Shenimi i Fundit - padukshem
Shėnimet shikohen vetėm nga Anėtarėt.
Forum
Maj 29, 2020, 05:40:00 MD *
Mirė se vini, Vizitor. Ju lutemi identifikohuni ose regjistrohuni.

Identifikohuni me emrin, fjalėkalimin dhe kohėn e identifikimit
 
   Forumi   Ndihmė Identifikohuni Regjistrohuni  
Faqe: [1] 2 3 ... 10
 1 
 : Sot nė 02:53:10 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
Tmerrohet Serbia, Mali i Zi zgjeron listėn e vendeve me tė cilat hap kufirin mes tyre edhe Kosova

Nga: F. B. Mė: 29 maj 2020 Nė ora: 09:33

            Trupi kombėtar koordinues (NKT) ka kumtuar se nė propozim tė Institutit Shėndetėsor Publik tė Malit tė Zi (IJZCG) ka vendosur qė nga 1 qershori tė lejoj hyrjen e qytetarėve tė huaj nė Malin e Zi, pa vendos ka*antinė dhe vetizolim, nėse shkalla e rasteve me virus Corona ėshtė mė e vogėl se 25 nė 100 mijė banorė nė vendin prej nga vjen ai nė Malin e Zi, ka publikuar nė rrjetin special Qeveria e Malit tė Zi, shkruan “Blic”, transmeton “Bota Sot”.
            Si thuhet mė tutje nė publikimin e Qeverisė nga 1 qershorit do ju lejohet hyrja qytetarėve tė vendeve qė e kanė nėn kontroll pėrhapjen e virusit.
            Sipas hartės sė publikuar me vendimin e qeverisė malazeze qė ka shpallur kryeministri Dushko Markoviē kėsaj liste tashmė i ėshtė shtuar edhe Kosova, shkruan “Blic”.
            Nga NKT kanė thėnė se nė listėn qė do freskohet nė baza javore gjenden ato vende qė kanė mė pak se 25 raste nė 100 mijė banorė siē janė: Sllovenia, Islanda, Kroacia, Sllovakia, Zvicra, Shqipėria, Austria, Norvegjia, Monako, Kosova, Gjermania, Hungaria, Danimarka, Lituania, Letonia, Azerbejxhani, , Luksemburgu, Bosnja dhe Hercegovina, Bullgaria, Izraeli, Maqedonia Veriore, Republika e Irlandės, Ēekia , Estonia dhe Finlanda.
            “Mali i Zi nuk mbyll kufijtė, pėrkundrazi ne hapim kufijtė nė harmoni me rekomandimet  e ekspertėve me shumė vende tė botės, nė tė mirė tė qytetarėve dhe turistėve qė do vizitojnė vendin kėtė verė” ka thėnė kryetari i NKT, Milutin Simoviē pėr Vijesti.

 2 
 : Maj 27, 2020, 10:50:59 PD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Hashim Thaēi vret, pret dhe shet pėr pushtet

