njoh?
Nuk ua them se do ta njihni Kosovėn . Kjo ėshtė e vetmja gjė e mundshme . Kritikėn ua bėra pėr vitet e ēmueshme qė i humbėm. E ēdo gjė dihej qė nga herėt.
Janė tė thella rrėnjėt radikale tė ndikimit tė Sheshelit e NIkoliqit te ju . Te ju gjenden ide e qėndrime qė vetėm ju i mendoni tė mundshme e qė janė tė kėqija pėr Serbinė e qė assesi nuk mund tė pranohen nė botė.
Kemi arritur nė atė gjendje sa qė shtetet pėrreth nesh, ma ato qė dikur kemi jetuar bashkė, po bashkohen kundėr nesh, vetėm pėr ta ruajtur veten nga ne .
Kemi humbur arsyen dhe vetėm vringėllojmė dhe godasim me shpatė rreth vetes, duke mos parė se kė mundemi , pos vetes, ta lėndojmė.
Po lejoni nėnēmimin dhe turpin e madh pėr Serbinė, nė tė cilėn njė figurė po shkon nėpėr vende tė vogla e pa kurrfarė ndikimi pėr t’i lutur qė tė tėrhiqet njoha e Kosovės. As ata e dinė ku ėshtė Kosova e Serbia dhe as ne dimė kush janė ata.
Ju jeni i menēur dhe e dini se ēfarė do tė thotė kur nė kėtė moment tė vėshtirė pėr ne, BE hap kapitullin pėr statistikė?! Kjo ėshtė njė lamtumirė e rafinuar me ne dhe me shumė qė kanė dėshiruar qė Serbia tė bėhet anėtare e BE-sė. Kush ėshtė fajtor pėr kėtė, ju mė sė miri e dini.
Nuk mund tė mbesim ushtarakisht neutralė, si thoni ju zoti Vuēiq. Tė gjitha shtet nė rrethin tonė janė ose do tė bėhen anėtarė tė Aleancės veriatlantike.
Serbia ėshtė si kėrcell misri nė lendinė, pa tramakė. Edhe era mė e vogėl do tė na thyejė, do ta shkatėrrojė shtalbin dhe do tė mbete vetėm talla dhe asgjė.
Me retorikat e politkave kriminale-shoveniste e ēetnike serbe,  presidenti serb ,Aleksandėr Vuēiqi,qė ishte bashkėpuntori dhe idealisti mė i afėrti me Kasapin e Ballkanit, ēetnikun, Sllobodan Millosheviqin, Dita-ditės po pėrballet me realitetin,nga intelektual serbe tė profileve tė ndryshme,duke ia bėrė me dije se nė Kosovė kanė vepruar si nazist.
Pėr fund
Duke e parė serbet intelektual se ne nė Kosovė nuk jemi askah hiq,tani ata vetė po dalin me shkrime e deklarata, si dėshmi, se kėtė shkrim te autorit serb,Regjisorit dhe aktor, Ēedomir Petroviē , Ashtė dashur te shkruajm ne ,por edhe kėshtu,kjo do kete jehon ne gjithė boten pasi disa intelektual tė profileve tė ndryshme,janė njohur me realitetin e tyre dhe tė bamat e shtetit te tyre kundrejt shqiptareve me sheku,po dojnė ta shpėtojnė Serbinė,dhe tė kthejnė nė binarėt e tyre shtetin,qė tani ka marrė eitetin Serbia si njė shtet gjenocidial,kriminal e fashist-ēetnik e kėshtu me radhė.

 4 
 : Tetor 10, 2019, 08:11:49 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani


SEKRETARI

(I befasuar nga ndėrhyrja e Ari Presparit)
Si?

(Qetėsohet. Shėtit poshtė-lart; hesht njė copė herė)

Po, po. Kundėr nacionalizmit.

ARI PRES-PARI

Dhe unė e di prapavijėn e vizitės qė na e bėjnė.

SEKRETARI

Deshe tė thuash - qėllimin e vizitės?!

ARI PRESPARI

Po ... qėllimin - desha tė them ... prapavijėn politike. Flini ju pa tėlina ... mė falni. Flini ju si njė dash, shoku Sekretar. Hiē dert mos kini. Do tė ndahen nga ne tė kėnaqur, tė shastisur!

(Njė copė heshtje)

Mirėpo ... eh! Nuk mė hyn nė kokė fare - pse ju nė Komitet po i jepni kaq rėndėsi kėsaj vi¬zite? VĖrtet vijnė nga kryeqyteti... por - kush -
shkrimtnrėt! Shkrimtarėt - qė do tė thotė ... qė do tė thotė - dihet ... !

