Shenimi i Fundit - Shkruajtur nga: Deēani - Mėrkur, 30 Shtator 2015 17:13
Forumi
Gusht 18, 2019, 05:43:20 PD *
Mirė se vini, Vizitor. Ju lutemi identifikohuni ose regjistrohuni.

Identifikohuni me emrin, fjalėkalimin dhe kohėn e identifikimit
 
   Forumi   Ndihmė Identifikohuni Regjistrohuni  
Faqe: [1] 2 3 ... 10
 1 
 : Korrik 07, 2019, 04:19:18 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani


 Fragmente nga dorėshkrimi “Kanina dhe Gjergj Arianiti”
Nga Vilhelme Vrana Haxhiraj
 
        Pėr tė arritur diēka tė tillė nevojitet vullnet, punė hulumtuese  dhe njė pėrkushtim sublim.
 Tė njohėsh veten duhet nisur nga njohja e vendlindjes me kėmbėngulje. Sė pari duhet tė dimė se ku janė rrėnjėt tona dhe si pikėsynim nisim nga njohja e tokės ku tė parėt tanė hodhėn farėn e pemės sė jetės. Pas kėsaj nisim me krahinėn dhe gradualisht sfera e njohjes zgjerohet deri nė atė pikė sa, bindemi qė ne njohim vetveten, gjenezėn dhe evoluimin qė ka bėrė geni i tė parėve tanė ( i katragjyshit). Historinė e bėjnė njerėzit dhe janė po ata qė e shkruajnė atė si njė thesar identiteti pėr brezat.
        Por qė tė shkruhet historia, duhet tė nisė me njerėzit, vendet, ngjarjet dhe koha e zhvillimit. Pėr fat tė keq historinė tonė e kanė bėrė studiuesit e huaj, apo fqinjėt si dhe pushtuesit,  sipas interesave tė tyre nė disfavor tė sė vėrtetės pėr lashtėsinė dhe autoktoninė e shqiptarėve. Duke u nisur nga sa thashė mė sipėr dhe sipas orientimit politik dhe ideologjik gjysėmshekullor, brezat kanė njohur dhe studiuar njė histori tė gjymtuar, tė tjetėrsuar dhe tė mohuar, pra kanė mėsuar njė histori tė cunguar.
   Unė po pėrqėndrohem vetėm te vendlindja ime, Kanina, qė mė ėshtė mohuar. E mbėshtetur nė shkrime  e dokumenta tė studiuesėve, unė do evidentoj diēka, tė tjerėt pas meje, do ta plotėsojnė duke e pasuruar me njohuri tė reja.
    Dikur dikush shkruante gabimisht ose pa u thelluar se, vizitorėt e huaj, sa shkelin nė Kaninė,  bėjnė njė sėrė pyetjesh:
“-Ka histori Kanina vallė?
   -Kjo trevė a ka pasur historian tė mirėfilltė, qė tė shkruajnė pėr tė?
   -Ka shkrimtarė tė shquar qė t’i vėnė nė dukje vlerat dhe bukuritė natyrore tė Kaninės sė lashtė? 
  -A ka familje tė lashta nė Kaninė qė ende ekzistojnė?”
 