 Nga Rexhep Torte  Mė 23 maj 2020 Nė ora: 14:54

             Hashim Thaēi sa mė parė duhet tė shporret nga dialogu Kosovė-Serbi. Kosova nuk ėshtė oborr i Hashim Thaēit qė ta nxjerr nė shitje. Kosova ėshtė e dy milionė kosovarėve qė do tė dijnė ti dalin zot kėsaj toke tė larė me gjakun e shqiptarėve ndėr shekuj.
            Hashim Thaēi si udhėheqės i Kosovės tashmė gati 21 vite ėshtė duke treguar papėrgjegjėsi institucionale dhe kombėtare.
            Me pėrjashtimtė familjarėve tė tij dhe tė lakenjve qė u ka bėrė favore, tė gjithė tė tjerėve figura e tij u ngjall urrejtje dhe neveri.
            Sjelljet antikombėtare tė Hashim Thaēit, president aktual i Kosovės, tregojnė se ai mban nė vehte njė diagnozė shumė tė rėndė, sa qė nuk mund ta zbėrthejnė psikiatrėt, psikologėt, sociologėt dhe filozofėt mė eminentė nė botė.
            Diagnoza e Hashim Thaēit ėshtė shumė komplekse dhe e dėmshme pėr Kosovėn, edhe pse nė shikim tė parė duket e lehtė.
            Diagnoza e Hashim Thaēit dėshmon se kemi tė bėjmė me njė individ qė paraqitet herė si ujk, herė si dhelpėr dhe mė sė shumti si gjarpėr.
            Hashim Thaēi i ndėron ngjyrat dhe qėndrimet ngjashėm si kameleoni, duke parė vetėm interesin e vet pėr tu pasuruar dhe pėr tė shpėtuar nga dosja e Gjykatės sė Hagės pėr krimet e luftės.
            Hashim Thaēin e admironim si pjesėtar i UĒK-sė, si anėtar i delegacionit nė Rambuje, si kryeministėr dhe si president i Kosovės, por tėrė kėto u tretėn shumė shpejt nė ujė , kur u paraqitėn vrasja e gazetarit tė “Gazeta Shqiptare” nė Tiranė, Klani Rogner, vajtja nė dialog me Serbinė nė Bruksel pa njė konsensus tė brendshėm nė Kosovė, pa platformė, pa kėrkuar falje publike Serbia pėr krimet e kryera nė Kosovė dhe pa u nxjerrė para drejtėsisė kriminelėt e Serbisė.
            Hashim Thaēi me sjelljet e tij shkeli pamėshirshėm mbi mė shumė se 13 mijė shqiptarė tė vrarė e tė masakruar nė Kosovė tė tė gjitha moshave e gjinive, shkeli mbi fėmijėt qė Serbia i vrau duke pi qumėsht nė gjoksin e nėnės, shkeli mbi dinjitetin e 20 mijė femrave shqiptare tė dhunuara nga ushtria, paramilitarėt dhe policėt e Serbisė, shkeli mbi 1650 shqiptarėt e rrėmbyer nga Serbia, fati i tė cilėve ende nuk ėshtė zbardhur, shkeli mbi Kosovėn shkrumb e hi qė e bėri Serbia , shkeli edhe mbi vuajtjet dhe traumat e mė shumė se 1 milion shqiptarėve, tė cilėt nė agesionin gjenocidal qė e kreu Serbia nė vitet 1998/99 morrėn rrugėn e eksodit pėr tė shpėtuar nga vdekja.
            Hashim Thaēi u kap me presh nė dorė dhe i ranė edhe brekėt, kur dolėn informacionet pėr planet e tij tė fshehta me ALeksandėr Vuēiqin, pėr arritjen e njė marrėveshje kompromisi me shkėmbin territoresh apo me copėtim tė Kosovės.
Hashim Thaēit i ranė puplat kur arrijti qė nė bashkėpunim me faqeziun Isa Mustafa, me skenare tė pista ta rrėzojė Qeverinė e Albin Kurtit, dhe tani po mundohet ta kontrabandojė njė qeveri tė re sipas interesit dhe dėshirės sė tij, por pa zgjedhje dhe pa votėn e popullit, me tė vetmin qėllim qė tė arrijė ta nėnshkruajė marrėveshjen pėrfundimtare Kosovė-Serbi .
Hashim Thaēi me vetė faktin se pėrkundėr tė gjitha kėtyre kritikave qė i bėhen ēdo ditė, nuk i skuqet fytyra dhe as nuk i lėndohen ka*akteri e morali, e dėshmon diagnozėn shqetėsuese si armiku mė i madh i Kosovės.
            Hashim Thaēi duhet sa mė parė tė shporret nga skena udhėheqėse e politike nė Kosovė, pėr tė shpėtuar Kosova nga kthetrat e kėtij personi tejet tė papėrgjegjshėm dhe tė rrezikshėm.

 3 
 : Maj 27, 2020, 08:28:15 PD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Deklarata nervoze e Vulinit zbuloi aleatėt e Beogradit qė rrėzuan Qeverinė Kurti

Albulenė Muji Mė 20 maj 2020 Nė ora: 16:25

 expand the original image

Albin Kurti

Republika e Kosovės vazhdon tė jetė nė njė rrugė qorre, kjo pėr shkak tė situatės politike qė e ka kapluar vendin. Pėr tė mos mjaftonte situata me pendimin nė vend, politikanėt i shkaktuan dėme Kosovės edhe me rrėzimin e Qeverisė, ku kjo ēoi vendin nė drejtė njė krize tė thellė politike.
Pas rrėzimit tė Qeverisė sė udhėhequr nga Albin Kurti, i cili doli fitues i zgjedhjeve tė 6 tetor te vitit tė kaluar, ish partneri i koalicionit Lidhja Demokratike e Kosovės morri mandatarin nga presidenti i Kosovės, Hashim Thaēi qė ta krijoj qeverinė e re tė Kosovės.
Por,  kėtė vendim e kundėrshtoi Lėvizja Vetėvendosje, ku e dėrgoi nė Gjykatėn Kushtetues, ndėrkaq, kjo gjykatė e pezulloi dekretin e Thaēit deri me 23 maj.
Tashmė, kjo datė ėshtė ēėshtje ditėsh, ndėrkaq nė pritje tė kėtij vendimit tė kėsaj Gjykate  ėshtė paralajmėruar edhe protesta nė sheshin “Skėnderbeu” nė Prishtinė.
Ndėrkaq, ekspertėt shprehen se muaji maj dhe ai qershor do tė jenė vendimtarė pėr Kosovės, si dhe shprehen se vendimi mė i mirė i Gjykatės Kushtetuese do tė ishte shpallja e zgjedhjeve.