SEKRETARI

(I habitur)
Ēka dihet?
ARI PRESPARI

Dihet se shkrimtarėt, tė gjithė, pa pėrjashtim, o janė anarkistė, o janė tė pamoralshėm. Kryesorja

 5 
 : Korrik 07, 2019, 04:19:18 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani


 Fragmente nga dorėshkrimi “Kanina dhe Gjergj Arianiti”
Nga Vilhelme Vrana Haxhiraj
 
        Pėr tė arritur diēka tė tillė nevojitet vullnet, punė hulumtuese  dhe njė pėrkushtim sublim.
 Tė njohėsh veten duhet nisur nga njohja e vendlindjes me kėmbėngulje. Sė pari duhet tė dimė se ku janė rrėnjėt tona dhe si pikėsynim nisim nga njohja e tokės ku tė parėt tanė hodhėn farėn e pemės sė jetės. Pas kėsaj nisim me krahinėn dhe gradualisht sfera e njohjes zgjerohet deri nė atė pikė sa, bindemi qė ne njohim vetveten, gjenezėn dhe evoluimin qė ka bėrė geni i tė parėve tanė ( i katragjyshit). Historinė e bėjnė njerėzit dhe janė po ata qė e shkruajnė atė si njė thesar identiteti pėr brezat.
        Por qė tė shkruhet historia, duhet tė nisė me njerėzit, vendet, ngjarjet dhe koha e zhvillimit. Pėr fat tė keq historinė tonė e kanė bėrė studiuesit e huaj, apo fqinjėt si dhe pushtuesit,  sipas interesave tė tyre nė disfavor tė sė vėrtetės pėr lashtėsinė dhe autoktoninė e shqiptarėve. Duke u nisur nga sa thashė mė sipėr dhe sipas orientimit politik dhe ideologjik gjysėmshekullor, brezat kanė njohur dhe studiuar njė histori tė gjymtuar, tė tjetėrsuar dhe tė mohuar, pra kanė mėsuar njė histori tė cunguar.
   Unė po pėrqėndrohem vetėm te vendlindja ime, Kanina, qė mė ėshtė mohuar. E mbėshtetur nė shkrime  e dokumenta tė studiuesėve, unė do evidentoj diēka, tė tjerėt pas meje, do ta plotėsojnė duke e pasuruar me njohuri tė reja.
    Dikur dikush shkruante gabimisht ose pa u thelluar se, vizitorėt e huaj, sa shkelin nė Kaninė,  bėjnė njė sėrė pyetjesh:
“-Ka histori Kanina vallė?
   -Kjo trevė a ka pasur historian tė mirėfilltė, qė tė shkruajnė pėr tė?
   -Ka shkrimtarė tė shquar qė t’i vėnė nė dukje vlerat dhe bukuritė natyrore tė Kaninės sė lashtė? 
  -A ka familje tė lashta nė Kaninė qė ende ekzistojnė?”
 