       Pėrgjigja mė e saktė do tė ishin vargjet e arta tėErnest Koliqit, dikur, para Luftės sė Dytė Botėrore, ka qenė pedagog nė shkollėn Tregtare Vlorė (Uji i Ftohtė):
                                                                                                         “Pėr Kaninėn Perėndia,
                                                                                                           kur e pa si diell mbi det,
                                                                                                           tha:
                                                                                                           –Kėtė mrekulli mbi tokė,
                                                                                                           dikush tjetėr e ka bėrė,
                                                                                                           do ketė qenė njė tjetėr ZOT!”
                                                                                                                                     Ernest Koliqi
 Kėto vargje janė njė dėshmi pėr lashtėsinė e kėsaj kalaje me njė pozicion gjeografik tė lakmuar. Autori thotė se, nėse pėr gjithēka  qė ekziston mbi tokė ka veē njė Zot, kurse pėr Kaninėn ka pasur njė Zot tė dytė, i cili e ka bėrė tė veēantė. Kanina, e bukur si njė ėndėrr, pamje e sė cilės tė ofron njė kėndvėshtrim mahnitės,me njė pozitė gjeografike mbizotėruese mbi tė dy detet, si nė fushė dhe nė malet qė i qėndrojnė si mburojė mbi kokė.
   Ėshtė e drejta e cilitdo tė bėjė pyetje tė tilla, kur vlera tė tilla tė njė treve me peshė nė histori, nuk janė evidentuar, por janė lėnė nė harresė. Ēuditėrisht, shumė nga ata qė pyesin, kanė qenė dikushi dje nė pushtetin diktatorial, tė cilėt nuk i ka ndaluar askush tė gėrmojnė, tė hulumtojnė, tė nxjerrin nė pah tė vėrtetėn qė e ka mbuluar barbarisht llumi i kohėrave. Fatmirėsisht pėr ta, Kanina ka qėnė e gjitha e tyre, atėherė pėrse nuk i kanė vėnė nė dukje vlerat e saj? Apo “kishin frikė t’ia hiqnin petėt byrekut, se u shfaqej parasysh e vėrtetae hidhur”, thotė shqiptari goj’art.
    Unė dhe cilido, kemi tė drejtė tė pyesim:
    Ē’bėnė pėr gjysmė shekulli vallė kėta besnik qė donin tė lartėsonin shqiptarėt e pėbuzur dhe duke u mbėshtetur nė tė vėrtetėn le ta shkruanin historinė e kombit?. Apo mos historia e Kaninės nuk ishte pjesė e palcės dhe ndėrgjegjes sė kombit?!
  Mjeshtria e shkruesve tė Realiznit Socialist, ishte: “tė tirrnin si leshi nė furkė tė paqėnat”, me shpifje vollėn vrer pėr gjysėm shekulli kundėr fisnikėve tė Kaninės. Kurdisėn sa e sa tė pabėra, sa tė pathėna ndaj atyre familjeve qė themeluan, ndėrtuan Kaninėn dhe e bėnė emėrmirė Kaninėn.  Pėr gjysėm shekulli nuk u tha njė fjalė pėr Gjergj Arianitin dhe tė bijėn princeshėn Donika, se po tė flitej pėr ta, duhej tė flitej edhe pėr pasaardhėsit qė ende jetojnė nė ato troje.  Si mund tė tregonin gjenezėn e familjes Vrana, tė cilėn e kishin mohuar, burgosur dhe internuar, duke shkatėrruar nga themelet shtėpitė e tyre nė Kaninė dhe nė Qishbardhė. Pėr t’ia humbur dhe mohuar identitetin autokton dhe vlerat e saj, prishėn varrin prej mermri  tė  Xhevit Ali Vranės, nxorėn eshtrat  duke i shpėrndarė sa andej kėtej, gjasma se aty kishin fshehur thesarin e Vranajve, t[ cilin ua sekuestruan. Ishte kjo arsyeja qė u la nė harresė njė qytezė e lashtė iliro-arbėre.* Vo: VilhelmeVranari, Gaz. Zgjimi, 1992-93 nė 5 numra tė saj).
  Njė gjė kanė harruar se kjo kala qė ka njohur gjithė rrebeshet e hordhive tė huaja, me lashtėsinė e saj dhe historinė e ndritur, nuk u pėrket vetėm bijėve tė saj, por pėr vlerat qė mbart u pėrket gjithė shqiptarėve. Ende sot nuk e dinė se ėshtė nė nderin e atyre mjeranėve qė organizojnė festa pėrkujtimore, jo vetėm mungojnė fizikisht trashėgimtarėt e kėtyre familjeve, por as nuk i zėnė nė gojė nė fjalimet e tyre qė s’janė gjė tjetėr, veēse vazhdim i pasqyrimit tė Realizmit Socialist.  Lavdia e historisė dhe lashtėsisė sė Kaninės, i pėrket dhe ėshtė e pandarė nga historia e Shqipėrisė. Kanina kaone, njė ndėr vėndbanimet mė tė herėshme me vazhdimėsi jete qysh 3750 vjet mė parė, ka tėrhequr vėmendjen e studiuesve, arkeologėve, albanologėve, studiuesve tė folklorit, si atyre vendas dhe atyre tė huaj.*Vivra, gaz.Kanina shtator 2006: “Duke njohur historinė tonė, nderojmė veten”.Ne kemi tė drejtė tė ankohemi pėr mungesė vėmendjeje dhe mosvlerėsim, pasi mbajmė emblemėn e njė fisi tė lashtė kaon qė i ka mbrojtur trojet e veta me gjak. Si mund tė mohojmė Andrea Vranėn, pėrfaqėsuesi i parė i aristokracisė nė Evropėn Jugėlindore, qysh nė shek e XI-tė, i njohur nga bota evropiane. Kujtoj Kastriot Granėn nė shek. e XIV-tė. Kanina, vendlindja  e princeshave qė nxori  Rugjina Balshėn, princesha trime qė luftoi kundėr ushtrisė osmane  si njė burrė.Princesha Donika Arianiti,me famė nė oborret e Evropės,  si pėr nga bukuria dhe maturia ishte e denjė pėr mbretėreshė, e cila u kurorėszua mbretėrsha  e Shqipėrisė. Duhet kujtuar i vėllai i dytė i Gjergj Arianitit, Muzaka ose ( Kostandini) la Moisi Golemin. Kurse i vogli nga vėllezėrit, Vladan Arianiti, la njė djalė  Vrana Kontin. Po sjell njė kujtesė historike  apo dėshmi , jo vetėm kaone apo arbėre, por edhe evropiane janė bijtė dhe bijat e Gjergj Arianitit qė shkėlqyen nėpėr oborret e Evropės?!