Bytyēi: Thaēi mori pėrsipėr organizimin pėr rrėzimin e Kurtit

Profesori Enver Bytyēi, nė njė bashkėbisedim pėr “Bota sot” ėshtė shprehur se maji dhe qershor do tė jetė vendimtarė pėr Kosovėn.

Enver Bytyēi

“Pėr Kosovėn e madje pėr rajonin ky muaj dhe qershori do tė jenė deēizivė. Gjykata Kushtetuese e Kosovės do t’i japė pėrgjigje dilemės nėse rrėzimi i qeverisė mė 25 mars ishte njė kurth politik, apo njė akt ligjor e kushtetues. Kam ndjekur kėto zhvillime dhe mua mė rezulton se kemi tashmė njė barrikadė lufte midis Hashim Thaēit nga njėra anė dhe Albin Kurtit nga ana tjetėr. Ky i fundit ėshtė shka*kuar me mocion dhe quhet tashmė si kryeministėr nė detyrė. Ndonėse kryeministri i Shqipėrisė nuk e njeh as si tė tillė. Hashim Thaēi mori pėrsipėr organizimin e skemės jo vetėm pėr shka*kimin e Kurtit, por edhe pėr tė sjellė nė pushtet partnerin e Kurtit nė qeverisje, Lidhjen Demokratike”, ka thėnė ai pėr “Bota sot”.
Gjithashtu, ai ėshtė shprehur se ėshtė bėrė e ditur se aleatėt e Beogradit pėr shkak tė kufijve u bashkuan pėr ta rrėzuar qeverinė e koalicionit VV.

Vulin nxori tė palarat!

“Pėr qėllimin e Thaēit ėshtė folur. Por ministri serb i Mbrojtjes, Vulin, nxori nė shesh plotėsisht atė se ēfarė fshihet pas kėtij komploti. Vulin ishte shumė i nervozuar me presidentin e Maqedonisė, zotin Pendarovski, pse ky i fundit ėshtė shprehur kundėr ndryshimit tė kufijve midis Kosovės dhe Serbisė. Madje i kėrcėnohet, duke i thėnė se “Pėr kėtė nuk do t’ju pyesim ju nė Maqedoni, por pyesim vetėm Prishtinėn”! Ishte kjo deklaratė nervoze e Aleksandėr Vulin, e cila na bėn me dije se nė Prishtinė aleatėt e Beogradit pėr shkak tė kufijve u bashkuan pėr ta rrėzuar qeverinė e koalicionit VV-LDK. Prandaj dhe situata ėshtė shumė e ndėrlikuar dhe e tensionuar. Kurti kėrkon zgjedhje tė reja me qėllim qė qeverisjen nė Kosovė ta vendosė sovrani. Thaēi nė tė gjitha intervistat e fundit i pėrmbahet suksesit tė tij politik pėr rrėzimin e qeverisė si kusht pėr njė vendimmarrje nga Kushtetuesja nė favor tė dekretit tė tij. I vetmi “argument” qė Thaēi pėrdor ka tė bėjė me atė se “dy tė tretat e parlamentit ka votuar rrėzimin e qeverisė, ndėrkohė qė ajo u zgjodh me 63 vota”! Por ky nuk ėshtė argument juridik. Ėshtė produkt i konspiracionit kundėr territorit tė Kosovės, konspiracion qė e udhėheq vetė presidenti i vendit”, ka deklaruar Bytyēi pėr “Bota sot”.
Pėr mė tepėr, profesori ka theksuar se afati pėr vendimin e Gjykatės Kushtetuese po afrohet dhe nga ky vendim do tė varet se ēfarė do tė ndodh nė Kosovė.
“Varet nga vendimi i GJK ajo se ēfarė do tė ndodh nė Kosovė. Afati i kėtij vendimi po afron. Pozicionet janė tė fortifikuara. Nė kėtė konflikt ka dorė dhe vetė kryeministri i Shqipėrisė, e cila sė bashku me qeverinė e Serbisė e kanė sponsorizuar edhe me mjete monetare rrėzimin e qeverisė sė koalicionit VV-LDK! Po tė kemi parasysh kėtė fakt, duhet kuptuar sesa e rrezikshme do tė ishte nėse do tė lejohej krijimi i njė qeverie pro ndarjes sė Kosovės. Por tani jemi para njė fakti. Gjykata Kushtetuese duhet ta zgjidhė krizėn nė Kosovė, jo ta thellojė dhe agravojė atė. Nė shtetet demokratike krizat zgjidhen brenda sistemit dhe nė sistem fjalėn vendimtare e ka Gjykata Kushtetuese. Ata qė pėrpiqen ta manipulojnė kėtė gjykatė e ēojnė Kosovėn drejt pėrplasjes sociale dhe civile”, ka thėnė ai pėr “Bota sot”.
Profesori ka treguar se cila do tė duhet tė ishte detyra e presidentit tė Kosovės nė kėtė rast.
“Normalisht presidenti ka detyrė kushtetuese qė t’i zgjidhė krizat e vendit me qėndrime tė paanshme dhe objektive, duke e ndihmuar Gjykatėn Kushtetuese. Por nė vend tė bėjė kėtė, ai po lėviz ēdo gur politik pėr ta realizuar qėllimin dhe misionin proverb tė shkėmbimit tė territoreve. Kur e pyesin pėr kėtė mohon kategorikisht, por shpesh herė po e zbulojnė aktin e tij anti-Kosovė aleatėt e Beogradit, si nė rastin konkret, Vulin!”, ka potencuar Bytyēi.