       Pėrgjigja mė e saktė do tė ishin vargjet e arta tėErnest Koliqit, dikur, para Luftės sė Dytė Botėrore, ka qenė pedagog nė shkollėn Tregtare Vlorė (Uji i Ftohtė):
                                                                                                         “Pėr Kaninėn Perėndia,
                                                                                                           kur e pa si diell mbi det,
                                                                                                           tha:
                                                                                                           –Kėtė mrekulli mbi tokė,
                                                                                                           dikush tjetėr e ka bėrė,
                                                                                                           do ketė qenė njė tjetėr ZOT!”
                                                                                                                                     Ernest Koliqi
 Kėto vargje janė njė dėshmi pėr lashtėsinė e kėsaj kalaje me njė pozicion gjeografik tė lakmuar. Autori thotė se, nėse pėr gjithēka  qė ekziston mbi tokė ka veē njė Zot, kurse pėr Kaninėn ka pasur njė Zot tė dytė, i cili e ka bėrė tė veēantė. Kanina, e bukur si njė ėndėrr, pamje e sė cilės tė ofron njė kėndvėshtrim mahnitės,me njė pozitė gjeografike mbizotėruese mbi tė dy detet, si nė fushė dhe nė malet qė i qėndrojnė si mburojė mbi kokė.
   Ėshtė e drejta e cilitdo tė bėjė pyetje tė tilla, kur vlera tė tilla tė njė treve me peshė nė histori, nuk janė evidentuar, por janė lėnė nė harresė. Ēuditėrisht, shumė nga ata qė pyesin, kanė qenė dikushi dje nė pushtetin diktatorial, tė cilėt nuk i ka ndaluar askush tė gėrmojnė, tė hulumtojnė, tė nxjerrin nė pah tė vėrtetėn qė e ka mbuluar barbarisht llumi i kohėrave. Fatmirėsisht pėr ta, Kanina ka qėnė e gjitha e tyre, atėherė pėrse nuk i kanė vėnė nė dukje vlerat e saj? Apo “kishin frikė t’ia hiqnin petėt byrekut, se u shfaqej parasysh e vėrtetae hidhur”, thotė shqiptari goj’art.
    Unė dhe cilido, kemi tė drejtė tė pyesim:
    Ē’bėnė pėr gjysmė shekulli vallė kėta besnik qė donin tė lartėsonin shqiptarėt e pėbuzur dhe duke u mbėshtetur nė tė vėrtetėn le ta shkruanin historinė e kombit?. Apo mos historia e Kaninės nuk ishte pjesė e palcės dhe ndėrgjegjes sė kombit?!
  Mjeshtria e shkruesve tė Realiznit Socialist, ishte: “tė tirrnin si leshi nė furkė tė paqėnat”, me shpifje vollėn vrer pėr gjysėm shekulli kundėr fisnikėve tė Kaninės. Kurdisėn sa e sa tė pabėra, sa tė pathėna ndaj atyre familjeve qė themeluan, ndėrtuan Kaninėn dhe e bėnė emėrmirė Kaninėn.  Pėr gjysėm shekulli nuk u tha njė fjalė pėr Gjergj Arianitin dhe tė bijėn princeshėn Donika, se po tė flitej pėr ta, duhej tė flitej edhe pėr pasaardhėsit qė ende jetojnė nė ato troje.  Si mund tė tregonin gjenezėn e familjes Vrana, tė cilėn e kishin mohuar, burgosur dhe internuar, duke shkatėrruar nga themelet shtėpitė e tyre nė Kaninė dhe nė Qishbardhė. Pėr t’ia humbur dhe mohuar identitetin autokton dhe vlerat e saj, prishėn varrin prej mermri  tė  Xhevit Ali Vranės, nxorėn eshtrat  duke i shpėrndarė sa andej kėtej, gjasma se aty kishin fshehur thesarin e Vranajve, t[ cilin ua sekuestruan. Ishte kjo arsyeja qė u la nė harresė njė qytezė e lashtė iliro-arbėre.* Vo: VilhelmeVranari, Gaz. Zgjimi, 1992-93 nė 5 numra tė saj).
  Njė gjė kanė harruar se kjo kala qė ka njohur gjithė rrebeshet e hordhive tė huaja, me lashtėsinė e saj dhe historinė e ndritur, nuk u pėrket vetėm bijėve tė saj, por pėr vlerat qė mbart u pėrket gjithė shqiptarėve. Ende sot nuk e dinė se ėshtė nė nderin e atyre mjeranėve qė organizojnė festa pėrkujtimore, jo vetėm mungojnė fizikisht trashėgimtarėt e kėtyre familjeve, por as nuk i zėnė nė gojė nė fjalimet e tyre qė s’janė gjė tjetėr, veēse vazhdim i pasqyrimit tė Realizmit Socialist.  Lavdia e historisė dhe lashtėsisė sė Kaninės, i pėrket dhe ėshtė e pandarė nga historia e Shqipėrisė. Kanina kaone, njė ndėr vėndbanimet mė tė herėshme me vazhdimėsi jete qysh 3750 vjet mė parė, ka tėrhequr vėmendjen e studiuesve, arkeologėve, albanologėve, studiuesve tė folklorit, si atyre vendas dhe atyre tė huaj.*Vivra, gaz.Kanina shtator 2006: “Duke njohur historinė tonė, nderojmė veten”.Ne kemi tė drejtė tė ankohemi pėr mungesė vėmendjeje dhe mosvlerėsim, pasi mbajmė emblemėn e njė fisi tė lashtė kaon qė i ka mbrojtur trojet e veta me gjak. Si mund tė mohojmė Andrea Vranėn, pėrfaqėsuesi i parė i aristokracisė nė Evropėn Jugėlindore, qysh nė shek e XI-tė, i njohur nga bota evropiane. Kujtoj Kastriot Granėn nė shek. e XIV-tė. Kanina, vendlindja  e princeshave qė nxori  Rugjina Balshėn, princesha trime qė luftoi kundėr ushtrisė osmane  si njė burrė.Princesha Donika Arianiti,me famė nė oborret e Evropės,  si pėr nga bukuria dhe maturia ishte e denjė pėr mbretėreshė, e cila u kurorėszua mbretėrsha  e Shqipėrisė. Duhet kujtuar i vėllai i dytė i Gjergj Arianitit, Muzaka ose ( Kostandini) la Moisi Golemin. Kurse i vogli nga vėllezėrit, Vladan Arianiti, la njė djalė  Vrana Kontin. Po sjell njė kujtesė historike  apo dėshmi , jo vetėm kaone apo arbėre, por edhe evropiane janė bijtė dhe bijat e Gjergj Arianitit qė shkėlqyen nėpėr oborret e Evropės?!