  Pse ia zbehėn vlerat princit tė Kaninės Gjergj Arianiti,pronat e tė cilit shtriheshin nga Dibra, nė Shpat, Durrės, Kaninė, Vlorė, Himarė, Kurvelesh e deri nė Golem tė Gjrokastrės, nė kufi me Shpatajt. Jo mė kot historiagrafėt evropianė me peshė, nė studime e tyre e kanė quajtur: “Princ Gjergj Arianit Madhėshtori”,sepse ai shkėlqeu si nė fushėn e betejės, me dhuntitė si njė strateg i zoti dhe nė fushėn diplomatike. Si mund tė harrosh djalin e Muzakut( Kostandinit) tė vėllait tė Gjergjit, Moisi Golemin? Ē’emėr tė lartėsuar i dha vetes mė besniku  i Skėnderbeut, djali i Vladan Arianitit,  kalorėsi elegant Vrana Konti? Kėta ishin bijėt e kėsaj dere tė fisme, mbiemri i tė cilit edhe pse pėsoi ndryshime, njihet qė nė shek.e XI-tė dhe ende jetojnė edhe sot trashėgimtarėt e kėtij fisi.
   Si mund tė harrohet Hadėr Resul Hoxholli*,qė e vrau pashanė turk brenda nė kalanė e Beratit, me tre plumba nė ballė, vetėm se i fyeu Kaninėn, mjaltin e saj dhe zonjat e Kaninės. *(Vivra- “Kush e vrau Kaftanazin” -skica, tregime, novela; Toena-Tiranė-2001 & “Vėshtroni Meduzėn”-trilogji -Toena, 2005-2006-2007)
 Si mund tė harrosh ata 32 burra fisnikė kaniniotė, qė u dėrguan njė peticion Fuqive tė Mėdha, ku kėrkonin formėn e regjimit politik qė Shqipėria tė shpallej Republikė? Peticionin ia dhanė Shahin Kolonjės pėr ta dorėzuar nė qarqet e diplomacisė  Evropiane. A mund tė harrohen vlerat e burrave fisnik tė Kaninės sė Lashtė si nė ēdo periudhė historike, nė pėrhapjen e arsimit shqip, edhe nė kryengritjet pėr shpalljen e Pavarėsisė Kombėtare? Si mund tė mos i pėrmendėsh 35 intelektualė kaniniotė tė shkolluar qysh nė shek e XIX-tė  egjysmėne pare tė shek.tė-XXtė nė Universitetet mė nė zė tė kohės, nė Lindje apo nė Perėndim. Askush nuk mund tė mohojė, kfaktin qė nė tė pesta lagjet e Kaninės, nė shtėpitė e fisnikėve, si te Xhevit Ali Vrana, Mustafa Ramadan Begaj, Muhamet Bedini, Arshi Selfo Mustafaraj, Abaz Nuri Hamzarajt, Arshi Xhindi,  etje, tė cilėt  njė dhomė tė shtėpisė sė tyre e shndėruan nė odė klasė, ku zhvillohej mėsimi i gjuhės shqipe.Kėta atdhetarė sollėn nga Stambolli e Bukureshti abetaren e parė shqipe tė Sami Frashėrit. Nė vazhdėn e luftrave pėr liri dhe pavarėsi  me nismėn e Abaz Nuri (Hamzarai) dhe Arshi Selfos krijuan “Shoqatėn e Gjuhės Shqipe”, mė 14 janar 1902, ku bėnin pjesė  Vehbi Nuri (Hamzarai), Xhevit Ali Vrana, Hamdi Dervishi, Mahm*t Myftiu, Beqir Velo, Elmaz Xhaferi, Halil Cano, Neim Bimo e tė tjerė. Ishin kėta qė pėrhapėn mėsimin e gjuhės shqipe jo vetėnm nė Kaninė,por dhe mė gjerė, nė Labėri. Shkolla e parė shqipe nė Kaninė u hap nė tetor tė vitit 1908 nga patrioti Jani Minga me mėsuesin e pare, birin e Kaninės, Mustafa Ramadan Bega, i  cili kishte kryer Zosimean nė Janinė, Universitetin nė Stamboll dhe Akademinė e Firences nė Itali.Pas largimit tė Jani MIngės, punoi si mėsues Faslli Jaho. Nė shkollėn e Kaninės pėr tė nxėnė gjuhėn e bukur shqipe, pėr herė tė pare u ulėn nė banga 40 djem dhe vajza. Ėshtė njė hap integrimi i rėndėsishėm nė fushėn e zhvillimit kulturor, arsimor  dhe ndėrgjegjėsor, ndėrkohė qė nė shkollė  shkonin tė dy gjinitė, djem e vajza. Paēka se koha bėn tė vetėn, por banorėt e kėshtjellės sė lashtė, e njohin dhe e nderojnė kujtimin e rapsodit kaniniot, Adem Mersini, i cili hodhi bazat e folklorit me kėngėn e shtruar kaniniote, tek e cila zė fill kėnga qytetare vlonjate. Ose rapsodi me vargjet therėse gjithė sarkazėm,  Et’hem Yzeiri.
        Si tė mos kujtohet studjuesi dhe historiani Neil Shehu. Sa keq qė Kanina dhe gjithė Shqipėria nuk njohin njė nga 7 filozofėt mė tė mėdhenj tė shek. tė XX-tė, Prof.dr.Isuf Luzaj.Janė dhjetėra kaniniotė qė u diplomuan dhe ushtruan profesionin bukur tė mėsuesit. Sa e sa intelktualė qė dhanė vlera nė fusha tė ndryshme si, nė kulturė,  inxhinieri, ekonomi, shėndetėsi  dhe nė bujqėsi.
  Tė gjithė e dimė se sa pak vėmendje i ka kushtuar historia dhe letėrsia e Realizmit Socialist kėsaj treve qė ka rrėnjėt e veta nė historinė dhe kulturėn pellazgo-iliro-arbėre. Nuk di se ēfarė kanė shkruar nė gjysmė shekulli shkrimtarėt e realizmit socialist pėr madhėshtinė, bukurinė dhe vlerat kulturore tė Kaninės?
     Zotėrinj, pėr Kaninėn ka tė drejtė tė shkruajė dhe tė mburret ēdo shqiptar. Kanina ka nevojė pėr studim dhe nuk mjafton qė tė thuhet: “E dua shumė Kaninėn,  apo jam krenar nga qė jam bir i saj.” JĖshtė e vėrtetė qė vendlindja duhet shumė, por Kanina ka nevojė pėr studim dhe jo pėr hartime tė klasės sė shtatė. Kanina duhet tė rindėrtohet duke iu t’i rikthyer gjenezės sė lashtė. Tė rinisė traditėn e bukur tė arkitekturės me gur, me dru dhe me tjegulla tė kuqe. Vetėm duke iu kthyer origjionalitetit tė ndėrtimit arkitekturor, do tė tėrheq vėmendjen e turizmit vendas dhe tė huaj.(Vivra-gazeta Kanina-qershor 2007). Ndaj kemi hapur rubrikėn: “Tė njohim figurat qė i kanė dhėnė emėr Kaninės”-*Vivra:gazeta ‘Kanina’-dhjetor 2006. Duhet tė shkruhet e vėrteta pėr kėto figura tė denja, nė fushėn e arsimit dhe vlerat e tyre nė dobi tė Kaninės. Duhet tė dalė nė pah, pse dikush e ka njė emėr dhe ē’trashėgimi kulturore u ka lėnė brezave. Kujtesat historike kulturore, ekonomike  dhe sociale tė kohėrave kanė vlera tė veēanta, se ruhen, trashėgohen dhe pasurojnė ndėrgjegjen dhe identitetin kombėtar.