Aleatėt e LDK-sė s’po flasin pėr Qeverinė e re

Ai ka folur edhe pėr Lidhjen Demokratike tė Kosovės, e cila po vazhdon tė flas pėr Qeverinė e re.
“Ndėrsa Lidhja Demokratike vazhdon tė flasė pėr krijimin e njė qeverie tė re. E vėrteta ėshtė se aleatėt e rinj tė kėsaj partie nuk po flasin pėr kėtė. Vetėm Pacolli dėshtoi sė viktimizuar nėn regjinė e Thaēit, me qėllim qė tė tensionohet situata politike”, ka thėnė ai pėr “Bota sot”.
Po ashtu, Bytyēi ka shtuar se LDK-ja duhet tė tėrhiqet nga koalicioni, dhe se njerėzit qė besojnė nė vlerat e ish presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova, do tė duhet patjetėr tė ulėt pėrsėri me lidershipin e Vetėvendosjen.
“Ėshtė nė nderin e Lidhjes Demokratike tė Kosovės tė tėrhiqet nga njė koalicion i mundshėm i ri. Nėse LDK nuk dėshiron tė shkojė nė zgjedhje, duhet tė jetė e gatshme pėr tė krijuar njė qeveri tė dytė me Vetėvendosjen. Vetėm zgjedhjet e reja ose njė koalicion i dytė midis dy partive e ēlirojnė Kosovėn nga kriza e thellė politike. Nėse nė LDK ka njerėz qė besojnė nė vlerat e Rugovės, nėse ajo dėshiron ta shpėtojė veten e saj nga shpėrbėrja dhe dėshtimi i plotė elektoral, pra, nėse dėshiron ta mbrojė edhe Kosovėn e territorin e saj, do tė duhet patjetėr tė ulet pėrsėri me lidershipin e Vetėvendosjen dhe tė krijojnė jo vetėm njė koalicion qeverisės, por edhe njė marrėveshje besimi, pėr tė cilin qytetarėt duhen vėnė nė dijeni. Kėtė gjest tė saj do ta vlerėsonin shumė votuesit, mbėshtetėsit dhe anėtarėt e saj!”, ka deklaruar Bytyēi pėr “Bota sot”.

Smaka: Zgjidhje e drejtė shpėrbėrja e Kuvendit

Ndėrkaq, profesori dhe njė prej hartueseve tė Kushtetutės sė Kosovės, Riza Smaka, nė njė prononcim pėr “Bota sot”, ka thėnė se zgjidhja mė e pėrshtatshme e Kushtetutės do tė ishe shpėrndarja e Kuvendit dhe shpallja e zgjedhjeve tė pėrgjithshme .