  Pse ia zbehėn vlerat princit tė Kaninės Gjergj Arianiti,pronat e tė cilit shtriheshin nga Dibra, nė Shpat, Durrės, Kaninė, Vlorė, Himarė, Kurvelesh e deri nė Golem tė Gjrokastrės, nė kufi me Shpatajt. Jo mė kot historiagrafėt evropianė me peshė, nė studime e tyre e kanė quajtur: “Princ Gjergj Arianit Madhėshtori”,sepse ai shkėlqeu si nė fushėn e betejės, me dhuntitė si njė strateg i zoti dhe nė fushėn diplomatike. Si mund tė harrosh djalin e Muzakut( Kostandinit) tė vėllait tė Gjergjit, Moisi Golemin? Ē’emėr tė lartėsuar i dha vetes mė besniku  i Skėnderbeut, djali i Vladan Arianitit,  kalorėsi elegant Vrana Konti? Kėta ishin bijėt e kėsaj dere tė fisme, mbiemri i tė cilit edhe pse pėsoi ndryshime, njihet qė nė shek.e XI-tė dhe ende jetojnė edhe sot trashėgimtarėt e kėtij fisi.
   Si mund tė harrohet Hadėr Resul Hoxholli*,qė e vrau pashanė turk brenda nė kalanė e Beratit, me tre plumba nė ballė, vetėm se i fyeu Kaninėn, mjaltin e saj dhe zonjat e Kaninės. *(Vivra- “Kush e vrau Kaftanazin” -skica, tregime, novela; Toena-Tiranė-2001 & “Vėshtroni Meduzėn”-trilogji -Toena, 2005-2006-2007)
 Si mund tė harrosh ata 32 burra fisnikė kaniniotė, qė u dėrguan njė peticion Fuqive tė Mėdha, ku kėrkonin formėn e regjimit politik qė Shqipėria tė shpallej Republikė? Peticionin ia dhanė Shahin Kolonjės pėr ta dorėzuar nė qarqet e diplomacisė  Evropiane. A mund tė harrohen vlerat e burrave fisnik tė Kaninės sė Lashtė si nė ēdo periudhė historike, nė pėrhapjen e arsimit shqip, edhe nė kryengritjet pėr shpalljen e Pavarėsisė Kombėtare? Si mund tė mos i pėrmendėsh 35 intelektualė kaniniotė tė shkolluar qysh nė shek e XIX-tė  egjysmėne pare tė shek.tė-XXtė nė Universitetet mė nė zė tė kohės, nė Lindje apo nė Perėndim. Askush nuk mund tė mohojė, kfaktin qė nė tė pesta lagjet e Kaninės, nė shtėpitė e fisnikėve, si te Xhevit Ali Vrana, Mustafa Ramadan Begaj, Muhamet Bedini, Arshi Selfo Mustafaraj, Abaz Nuri Hamzarajt, Arshi Xhindi,  etje, tė cilėt  njė dhomė tė shtėpisė sė tyre e shndėruan nė odė klasė, ku zhvillohej mėsimi i gjuhės shqipe.Kėta atdhetarė sollėn nga Stambolli e Bukureshti abetaren e parė shqipe tė Sami Frashėrit. Nė vazhdėn e luftrave pėr liri dhe pavarėsi  me nismėn e Abaz Nuri (Hamzarai) dhe Arshi Selfos krijuan “Shoqatėn e Gjuhės Shqipe”, mė 14 janar 1902, ku bėnin pjesė  Vehbi Nuri (Hamzarai), Xhevit Ali Vrana, Hamdi Dervishi, Mahm*t Myftiu, Beqir Velo, Elmaz Xhaferi, Halil Cano, Neim Bimo e tė tjerė. Ishin kėta qė pėrhapėn mėsimin e gjuhės shqipe jo vetėnm nė Kaninė,por dhe mė gjerė, nė Labėri. Shkolla e parė shqipe nė Kaninė u hap nė tetor tė vitit 1908 nga patrioti Jani Minga me mėsuesin e pare, birin e Kaninės, Mustafa Ramadan Bega, i  cili kishte kryer Zosimean nė Janinė, Universitetin nė Stamboll dhe Akademinė e Firences nė Itali.Pas largimit tė Jani MIngės, punoi si mėsues Faslli Jaho. Nė shkollėn e Kaninės pėr tė nxėnė gjuhėn e bukur shqipe, pėr herė tė pare u ulėn nė banga 40 djem dhe vajza. Ėshtė njė hap integrimi i rėndėsishėm nė fushėn e zhvillimit kulturor, arsimor  dhe ndėrgjegjėsor, ndėrkohė qė nė shkollė  shkonin tė dy gjinitė, djem e vajza. Paēka se koha bėn tė vetėn, por banorėt e kėshtjellės sė lashtė, e njohin dhe e nderojnė kujtimin e rapsodit kaniniot, Adem Mersini, i cili hodhi bazat e folklorit me kėngėn e shtruar kaniniote, tek e cila zė fill kėnga qytetare vlonjate. Ose rapsodi me vargjet therėse gjithė sarkazėm,  Et’hem Yzeiri.
        Si tė mos kujtohet studjuesi dhe historiani Neil Shehu. Sa keq qė Kanina dhe gjithė Shqipėria nuk njohin njė nga 7 filozofėt mė tė mėdhenj tė shek. tė XX-tė, Prof.dr.Isuf Luzaj.Janė dhjetėra kaniniotė qė u diplomuan dhe ushtruan profesionin bukur tė mėsuesit. Sa e sa intelktualė qė dhanė vlera nė fusha tė ndryshme si, nė kulturė,  inxhinieri, ekonomi, shėndetėsi  dhe nė bujqėsi.
  Tė gjithė e dimė se sa pak vėmendje i ka kushtuar historia dhe letėrsia e Realizmit Socialist kėsaj treve qė ka rrėnjėt e veta nė historinė dhe kulturėn pellazgo-iliro-arbėre. Nuk di se ēfarė kanė shkruar nė gjysmė shekulli shkrimtarėt e realizmit socialist pėr madhėshtinė, bukurinė dhe vlerat kulturore tė Kaninės?
     Zotėrinj, pėr Kaninėn ka tė drejtė tė shkruajė dhe tė mburret ēdo shqiptar. Kanina ka nevojė pėr studim dhe nuk mjafton qė tė thuhet: “E dua shumė Kaninėn,  apo jam krenar nga qė jam bir i saj.” JĖshtė e vėrtetė qė vendlindja duhet shumė, por Kanina ka nevojė pėr studim dhe jo pėr hartime tė klasės sė shtatė. Kanina duhet tė rindėrtohet duke iu t’i rikthyer gjenezės sė lashtė. Tė rinisė traditėn e bukur tė arkitekturės me gur, me dru dhe me tjegulla tė kuqe. Vetėm duke iu kthyer origjionalitetit tė ndėrtimit arkitekturor, do tė tėrheq vėmendjen e turizmit vendas dhe tė huaj.(Vivra-gazeta Kanina-qershor 2007). Ndaj kemi hapur rubrikėn: “Tė njohim figurat qė i kanė dhėnė emėr Kaninės”-*Vivra:gazeta ‘Kanina’-dhjetor 2006. Duhet tė shkruhet e vėrteta pėr kėto figura tė denja, nė fushėn e arsimit dhe vlerat e tyre nė dobi tė Kaninės. Duhet tė dalė nė pah, pse dikush e ka njė emėr dhe ē’trashėgimi kulturore u ka lėnė brezave. Kujtesat historike kulturore, ekonomike  dhe sociale tė kohėrave kanė vlera tė veēanta, se ruhen, trashėgohen dhe pasurojnė ndėrgjegjen dhe identitetin kombėtar.