 2 
 : Korrik 07, 2019, 03:46:31 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani





BAJRAM CURRI SHTYLL’ E NACIONALIZMIT

 
Nga Fritz Radovani
 
MARS 1925: SHQIPNIA NĖ ZI…
■Dhe, kėte Shqipni, nuk e kam gjetė kund ma sakt se tek Don Lazer Shantoja.
… “Nji plakė dhe nji gocė kjajnė pėrditė nė Shkoder… Nji Nanė dhe nji bijė!
Nana kjanė djalin ma tė madh dhe bija baben ma tė mirė tė Shqipnisė sė shkretė. Lotėt e plakės shkodrane e tė gocės kosovare janė lotėt e tė tanė Shqipnisė sė sotme.
Edhe kjo e ndrydhun, e poshtnueme, e vorfnueme, e shitun, e coptueme dneson perditė per tė vdekunit e mėdhaj qi humben dhe per tė gjallėt e mjerė qi po humbin. Populli asht nė kulmin e deshprimit. I vetmi ngushllim qi i ka mbetė, nė kjoftė se ngushllim mund tė quhet, asht enč vaji: Lodja qi kje perherė shujta e idhėt e Popullit Shqiptar.
Nder shpellat e largėta tė bjeshkėve kreshnike tė Krasniqes ky popull i mjerė pat nji Babė: Ia mbyten!
Nder korridoret e errta tė diplomacisė sė jashtme ky popull i vorfėn pat nji Pris: Ia vranė!
Me humbjen e Bajram Currit e tė Luigj Gurakuqit mbyllet nji epopč e madhnueshme e kėputet pergjysė nji hymn i naltė! Epopčnė e mbylli Plaku; hymnin do t’a vijojmė na!
… Na kjajmė si per njenin ashtu edhe per tjetrin. Ferku asht vetem ky: Lodja qi derdhim mbi emnin e Luigj Gurakuqit asht edhe lodja e deshprimit. Bajram Curri vdiq me tė tana rrethanat e heroizmes: Lindi nė mal, jetoj nė mal, luftoj nė mal e vdiq nė mal.
Vdiq me armė nė dorė, ndermjet tė Shqipnisė sė robnueme e tė Shqipnisė sė lirė.
Vdiq si meritonte tė vdiste Bajram Curri!
Tė kishte vdekun nė sallen e ndoj klinikės europjane, jetės sė Bajram Currit, i ishte hjekun kapitulli ma i bukur.  
Perkundrazi si vdes Luigj Gurakuqi? Vritet nė dhe t’huej, vritet tinzisht mbas dere tė nji hoteli, vritet prej nji krimineli vagabond… Bajram Curri nderohet edhe prej t’ huejvet, deri prej anmiqvet tė tij tė perjetshem…
Luigj Gurakuqi shnderohet jo vetė, por mbytet pėr sė dyti shi prej asaj qeveri pėr tė cilen, i shuemi, kje gjithmonė i akuzuem se ushqente ndjesina ma se miqėsore.
■Gjyqi i Tranit – shembull klasik paturpėsie cinike nė gjyqet botnore – na difton sheshasit se diktatori i Romės desht me e krye vepren e diktatorit tė Tiranės, tė Zogut.
***
■Ky njeri nuk asht ma! Trupi i tij rrxohet i pergjakun tek dera e Hotel Cavour, dhe kur ndihet krisma katastrofale e armės sė trathtisė e kur merret vesht se tre plumat e revolverit tė tiranvet kishin shpue zemren e Luigj Gurakuqit, atje nė shpellat e Krasniqes jehon nji gjamė. Plaku i Kosovės njynė pecen nė voj me fshi pėr tė mramen herė armėt sa herė ngadhnjyese, del prej shpellet, ban sulmin e mramė e vdes!
■Nė nji pallat tė Tiranės Ahmet Zogu me nji tė zgedhime satanik u qet me pi satelitvet  tė gėzueshem tue u thanė: Tash nuk drue ma kend!”
***
■Po; n’ Dragobi
Plakun do t’ gjejmė tue kjamun per Shqipėni…
Me t’ gjallė ma fjalė nuk kemi: Asht kot me pritė:
Pleqt u faruen e s’ kan pse plaken t’ ritė!
Sot mbasi t’ gjallėt nuk janė tue luejt per t’ gjallė
Lč t’ shkojmė na t’ vdekunit Shqiperin me ngjallė!..
 