Riza Smaka

“Zgjidhje e drejtė dhe e pėrshtatshme me Kushtetutėn dhe rrethanat shoqėrore, politike e shėndetėsore do tė ishte shpėrndarja e Kuvendit dhe shpallja e zgjedhjeve tė pėrgjithshme me afat prolongues deri nė konsolidimin nga pandemia”, ka deklaruar Smaka.
Gjithashtu, profesori ka folur edhe pėr qeverinė e re pėr tė cilėn ėshtė edhe nėnshkruar marrėveshja e koalicionit nga partitė opozitare.
Pėr mė tepėr, ai ka thėnė se mbajtja e protestave nuk do tė ofronte zgjidhje tė krizės politike.
“Formimi i Qeverisė sė re nuk ka mbėshtetje nė Kushtetutė. As mbajtja e protestave nuk do tė ofronte zgjidhje tė krizės politike aktuale nė vendin tonė. Qeveria aktuale do t'i ushtronte funksionet e ekzekutivit deri nė formimin e Qeverise nga zgjedhjet e pėrgjithshme”, ka deklaruar Smaka pėr “Bota sot”.
Po ashtu, Smaka ka paralajmėruar se mund tė ketė turbulenca shoqėrore e politike tė cilat do tė dėmtonin  gjendjen socio,- ekonomike e politike.
“Ndryshe mund tė pritėn turbulenca shoqėrore e politike tė cilat do tė dėmtonin  gjendjen socio,- ekonomike e politike me refleksione tė kėqija nė arenėn ndėrkombėtare edhe ashtu tė goditur rėndė me tėrheqje tė njohjeve dhe me ka*antinim politik tė ndalimit tė qarkullimeve tė lirshme tė qytetarėve tė vendit tonė tė privuar edhe nga kjo e drejtė themelore”, ka pėrfunduar Smaka pėr “Bota sot”.

 4 
 : Maj 26, 2020, 07:35:45 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

LV tė bėhet gati tė djeg mandatet pas legalizimit tė komplotit tė pandemisė!