 6 
 : Korrik 07, 2019, 03:46:31 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani





BAJRAM CURRI SHTYLL’ E NACIONALIZMIT

 
Nga Fritz Radovani
 
MARS 1925: SHQIPNIA NĖ ZI…
■Dhe, kėte Shqipni, nuk e kam gjetė kund ma sakt se tek Don Lazer Shantoja.
… “Nji plakė dhe nji gocė kjajnė pėrditė nė Shkoder… Nji Nanė dhe nji bijė!
Nana kjanė djalin ma tė madh dhe bija baben ma tė mirė tė Shqipnisė sė shkretė. Lotėt e plakės shkodrane e tė gocės kosovare janė lotėt e tė tanė Shqipnisė sė sotme.
Edhe kjo e ndrydhun, e poshtnueme, e vorfnueme, e shitun, e coptueme dneson perditė per tė vdekunit e mėdhaj qi humben dhe per tė gjallėt e mjerė qi po humbin. Populli asht nė kulmin e deshprimit. I vetmi ngushllim qi i ka mbetė, nė kjoftė se ngushllim mund tė quhet, asht enč vaji: Lodja qi kje perherė shujta e idhėt e Popullit Shqiptar.
Nder shpellat e largėta tė bjeshkėve kreshnike tė Krasniqes ky popull i mjerė pat nji Babė: Ia mbyten!
Nder korridoret e errta tė diplomacisė sė jashtme ky popull i vorfėn pat nji Pris: Ia vranė!
Me humbjen e Bajram Currit e tė Luigj Gurakuqit mbyllet nji epopč e madhnueshme e kėputet pergjysė nji hymn i naltė! Epopčnė e mbylli Plaku; hymnin do t’a vijojmė na!
… Na kjajmė si per njenin ashtu edhe per tjetrin. Ferku asht vetem ky: Lodja qi derdhim mbi emnin e Luigj Gurakuqit asht edhe lodja e deshprimit. Bajram Curri vdiq me tė tana rrethanat e heroizmes: Lindi nė mal, jetoj nė mal, luftoj nė mal e vdiq nė mal.
Vdiq me armė nė dorė, ndermjet tė Shqipnisė sė robnueme e tė Shqipnisė sė lirė.
Vdiq si meritonte tė vdiste Bajram Curri!
Tė kishte vdekun nė sallen e ndoj klinikės europjane, jetės sė Bajram Currit, i ishte hjekun kapitulli ma i bukur.  
Perkundrazi si vdes Luigj Gurakuqi? Vritet nė dhe t’huej, vritet tinzisht mbas dere tė nji hoteli, vritet prej nji krimineli vagabond… Bajram Curri nderohet edhe prej t’ huejvet, deri prej anmiqvet tė tij tė perjetshem…
Luigj Gurakuqi shnderohet jo vetė, por mbytet pėr sė dyti shi prej asaj qeveri pėr tė cilen, i shuemi, kje gjithmonė i akuzuem se ushqente ndjesina ma se miqėsore.
■Gjyqi i Tranit – shembull klasik paturpėsie cinike nė gjyqet botnore – na difton sheshasit se diktatori i Romės desht me e krye vepren e diktatorit tė Tiranės, tė Zogut.
***
■Ky njeri nuk asht ma! Trupi i tij rrxohet i pergjakun tek dera e Hotel Cavour, dhe kur ndihet krisma katastrofale e armės sė trathtisė e kur merret vesht se tre plumat e revolverit tė tiranvet kishin shpue zemren e Luigj Gurakuqit, atje nė shpellat e Krasniqes jehon nji gjamė. Plaku i Kosovės njynė pecen nė voj me fshi pėr tė mramen herė armėt sa herė ngadhnjyese, del prej shpellet, ban sulmin e mramė e vdes!
■Nė nji pallat tė Tiranės Ahmet Zogu me nji tė zgedhime satanik u qet me pi satelitvet  tė gėzueshem tue u thanė: Tash nuk drue ma kend!”
***
■Po; n’ Dragobi
Plakun do t’ gjejmė tue kjamun per Shqipėni…
Me t’ gjallė ma fjalė nuk kemi: Asht kot me pritė:
Pleqt u faruen e s’ kan pse plaken t’ ritė!
Sot mbasi t’ gjallėt nuk janė tue luejt per t’ gjallė
Lč t’ shkojmė na t’ vdekunit Shqiperin me ngjallė!..
 