■Kėndojnė Zanat…
 
Vigajt vdiqen, mbaruen trimat,
Vdiqen t’ gjith burrat e dheut;
Sot n’ Shqipėni sundojnė kulimat
Mbi fron Shejt tė Skanderbeut.
 
E patundun tiranija
Po mbretnon e kush s’ po lot;
Shqiptar ma nuk ka Shqipėnija
Nuk ka Shqipja flamur sot.
 
Shkelė asht ndera e Shqipenis
N’ t’ tana viset si mos kurr:
Kjajė mbi bjeshkėt e Dragobis
Kjajė, po, kjajė, o Bajram Curr!
 
■Shenim nga F.Radovani: Poezia asht marrė nga “Kuvendi i Deshmorvet”, tek libri
“Vepra” e Don Lazer Shantojės. Shkoder 2005.
Do t’ ishte mirė qė ky liber tė vendosej nė Maozoleumin e Tiranės!
            Melbourne, 2017.

 3 
 : Prill 04, 2019, 03:40:01 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani



shfrytėzuar ėshtė shikuar me sy kritik, ku jam rrekur qė kjo ēėshtje komplekse, me sa tė jetė e mundur, tė ndriēohet nė mėnyrė tė plotė e objektive me njė theks tė veēantė nė aspektin historik e shoqėror.
Ngjarjet e pėrfshira nė kėtė punim, vendosjaetyre nė kohė dhe hapėsirė tė caktuar si dhe trajtimi e interpretimi i tyre, kujtoj, do tė ēelin rrugė tė reja dhe do tė nxisin studiuesit e rinj qė kėto tė dhėna t'i hulumtojnė e t'i ndriēojnė mė tej.Kaēakėt, nė aksionet e shumta qė kryenin pėrdornin luftėn guerile, ndaj, nė tė shpeshtėn e rasteve, nė situata kritike, vepronin nė grupe tė vogla 20-30 vetė e ndonjėherė edhe mė pak. Prijėsit e kaēakėve tė kėsaj treve, veēanėrisht Ramė Binaku, Isuf Musa, Rexhė Alia, Lan Selimi, qė kondiciononin tėrė Lėvizjen Kaēaketė kėtyre anėve e qė i shėrbyen aq shumė popullit shqiptar, u zunėngojė fare pak ose hiq nga historianėt. Kėto personalitete ishin tė ndjekura qė nga sundimi turk pėr tė vazhduar mandej edhe gjatėtėrė sundimit tė MSKS. Aq mė tepėr veprimtaria e tyre patriotikeu anatemua e u ndalua rreptėsisht gjatė sundimit tė socializmit bolshevik. Kjo do tė thotė se historiografia e gjertanishme shqiptare, nė mjaft raste, lėngon nga shterpėsia dhe trajtimi i njėanshėm i fakteve historike si dhe interpretimi i shtrembėr ityre.
      Ndėrkaq,jehona e rezistencės shumėvjeēare e personaliteteve qė u zunė ngojė kėtu mė lartė si dhe e shumė bashkėkohanikėve tyre, u ruajt me rrespckt nė kujtesėn e popullit. Aksionet luftarake e qėndrimi patriotik i kėtyre burrave pėrmendet gjithnjė nė shumė tregime popullore. Po ashtu rapsodi popullor dijti t'u thurė shumė kėngė trimėrie pėrmes tė cilave vėhet nė dijeni se kėta burra, pėr dyzetė vjet rrjesht ishin tmerri i xhandarmėrisė dhe i organeve tė pushtetit lokal serb tė kėtyre anėve.
Nė caqete problemitnė shqyrtim tėgjitha tė dhėnat faktografike janė shtjelluar nė varėsi reciproke me njėra-tjetrėn, duke u dhėnė


 4 
 : Mars 20, 2019, 05:27:13 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani


Kaēake, e cila kishte pėrkrahjen e plotė nga banorėt e fshatrave tė kėsaj ane. Ideologė tė kėsaj lėvizjeje ishin Hasan Prishtina, Bajram Curri, Sadik Ramė Gjurgjeviku etj., ndėrsa nė krye tė ēetave kaēake tė Dushkajės dhe tė kėtyre anėve ishin Ramė Binaku i Dashinocit l) ,Isuf Musa e Rexhė Alia tė fshatit Pozhar, Lan Selimi i Llukės sė Poshtme, Nel Musa i Carrabregut, Bekė Ademi i fshatit Isniq, Mehmet Uka i Deēanit, Avdyl Selimi nga Strellci i Epėrm 2) etj,
Ēetat kaēake tė kėsaj ane, si gjithė Lėvizja e shqiptarėve nėn Jugosllavinė, kishin orientimin e vetė politik-luftėn e armatosur kundėr pushtuesve tė huaj. Kjo lėvizje kishte edhe programin e saj sipas tė cilit orientoheshin aksionet e grupeve a ēetave kaēake dhe kryengritjet c pėrgjithshme. Programin e kryengritjes sė pėrgjithshme shqiptare tė pranverės sė vitit 1919, tė hartuar nga Komiteti «Mbrojtja Kombėtare e Kosovės» 3) e zbatuan edhe kaēakėt e kėsaj ane. Me pėrmbajtjen c kėtij programi kaēakėt e kėtushėm i njoftonte Bajram Curri pėrmes Ramė Binakut tė Dashinocit, i cili mbante gjithnjė lidhje me tė. Pra, pėrmes kėtij shkrimi d tė shqyrtohet rezistenca e armatosur e ēetave kaēake nė trevėn e Deēanit me rrethina, ku objekt krye or i tudimitjanė aksionet luftarake tė Ramė Binakut, Isuf Metės, Rexhė Alisė e Lan Selimi me shokė prej vitit 1903-1941.
Pėr hartimin e kėtij punimi. nė pjesėn mė tė madhe, ėshtė shfrytėzuar material memorial-kujtime nga njerėz qė kanė marrė pjesė nė ngjarje, ose qė i kanė ato tė qarta nga bisedat me njerėz tė afėrt farefi snie qė ishin pjesėmarrės tė ngjarjeve. Janė shfrytėzuar edhe materialet e shkruara arkivore, dokumente e tė dhėna nga literatura historike dhe artikuj nga shtypi. I gjithė ky material i