Nga: Dren Dushi Mė: 26 maj 2020 Nė ora: 17:07

Vullneti i mbi 400 mijė votuesve u hedh nė plehėra pas komplotit qė bėri Kryesia e LDK-sė nė bashkėpunim me PAN-in dhe Presidentin Thaēi. Ky komplot i pandemisė, mėton qė e vjetra tė vazhdoj teket e saja nė Kosovė, tė kontrolloj ēdo gjė nė Kosovė, sidomos ekonominė dhe titujt akademikė. Pėr ta, i pa durueshėm ishte hovi i Kryeministrit Kurti.
 Gjykata Kushtetuese nuk ėshtė krijuar nė Suedi, gjykatėsit e saj nuk janė emėruar nga njė kėshill i pa varur nė Finlandė, ajo i takon periudhės sė kapjes sė shtetit, na pėlqeu kjo ose jo, na u duk kjo normale ose jo, ky ėshtė fakt, sado jo normal e i kobshėm tė jetė. Kredibiliteti i saj nuk ėshtė i studiuar nga ndonjė grup shkenctarėsh objektivė, kredibiliteti i saj vetėm sa pėrflitet. Por faktet janė tė dukshme, nenet nuk janė sekrete, Kushtetuta ndonėse nuk ka gojė, ka germa, kėto germa do i interpretoj kėtė javė Gjykata Kushtetuese. Nuk e dijmė nėse Gjykatėsit e saj i ka emėruar Kadri Veseli (kur as nuk ishte nė politikė) pėrmes Adem Grabovcit nė telefon, pasi tė kenė filluar biseden me “pronto”, ne duhet tė shpresojmė qė jo, por edhe tė mos jemi iluzivė, fundi fundit, nė Kosovė jetojmė.
 E tillė ē’farė ėshtė, ajo do vendosė, dhe tė mbi 400 mijė votuesit nuk mund ta ndryshojnė kėtė gjė, ata mund tė votojnė ē’farė tė duan, por Gjykata Kushtetuese vendosė ē’farė tė dojė ajo vet, si e sheh ajo vet Kushtetutėn, si i lexon e interpreton nenet e saj, dhe mbi tė gjitha, tė gjithė ne, edhe unė, ē’farėdo interpretimi qė tė jap Gjykata Kushtetuese, duhet ta pranojmė, edhe nėse nuk pajtohemi me tė, sepse kėshtu respektohet stabiliteti dhe paqja ndėrqytetare. Kėtė stabilitet shpesh e cėnojnė banditėt, por po u bėmė tė gjithė banditė, atėherė nuk mbetet tjetėr pos destabilitetit dhe kalimit nė kaos. Banditėt duhet tė munden gradualisht dhe paqėsisht, fillimisht duke i zbutur.
 Nė protesta nuk mund tė dilet, kėtė e kanė menduar komplotistėt, andaj ata quhen komplotistė tė pandemisė, nuk mund tė rrezikohet shėndeti publik pėr njė fitore politike. Nė njė demokraci, akterėt qė luftojnė pėr demokraci, duhet tė lejojnė edhe humbjen e pushtetit, me kusht qė tė ruhet stabiliteti nė pėrgjithėsi, e sidomos shėndeti nė rastin tonė. Pandemia do kaloj, ajo nuk ka jetėgjatėsi tė madhe, ashtu siē nuk ka njė Qeveri e bėrė nga komploti nė pandemi. Me tu larguar pandemia, do largohet edhe Qeveria e pandemisė.
 Mbi 400 mijė votuesit qė deshėn ndryshim, e qė komplotistėt i tradhėtuan e mashtruan, duhet tė kenė durim, tė sillen si qytetarė tė pėrgjegjshėm, nė asnjė rast tė mos bien nė kurthat e cytjet pėr dhunė. Pėrfaqėsuesit e tyre, tė ndodhur nė humbje pas fitores, tė tradhėtuar e tė komplotuar, tė pėrjashtuar nga institucionet e kapura tė shtetit qė pėrzė qytetarėt e saj nga vendi i vet, duhet ta shqyrtojnė qėndrimin nė Parlament, pra duhet ta mendojnė edhe djegjen e mandateve.
 Nuk ka kuptim tė qėndrosh nė Kuvend, si humbės, pėr aq sa ke fituar. Nuk ka kuptim tė kesh mbi 400 mijė votues e tė qeverisesh nga njė grup profiterėsh servilė komplotistė. Duke djegur mandatet, pėrfaqėsuesit e mbi 400 mijė votuesėve, duhet tė unifikohen dhe kėrkojnė zgjedhjet e reja nė formė demokratike pėrmes protestave pasi tė ketė kaluar totalisht pandemia.
 Qeveria e pandemisė duhet tė tolerohet derisa pandemia tė kaloj, ajo do jetė e dobėt, e pa mbėshtetje, me vetėm ca servilė e bijė e bija etėrisht qė lanė shenja nė historinė politike tė Kosovės, por qė kjo nuk nėnkupton se lanė pasardhės tė tė njejtit nivel. Qeveria e pandemisė do jetė pa kuadro, pa votues, pa vizion, do jetė e vjetra, e kaluara, e kėto dy tė fundit janė jashtė kontratės sociale qė nga zgjedhjet e fundit.
 Nėse verdikti i Gjykatės Kushtetuese do pėrgėnjeshtroj gjithė kėto, atėher i bie qė “pronto” politika ėshtė dobėsuar, njė gjė tė tillė unė nuk e besoj, por po dola gabim, do pranoj gabimin tim me knaqėsi, meqė njė demokraci nuk mund tė ngritet pa institucione tė pavarura dhe kredibile, pa ndarje pushtetesh dhe pa respektim tė vullnetit tė popullit.

 5 
 : Maj 25, 2020, 04:30:03 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Rrėzimi i Qeverisė Kurti - arsyet qė nuk ishin