■Kėndojnė Zanat…
 
Vigajt vdiqen, mbaruen trimat,
Vdiqen t’ gjith burrat e dheut;
Sot n’ Shqipėni sundojnė kulimat
Mbi fron Shejt tė Skanderbeut.
 
E patundun tiranija
Po mbretnon e kush s’ po lot;
Shqiptar ma nuk ka Shqipėnija
Nuk ka Shqipja flamur sot.
 
Shkelė asht ndera e Shqipenis
N’ t’ tana viset si mos kurr:
Kjajė mbi bjeshkėt e Dragobis
Kjajė, po, kjajė, o Bajram Curr!
 
■Shenim nga F.Radovani: Poezia asht marrė nga “Kuvendi i Deshmorvet”, tek libri
“Vepra” e Don Lazer Shantojės. Shkoder 2005.
Do t’ ishte mirė qė ky liber tė vendosej nė Maozoleumin e Tiranės!
            Melbourne, 2017.

 7 
 : Prill 04, 2019, 03:40:01 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani



shfrytėzuar ėshtė shikuar me sy kritik, ku jam rrekur qė kjo ēėshtje komplekse, me sa tė jetė e mundur, tė ndriēohet nė mėnyrė tė plotė e objektive me njė theks tė veēantė nė aspektin historik e shoqėror.
Ngjarjet e pėrfshira nė kėtė punim, vendosjaetyre nė kohė dhe hapėsirė tė caktuar si dhe trajtimi e interpretimi i tyre, kujtoj, do tė ēelin rrugė tė reja dhe do tė nxisin studiuesit e rinj qė kėto tė dhėna t'i hulumtojnė e t'i ndriēojnė mė tej.Kaēakėt, nė aksionet e shumta qė kryenin pėrdornin luftėn guerile, ndaj, nė tė shpeshtėn e rasteve, nė situata kritike, vepronin nė grupe tė vogla 20-30 vetė e ndonjėherė edhe mė pak. Prijėsit e kaēakėve tė kėsaj treve, veēanėrisht Ramė Binaku, Isuf Musa, Rexhė Alia, Lan Selimi, qė kondiciononin tėrė Lėvizjen Kaēaketė kėtyre anėve e qė i shėrbyen aq shumė popullit shqiptar, u zunėngojė fare pak ose hiq nga historianėt. Kėto personalitete ishin tė ndjekura qė nga sundimi turk pėr tė vazhduar mandej edhe gjatėtėrė sundimit tė MSKS. Aq mė tepėr veprimtaria e tyre patriotikeu anatemua e u ndalua rreptėsisht gjatė sundimit tė socializmit bolshevik. Kjo do tė thotė se historiografia e gjertanishme shqiptare, nė mjaft raste, lėngon nga shterpėsia dhe trajtimi i njėanshėm i fakteve historike si dhe interpretimi i shtrembėr ityre.
      Ndėrkaq,jehona e rezistencės shumėvjeēare e personaliteteve qė u zunė ngojė kėtu mė lartė si dhe e shumė bashkėkohanikėve tyre, u ruajt me rrespckt nė kujtesėn e popullit. Aksionet luftarake e qėndrimi patriotik i kėtyre burrave pėrmendet gjithnjė nė shumė tregime popullore. Po ashtu rapsodi popullor dijti t'u thurė shumė kėngė trimėrie pėrmes tė cilave vėhet nė dijeni se kėta burra, pėr dyzetė vjet rrjesht ishin tmerri i xhandarmėrisė dhe i organeve tė pushtetit lokal serb tė kėtyre anėve.
Nė caqete problemitnė shqyrtim tėgjitha tė dhėnat faktografike janė shtjelluar nė varėsi reciproke me njėra-tjetrėn, duke u dhėnė


 8 
 : Mars 20, 2019, 05:27:13 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani


Kaēake, e cila kishte pėrkrahjen e plotė nga banorėt e fshatrave tė kėsaj ane. Ideologė tė kėsaj lėvizjeje ishin Hasan Prishtina, Bajram Curri, Sadik Ramė Gjurgjeviku etj., ndėrsa nė krye tė ēetave kaēake tė Dushkajės dhe tė kėtyre anėve ishin Ramė Binaku i Dashinocit l) ,Isuf Musa e Rexhė Alia tė fshatit Pozhar, Lan Selimi i Llukės sė Poshtme, Nel Musa i Carrabregut, Bekė Ademi i fshatit Isniq, Mehmet Uka i Deēanit, Avdyl Selimi nga Strellci i Epėrm 2) etj,
Ēetat kaēake tė kėsaj ane, si gjithė Lėvizja e shqiptarėve nėn Jugosllavinė, kishin orientimin e vetė politik-luftėn e armatosur kundėr pushtuesve tė huaj. Kjo lėvizje kishte edhe programin e saj sipas tė cilit orientoheshin aksionet e grupeve a ēetave kaēake dhe kryengritjet c pėrgjithshme. Programin e kryengritjes sė pėrgjithshme shqiptare tė pranverės sė vitit 1919, tė hartuar nga Komiteti «Mbrojtja Kombėtare e Kosovės» 3) e zbatuan edhe kaēakėt e kėsaj ane. Me pėrmbajtjen c kėtij programi kaēakėt e kėtushėm i njoftonte Bajram Curri pėrmes Ramė Binakut tė Dashinocit, i cili mbante gjithnjė lidhje me tė. Pra, pėrmes kėtij shkrimi d tė shqyrtohet rezistenca e armatosur e ēetave kaēake nė trevėn e Deēanit me rrethina, ku objekt krye or i tudimitjanė aksionet luftarake tė Ramė Binakut, Isuf Metės, Rexhė Alisė e Lan Selimi me shokė prej vitit 1903-1941.
Pėr hartimin e kėtij punimi. nė pjesėn mė tė madhe, ėshtė shfrytėzuar material memorial-kujtime nga njerėz qė kanė marrė pjesė nė ngjarje, ose qė i kanė ato tė qarta nga bisedat me njerėz tė afėrt farefi snie qė ishin pjesėmarrės tė ngjarjeve. Janė shfrytėzuar edhe materialet e shkruara arkivore, dokumente e tė dhėna nga literatura historike dhe artikuj nga shtypi. I gjithė ky material i

________________________

1)Mark Krasniqi. Lugu i Baranit, monografi etnografike, «Rilindja», Prishtinė, 1985, f. 36.
2) Po ai, po aty.
3) Akademia e Shkencave o RPS tė Shqip(!risė, E vėrteta mbi Kosovėn dhe shqiptarėt nė Jugosllavi, Tiranė, 1990, f. 313.


 9 
 : Mars 16, 2019, 11:04:49 PD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani


HYRJE





Lėvizja Kombėtare Shqiptare gjatė shekullit XIX dhe fillimit tė shekullit XX patjehonė tė madhe edhe nė popullatėn e Rrafshit tė Dukagjinit e veēmas nė rrethinat e Gjakovės. Terreni i komunės sė sotme tė Deēanit, ku pėrfshihet edhe Juniku-ēerdhja e njohur e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, Verrat e Llukės, ku mbaheshin mbledhje e lidhej besa e kryengritėsve shqiptarė, si dhe Dushkaja, qė ishte vendstrehimi i ēetave kaēake, zėnė vendin qėndror pėr rezistencė. aksione e luftėra tė shpeshta ndaj pushtuesėve tė huaj, Jo vetėm nė nahijet e Pejės e tė Gjakovės, po nė tėrė Kosovėn. Popullsia e kėsaj treve nė tė kaluarėn ėshtė dalluar nga revolta, pakėnaqėsia dhe luftrat e shumta kundėr pushtuesėve barbarė, kundėr shtypjes kombėtare dhe shfrytėzimit ekonomik.Me pushtimin e Kosovės nga ushtritė serbomalazeze shqiptarėve u kanosej rreziku tė asimiloheshin, tė shpėrnguleshin dhe tė shfaroseshin. Ata, pa kurrfarė faji, likuidoheshin me numėr tė madh edhe fizikisht. Familjet e tyre mbeteshin rrugėve pa bukėn e gojės me qė token e merrte “agrari”(pushteti). Me qėllim qė t' shpėtonin familjet, tė ruanin pavarėsinė dhe etnikumin shqiptar, shumė njerėz u detyruan tė rezistonin me armė nė dorė, prandaj dolėn kaēakė nė mal. Lėvizja Kaēake mori pėrmasa tė gjera veēanėrisht nė vitet 1918-1928. Kjo lėvizje ēlirimtare e kėsaj periudhe luftonte pėr tė drejtat kombėtare e shoqėrore
kundėr pushtuesėve serbornalazezė.
Edhe nė rajonin e Deēanit me rrethina, ku bėjnė pjesė edhe disa nga fshatrat e Dushkajės, kishte shumė pjesėtarė tė Lėvizjes



 10 
 : Mars 15, 2019, 08:36:01 PD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
  PARATHĖNIE  