________________________

1)Mark Krasniqi. Lugu i Baranit, monografi etnografike, «Rilindja», Prishtinė, 1985, f. 36.
2) Po ai, po aty.
3) Akademia e Shkencave o RPS tė Shqip(!risė, E vėrteta mbi Kosovėn dhe shqiptarėt nė Jugosllavi, Tiranė, 1990, f. 313.


 5 
 : Mars 16, 2019, 11:04:49 PD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani


HYRJE





Lėvizja Kombėtare Shqiptare gjatė shekullit XIX dhe fillimit tė shekullit XX patjehonė tė madhe edhe nė popullatėn e Rrafshit tė Dukagjinit e veēmas nė rrethinat e Gjakovės. Terreni i komunės sė sotme tė Deēanit, ku pėrfshihet edhe Juniku-ēerdhja e njohur e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, Verrat e Llukės, ku mbaheshin mbledhje e lidhej besa e kryengritėsve shqiptarė, si dhe Dushkaja, qė ishte vendstrehimi i ēetave kaēake, zėnė vendin qėndror pėr rezistencė. aksione e luftėra tė shpeshta ndaj pushtuesėve tė huaj, Jo vetėm nė nahijet e Pejės e tė Gjakovės, po nė tėrė Kosovėn. Popullsia e kėsaj treve nė tė kaluarėn ėshtė dalluar nga revolta, pakėnaqėsia dhe luftrat e shumta kundėr pushtuesėve barbarė, kundėr shtypjes kombėtare dhe shfrytėzimit ekonomik.Me pushtimin e Kosovės nga ushtritė serbomalazeze shqiptarėve u kanosej rreziku tė asimiloheshin, tė shpėrnguleshin dhe tė shfaroseshin. Ata, pa kurrfarė faji, likuidoheshin me numėr tė madh edhe fizikisht. Familjet e tyre mbeteshin rrugėve pa bukėn e gojės me qė token e merrte “agrari”(pushteti). Me qėllim qė t' shpėtonin familjet, tė ruanin pavarėsinė dhe etnikumin shqiptar, shumė njerėz u detyruan tė rezistonin me armė nė dorė, prandaj dolėn kaēakė nė mal. Lėvizja Kaēake mori pėrmasa tė gjera veēanėrisht nė vitet 1918-1928. Kjo lėvizje ēlirimtare e kėsaj periudhe luftonte pėr tė drejtat kombėtare e shoqėrore
kundėr pushtuesėve serbornalazezė.
Edhe nė rajonin e Deēanit me rrethina, ku bėjnė pjesė edhe disa nga fshatrat e Dushkajės, kishte shumė pjesėtarė tė Lėvizjes



 6 
 : Mars 15, 2019, 08:36:01 PD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
  PARATHĖNIE  