Nga: Flamur Radoniqi, Kanada Mė: 25 maj 2020 Nė ora: 10:52

expand the original image
Qeveria Kurti

Nė kohėn kur popullata e gjėrė filloi tė dėgjojė pėrshpėrimat se Qeveria Kurti ishte nė telashe, nė ēarqe tė caktuara ato telashe ishin strategji e planifikuar dhe veē ishin nė lėvizje.
Inēizimi i Agim Veliut me 4 Shkurt 2020, njė ditė pasi u votua qeveria e re tregon shumė. Tė sqarohemi, nuk po flasim pėr njė kryetar nėndege por pėr nėnkryetarin e tėrė LDK-sė, duke folur para elektoratit tė LDK-sė, partnerit tė dytė nė koalicionin qeveritar.
Po nė tė njėjtėn kohė, poashtu pėr popullatėn e gjėrė, filluan tė bėhen publik zėrat pėr “anti-amerikanizmin” e Albin Kurtit qė gjoja kishte sjellė raportet me SHBA-tė “nė pikėn mė tė ulėt” nė historinė e Kosovės.
Qė plani i parapėrgatitur ishte nė lėvizje, tregon dėrgimi i Skender Hysenit nė SHBA nė kapacitetin e njė “zyrtari tė lartė” tė LDK-sė. Pse e dėrgoi LDK-ja Skender Hysenin nė SHBA dhe sa domėthėnėse ishte deklarata e Kujtim Shalės nė lidhje me preferencat e SHBA-ve se pikėrisht Albin Kurti, Kryeministri i Kosovės, nuk mund tė udhėheqė me dialogun?
Dhe mė e rėndėsishmja kėtu, duke e ditur vendimin e Gjykatės Kushtetuese tė Kosovės qė i jep Kryeministrit autoritetin Udhėheqės me dialogun, ēka bėri LDK qė ta mbrojė Kushtetutėn nė atė rast?
A e shkeli LDK Kushtetutėn e Kosovės duke ju “bindur preferencave tė Grenellit”, sepse me kthimin e Skender Hysenit nga SHBA-tė filloi edhe rrėzimi i qeverisė.
Tė kuptohemi, deri mė sot nuk ka deklaratė zyrtare nga Departamenti i Shtetit nė lidhje me rrezikun nga ēasja e Albin Kurtit; por deri nė kėtė pikė, e tėrė kjo mjegull u plasua nga LDK dhe “u fry” nga PAN-i pėr tė shpėrnda njė rrezik qė nuk ekzistonte.
Nė retrospekt, tani po kuptojmė qė Isa Mustafa e paska njoftuar Kryeministrin Kurti se LDK do tė dalė nga qeveria pas pėrfundimit tē pandemisė. Fjala kyēe - pas pėrfundimit tė pandemisė. Nė kėtė kohė nė ekuacionin politik hyn Thaēi, kėrkesa e tij pėr gjendje tė jashtėzakonshme, animi i Agim Veliut ndaj kėsaj kėrkese dhe shka*kimi i tij tė cilėn LDK e morri si shkas pėr tė pėrshpejtuar atė qė ashtu kėshtu do tė ndodhte.
Nė kohė pandemie, u rrėzua qeveria e shtetit pėr arsye paranoike qė ekzistonin vetėm nė ēarqe tė interesave tė ngushta.
E kėto inteese u konvenuan vetėm atyre qė kurrė nuk ditėn tė kthjellen qysh nga 6 Tetori kur ata, njė nga njė, e kuptuan se LVV ishte realiteti i ri, dhe se platforma pėr luftimin e korrupsionit dhe ēkapjen e shtetit nuk ishte vetėm premtim elektoral, ashtu siē kishin bėrė tjerėt pėr 20 vite.
Ata u frikėsuan andaj u bėnė bashkė pėr njė kauzė qė nuk ishte as “ruajtja e raporteve tė mira me SHBA-tė”, as “luftimi i anti-amerikanizmit tė Kurtit” e bile as “mbrojtja e Kosovės nga keqmenaxhimi i pandemisė”.
Asnjėra nga kėto nuk qėndron.
Kauza e vetme ishte ruajtja e interesave klanore tė atyre qė e sollėn shtetin nė kollaps arsimor, shėndetėsor dhe ekonomik.
Kjo shpjegon edhe aktivizimin e ēdo sateliti qė e kishin instaluar dhe fuqizuar gjatė kėtyre 20 viteve. Media, analistė dhe “kėshilltarė” nga tė gjitha anėt filluan qė njėzėri tė trumpetojnė rrezikun qė i kanosej Kosovės nga “avanturat e Kurtit kundrejt Amerikės”.
Kjo solli deri te dekretimi i Avdullah Hotit si “Kryeministri i ardhshėm”, qė nė vete ėshtė shkelje e Kushtetutės.
Duke mos dashur tė aludoj se jam jurist, unė vetėm di qė Kushtetuta jonė nuk cakton afat pėr partinė fituese tė emėroj mandatarin. Nė kėto rrethana “vlerėsimi” i Thaēit se LVV e kishte konsumuar “afatin e arsyeshėm” ėshtė shkelje e Kushtetutės dhe ēdo vendim qė rrjedh nga veprimet e Thaēit janė rrjedhojė e shkeljes kushtetuese.
Si pėrfundim, pėrderisa PLAN-i nė krye me Thaēin ējerren duke thėnė se Qeveria Kurti bėri “shkelje flagrante” tė Kushtetutės, mos tė harrojmė se ato u bėnė pėr ruajtjen e shėndetit tė qytetarėve tė Kosovės pa asnjė prapavijė politike. Kėtyre “shkeljeve”, Gjykata Kushtetuese u japi 2 javė qė tė tėrhiqen vetėm sepse nuk ekzistonte ligj i nevojshėm. Dmth jo sepse e cenomin integritetin e qytetarėve apo shtetit.
Kėto “shkelje” sollėn menaxhimin mė tė suksesshėm tė pandemisė nė rajon.
Tė gjitha kėto, deri sa shkeljet e Kushtetutės nga PLAN-i, tė cekura mė lartė, sollėn krizė institucionale dhe politike nė kohė tė pandemisė pėr avancime tė interesave tė ngushta politike.
Nė fund, afėr popullit tė Kosovės u gjend vetėm qeveria dhe masat a saj, ēfarėdo qė ishin ato qė sollėn menaxhimin Mė tė mirė nė rajon, pėrderisa opozita bėri vetėm kritika dhe zero kontribut nė kohė pandemie.