Motivet qė mė kanė shtyer t'i qas m kėtij studimi janė tė shumta. Nė rradhė W parė, masakrat e shpeshta ndaj shqiptarėve, veēanėrisht ploja ndaj popullsisė sė pafajshmenė fshatin Jabllanicė tė Gjakovės, nė Lug tė Baranit, nė bjeshkė tė Isniqit e nė shumė vende tė tjera tė kėtyre anėve, meri tojnė njė vėmendje tė posaēme. Po ashtu ēetat kaēake tė Rrafshit tė Dukagjinit e veēmas ato tė rajonit tė komunės sė sotme tė Deēanit me fshatrat dhe disa nga komunat pėrreth, tė cilat nukjanė trajtuar ndonjėherė mė parė nga studiues tė ndryshėm. As personalitetet e shquara tė Lėvizjes Kaēake, si: Ramė Binaku, IsufMusa, Rexhė Aliae LanSelimi me shumė tė tjerė, tė cilėt organizuan rezistencėn e armatosur kundėr pushtuesėve tė huaj mėse dyzetė vjet rrjesht, nuk u trajtuan ndonjėherė nė literarurėn tonė ~ istoriografike, sado qė luftėrat dhe aksionet e tyre kundėr pushtuesė nuk mbetėn pa jehonė e pa merita nga tradita popullore. Kėta mengritės tė pėrjetshėrn vepruan nė periudha tėndryshme historik nė tė cilatu regjėn dhe u formuan si pėrsonalitete. Ishin pjesėrnarrės nė kryengritjet e viteve 1907, 1908, 1910, 1912, 1924 dhe 1941-1945. Gjatė sundim it tė sistemit komunist bolshevikkėto personalitetem betėn gjithnjė tė anatemuara, kėshtu qė asnjėherė nuk I pedat puna tyre. Sėkėndejmi, nė mbėsht lJ lö kėtij material burimor historianėt do tė plotėsonin disa zbraztėsi e kapėrcime ngjarje h qė kanė rėndėsi tė veēantė pėr historinė e kombit shqiptar.
Materialindhe literaturėn kam filluart'i mbledhqėnėLublanė, mė 1989. ku pata rastin tė pėrdoroj mjaft dokumente e shkrime tė kėsaj periudhe. Ndėrkaq hulumtimet nė terren i kam kryer kohė pas kohe, nė mars deri nė shtator tė vitit 1992.
Pėr Lėvizjen Kaēake nė Kosovė dhe nė vise tė tjera shqiptare nėn Jugosllavinė nuk ėshtė shkruar aq sa duhet. Si vepėr e mirt!fillt e kėtij shansi ėshtė studimi i ngjeshur e mjaft vėllimor i Dr.Limon Rushitit: «Lėvizja Kaēake nė Kosovė (1918-1928)>>, Prishtinė, 1981, nė tė cilėn janė shfrytėzuar me kujdes burimet historike tė kohės, ato arkivale tė dorės sė parė, burimet e shkruara, rnemoriale-kujtimet e pjesėmarrėsve nė ngjarje si dhe shtypi i kohės. Po kėshtu ka shkruar njė monografi Ajet Haxhiu: «Shota dhe Azem Galica», Tiranė, 1976; Ibrahim Ēitaku: «Azem Bejta-jeta dhe veprimtaria (dorėshkrim i mbrojtur si temė nė Fakultetin Filozofik tė Prishtinės mė 1977). Pėrkitazi me Lėvizjen Kaēake ka dhėnė vlerėsime edhe Dr. Tahir Abdyli nė monografinė «Hasan Prishtina nėLėvizjen Kombėtare e Demokratike Shqiptare 1908-1933», Prishtinė, 1990. Vlerėsime tė thukėta pėr kėtė lėvizje e veēmas pėr pozitėn e shqiptarėve nėn sundimin e MS KS 1918-1941 ka dhėnė akademik Ali Hadri nė shumė punime si dhe Dr. Millovan Obradoviqi nė. veprėn e tij
shkencore «Agrarna reforma i kolonizacija na Kosovu (1918-1941), Prishtinė, 1981, e tė tjerė.
Nė kėtė punim paraqitėn tė dhėna pėr Lėvizjen Kaēake nė rajonet e komunės sė sotme tė Deēanit si dhe fshatrave e disa komunave pėrreth. Nė disa raste janė paraqitur edhe aso tė dhėnash qė kapėrcejnė caqet e hapėsirės sė kėtij terreni, do tė thotė janė prekur edhe disa aksione qė kaēakėt e kėtyre anėve i kanė kryeredhe nė rajone tė tjera, ku kishin lidhje me ēetat kaēake tė atjeshme.
Pėrmes kėtij punimi nuk ka qenė e mundur tė pėrfshihet nė detaje gjithė Lėvizja Kaēake e Rrafshit tė Dukagjinit, por janė bėrė pėrpjekje tė duhura qė lėnda e trajtuar tė jepet e plotė, duke i zbėrthyer tė gjitha aspektet e problemit nė dritėn e argumenteve shkencore. Veprimtaria e kėsaj Lėvizjeje mund te na shėrbeje si pėrvojė e madhe ne orientimin e punės e luftės pėr pavarėsi kombėtare
U shpreh mirėnjohje tė gjithė atyre qė mė ndihmuan nė tubimin e materialit e veēanėrisht pėrjetuesve tė ngjarjeve apo informatorėve, te cilėt m'i ofruan kujtimet e veta pėrkitazi me ēetat kaēake. Falėnderoj me kėtė rast kolegėt qė patėn mirėsinė tė mė ofrojnė burime e literatures e njėherit, me vėrejtjet dhe sugjerimet e tyre, ndikuan qė ky punim tė dalė sa mė i saktė. Vėrejtjet e sugjerimet e lexuesve do tė mė jenė kurdoherė tė mirėseardhura.





Autori




l.1.1993





Faqe: [1] 2 3 ... 10
Mundėsuar nga MySQL Mundėsuar nga PHP Powered by SMF 1.1.21 |SMF © 2015, Simple Machines XHTML 1.0! CSS!


MKPortal ©2003-2008 mkportal.it
Faqe e krijuar nė 0.01338 sekonda me 14 veprime