Motivet qė mė kanė shtyer t'i qas m kėtij studimi janė tė shumta. Nė rradhė W parė, masakrat e shpeshta ndaj shqiptarėve, veēanėrisht ploja ndaj popullsisė sė pafajshmenė fshatin Jabllanicė tė Gjakovės, nė Lug tė Baranit, nė bjeshkė tė Isniqit e nė shumė vende tė tjera tė kėtyre anėve, meri tojnė njė vėmendje tė posaēme. Po ashtu ēetat kaēake tė Rrafshit tė Dukagjinit e veēmas ato tė rajonit tė komunės sė sotme tė Deēanit me fshatrat dhe disa nga komunat pėrreth, tė cilat nukjanė trajtuar ndonjėherė mė parė nga studiues tė ndryshėm. As personalitetet e shquara tė Lėvizjes Kaēake, si: Ramė Binaku, IsufMusa, Rexhė Aliae LanSelimi me shumė tė tjerė, tė cilėt organizuan rezistencėn e armatosur kundėr pushtuesėve tė huaj mėse dyzetė vjet rrjesht, nuk u trajtuan ndonjėherė nė literarurėn tonė ~ istoriografike, sado qė luftėrat dhe aksionet e tyre kundėr pushtuesė nuk mbetėn pa jehonė e pa merita nga tradita popullore. Kėta mengritės tė pėrjetshėrn vepruan nė periudha tėndryshme historik nė tė cilatu regjėn dhe u formuan si pėrsonalitete. Ishin pjesėrnarrės nė kryengritjet e viteve 1907, 1908, 1910, 1912, 1924 dhe 1941-1945. Gjatė sundim it tė sistemit komunist bolshevikkėto personalitetem betėn gjithnjė tė anatemuara, kėshtu qė asnjėherė nuk I pedat puna tyre. Sėkėndejmi, nė mbėsht lJ lö kėtij material burimor historianėt do tė plotėsonin disa zbraztėsi e kapėrcime ngjarje h qė kanė rėndėsi tė veēantė pėr historinė e kombit shqiptar.
Materialindhe literaturėn kam filluart'i mbledhqėnėLublanė, mė 1989. ku pata rastin tė pėrdoroj mjaft dokumente e shkrime tė kėsaj periudhe. Ndėrkaq hulumtimet nė terren i kam kryer kohė pas kohe, nė mars deri nė shtator tė vitit 1992.
Pėr Lėvizjen Kaēake nė Kosovė dhe nė vise tė tjera shqiptare nėn Jugosllavinė nuk ėshtė shkruar aq sa duhet. Si vepėr e mirt!fillt e kėtij shansi ėshtė studimi i ngjeshur e mjaft vėllimor i Dr.Limon Rushitit: «Lėvizja Kaēake nė Kosovė (1918-1928)>>, Prishtinė, 1981, nė tė cilėn janė shfrytėzuar me kujdes burimet historike tė kohės, ato arkivale tė dorės sė parė, burimet e shkruara, rnemoriale-kujtimet e pjesėmarrėsve nė ngjarje si dhe shtypi i kohės. Po kėshtu ka shkruar njė monografi Ajet Haxhiu: «Shota dhe Azem Galica», Tiranė, 1976; Ibrahim Ēitaku: «Azem Bejta-jeta dhe veprimtaria (dorėshkrim i mbrojtur si temė nė Fakultetin Filozofik tė Prishtinės mė 1977). Pėrkitazi me Lėvizjen Kaēake ka dhėnė vlerėsime edhe Dr. Tahir Abdyli nė monografinė «Hasan Prishtina nėLėvizjen Kombėtare e Demokratike Shqiptare 1908-1933», Prishtinė, 1990. Vlerėsime tė thukėta pėr kėtė lėvizje e veēmas pėr pozitėn e shqiptarėve nėn sundimin e MS KS 1918-1941 ka dhėnė akademik Ali Hadri nė shumė punime si dhe Dr. Millovan Obradoviqi nė. veprėn e tij
shkencore «Agrarna reforma i kolonizacija na Kosovu (1918-1941), Prishtinė, 1981, e tė tjerė.
Nė kėtė punim paraqitėn tė dhėna pėr Lėvizjen Kaēake nė rajonet e komunės sė sotme tė Deēanit si dhe fshatrave e disa komunave pėrreth. Nė disa raste janė paraqitur edhe aso tė dhėnash qė kapėrcejnė caqet e hapėsirės sė kėtij terreni, do tė thotė janė prekur edhe disa aksione qė kaēakėt e kėtyre anėve i kanė kryeredhe nė rajone tė tjera, ku kishin lidhje me ēetat kaēake tė atjeshme.
Pėrmes kėtij punimi nuk ka qenė e mundur tė pėrfshihet nė detaje gjithė Lėvizja Kaēake e Rrafshit tė Dukagjinit, por janė bėrė pėrpjekje tė duhura qė lėnda e trajtuar tė jepet e plotė, duke i zbėrthyer tė gjitha aspektet e problemit nė dritėn e argumenteve shkencore. Veprimtaria e kėsaj Lėvizjeje mund te na shėrbeje si pėrvojė e madhe ne orientimin e punės e luftės pėr pavarėsi kombėtare
U shpreh mirėnjohje tė gjithė atyre qė mė ndihmuan nė tubimin e materialit e veēanėrisht pėrjetuesve tė ngjarjeve apo informatorėve, te cilėt m'i ofruan kujtimet e veta pėrkitazi me ēetat kaēake. Falėnderoj me kėtė rast kolegėt qė patėn mirėsinė tė mė ofrojnė burime e literatures e njėherit, me vėrejtjet dhe sugjerimet e tyre, ndikuan qė ky punim tė dalė sa mė i saktė. Vėrejtjet e sugjerimet e lexuesve do tė mė jenė kurdoherė tė mirėseardhura.





Autori




l.1.1993





 7 
 : Mars 14, 2019, 08:42:29 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
SHENIM PER AUTORIN






Bajram MEHMETAJ u lind mė 1935 nė fshatin Pozhar tė komunės sė Deēanit. Rrethi i tij familjarqėndroi kurdoherė nė ballė tė armikut e veēmas tė atijė serbomalazez. Pėr kėto shkaqe edhe ky, qė nga fėmijėria, kaloi nėpėr shumė krajata, rreptica e persekutime tė vazhdueshme nga organet e pushtetit okupues.
Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, atė tė mesmen nė Gjakovė e Prishtinė e Fakultetin - dega e Gjuhės dhe Letėrsisė Shqipe nė Prishtinė nė vitin 1968. Aty mė vonė i kreu dhe studimetpasuniversitare ku dhe mbrojti punimin e magjistraturės: «MorfoJogjia dhe fjaJėformimi nė tė folmen e Deēanit me rrethinė».
Botoi artikuj nga lėmenj tė ndryshėm tė gjuhės shqipe si dhe fejtonet: Aksioni i UDB-sė pėr mbledhjen e armėve nė vitin 1956, Pėrbaltosje e Revolucionit nga OZN-a, Rezistenca Shqiptare nė vitet '50, Printe Jusuf Gėrvalla etj. Tani pėrgatit materialin pėr tezėn e doktoranturės: «Lidhėzat nė shkrimet e vjetra shqipe shek. XV-XVIII».


 8 
 : Mars 10, 2019, 08:05:02 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani



S'ka asgjė qė e dallon llojin e mjekut qė e palos valixhen pėr t'u nisur nė Kosovė, Etiopi apo Gaza pėr disa muaj nė zonėn e luftės. Me mua janė kolegėt nga fundi i tė pesėdhjetave, disa tė tjerė nė tė njėzetat, njerėz gjithmonė nė lėvizje, optimistė, depresivė, nė kėrkim tė ngazėllimit. Motivet pėr tė cilat kanė ardhur janė tė ndryshme, sikur llojet e personaliteteve apo tė moshės: bindjet fetare, pacifizmi, dėshira pėr t'i larė gjynahet e kaluara, humanizmi, hidhėrimi i thellė, nevoja pėr t'u marrė me veten, samaritanizmi apo thjesht njė dėshirė urgjente pėr tė qėndruar ndėrmjet viktimės dhe vuajtjes sė saj. Por nuk e kam takuar askėnd qė beson se ai apo ajo do tė arrijė diēka spektakulare. Nuk ka as Mesia e as egomaniakė. Kur tė shikosh pėrreth, e kupton se brenda ca minutash tipat me pushkė e granata janė ata qė e bėjnė ndryshimin mė tė madh nė jetėt e njerėzve; njė numėr i caktuar i predhave saktėsisht tė hedhura, do tė shpėrndajnė gjymtyrė e vdekje kudo. Nėse nuk je modest kur tė arrish kėtu, atėherė me siguri do tė bėhesh i tillė. Apo mbase ka njė gjė qė shumica e kolegėve tė mi e kanė tė pėrbashkėt: kombėsinė, pėr shkak se shumica janė amerikanė: Alrry Stock nga Los Angeles, Frank Tyler nga Bostoni dhe Brenda Vittachi nga San Diego; Steve McRae dhe George Seminov prej dikah tjetėr nė Kaliforni. Qė tė gjithė profesionistė tė mrekullueshėm. Por mė sė shumti mė impresionon Roger Lake, njė mjek i pėrgjithshėm kanadez , modest, por nė njė mėnyrė shumė ekstroverte. Rogeri e pėrqafon jetėn me njė shtrėngim sikur tė ishte ari. Mjekėsia ia dha strukturėn pėr energji, por tė mos ishte bėrė mjek, do tė kishte qenė i lumtur si bohem, aventurier, anekdotist, bonvivan apo thjesht njė vagabond i lezetshėm. Ai nė tė pesėdhjetat, i ka dy fėmijė tė rritur dhe njė grua tė re, shumė

 9 
 : Mars 10, 2019, 07:56:32 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
origjinėn. Cezari e ka ditur shumė mirė historinė e britanikėve dhe ai thotė kėshtu, kur mbėrriti pėrballė Britanisė: "Nė tė vėrtetė ne romakėt dhe britanikėt kemi tė njėjtėn origjinė, sepse rrjedhim nga raca trojane. Babai ynė i parė pas shkatėrrimit tė Trojės ishte Enea. Briti, qė kishte baba Selvin, djalin e Asganit, djalit tė Enes“31.

9-             Studiuesit mesjetarė Wace, Laymon mbėshtesin origjinėn trojane tė britanikėve, tė cilėt erdhėn at pa rėnies sė Trojės.

10-             Fakte tė tjera jepen dhe nga autorė tė tjerė, tė cilėt tregojnė pėr njė shpėrngulje tė njė pjese tė popullsisė sė Trojės drejt vendeve tė perėndimit, qė na e paraqet Virgjili me Eneida-n pėr vendosjen e Ene Dardanidit nė Itali. Gjithashtu Straboni te Gjeografia, i cili tregon pėr vendosjen apo udhėtimet e disave nga keto fise dhe vendosjen e tyre nė Perėndim.

11-             Nė Britani nė vitin 1103 nė Toton nė lumin Dart ishte njė gur historik qė pėrkujtonte ardhjen e princit trojan, Briti nė Albionė.

Pra, tė dhėnat e tė gjithė autorėve mė tė rėndėsishėm tė Mesjetės
flasin pėr origjinėn trojane tė britanikėve tė vjetėr. Nuk ka kronika ose histori tė autorėve tė tjerė qė tė kundėrshtojnė kėto fakte edhe tė tregojnė pėr ndonjė variant tjetėr tė origjinės sė britanikėve apo albionit. Autorėt antikė dhe mesjetarė janė tė gjithė tė njė mendjeje, qė britanikėt e vjetėr ishin dardano-alban dhe anglo­saksėt, qė erdhėn mė pas, ishin tė njė etnie me ta, pra, trojano­
iliro-thrak.
Kėshtu, Bruti pasi vret tė atin pa dashje, detyrohet tė shpėrngulet pėr nė Albionė. Gjatė rrugės qėndroi nė brigjet e Galisė, Francės sė sotme, ku themeloi qytetin e Turit. Pas njė udhėtimi relativisht
____________
31 Geoffrey of Monmouth, History of the kings of Britain, London 1966, libri IV faqe 54

 10 
 : Mars 10, 2019, 07:49:22 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani


LU F T A





Bishė qė nė mu nė ty
Ēdo gjė gėlltit

Kundruall ēmendisė
Ē'rnundet njeriu

Plot orgazmė shfrimi
Lufta

Pa fije mėshire
As pėr zogjtė

Strofkėn e jetės

Sa e urrej luftėn
As fjala s'mund
Tė shpreh

Gjėmėn e saj

Faqe: [1] 2 3 ... 10
Mundėsuar nga MySQL Mundėsuar nga PHP Powered by SMF 1.1.21 |SMF © 2013, Simple Machines XHTML 1.0! CSS!

MKPortal ©2003-2008 mkportal.it
Faqe e krijuar nė 0.02817 sekonda me 35 veprime