 6 
 : Maj 25, 2020, 04:19:34 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Tomė Gashi reagon ndaj Hashim Thaēit: Edhe po t’i ketė 77 gjykatės nė Kushtetuese, dekreti i Presidentit duhet tė shpallet antikushtetues

Nga: G.B Mė: 23 maj 2020 Nė ora: 12:07

Edhe pak ditė kanė mbetur deri nė vendimin e Gjykatės Kushtetuese lidhur me dekretin e presidentit pėr formimin e Qeverisė sė re.
Presidenti Hashim Thaēi ka thėnė se ai do tė japė dorėheqje, nėse njė gjė tė tillė ia kėrkon Gjykata Kushtetuese.
E sė fundmi ka pasur lajme se janė shtatė gjyqtarė tė Kushtetueses, nė favor tė dekretit tė presidentit, madje pati dhe reagime tė shumta se si po dihet vendimi pėrfundimtar, pa u publikuar ende nga vet Gjykata.
Lidhur me kėtė, avokati Tomė Gashi, ka thėnė pėr gazetėn "Bota sot" se Gjykata duhet ta shpallė antikushtetues dekretin e Thaēit, pa marrė parasysh pėrkrahjes nga gjyqtarėt.
"Vendimi i Gjykatės Kushtetuese duhet ta shpallė antikushtetues dekretin e Thaēit. Nuk ka gjykata alternativė tjetėr sepse dispozitat e Kushtetutės janė shumė tė qarta dhe nuk lejojnė manipulime, pa marrė parasysh a i ka 7 gjykatės tė vet Thaēi. Po t'i ketė kushtimisht edhe 77 gjykatės tė tij, vendimi i gjykatės duhet tė jetė nė favor tė dispozitave tė padiskutueshme tė Kushtetutės", ėshtė shprehur ai.
Sipas Gashit, vendi duhet tė shkojė nė zgjedhje sepse kėshtu e thotė Kushtetuta dhe jo pse e kėrkon VV apo Albin Kurti.
"Dhe jo qė anulimin e dekretit po e kėrkon Vetėvendosje, qeveria dhe vet Kryeministri Albin Kurti por se ashtu ėshtė e paraparė me Kushtetutė, qė vendi duhet tė shkojė nė zgjedhje sepse nėse vendoset ndryshe ku logjika e zgjedhjeve, pse ne dalim nė zgjedhje nėse qeverinė po mund ta formojė edhe partia e 4 edhe e 7 edhe e 2 edhe secila qė i teket presidentit tė ia japė mandatin. Nė situata tė tilla, presidenti do tė dukej si mbret apo diktator e jo si njė post ceremonial qė paraqet unitetin e popullit", ka vlerėsuar avokati.
Mė tej, ai thotė se dekreti duhet anuluar dhe Thaēi nuk do tė japė dorėheqje, sepse kėtė nuk do ta kėrkojė Gjykata, por e gjithė kjo nga ai ėshtė manipulim, qė tė duket mė i sigurt nė dekretin e tij.
"Normalisht Gjykata Kushtetuese do ta anulojė dekretin e Thaēit si antikushtetues sepse kjo ėshtė ēėshtje.  Normal qė LVV ėshtė nė tė drejtėn ligjore dhe kushtetuese tė kėrkojė zgjedhje sepse kėshtu e thotė Kushtetuta dhe normal qė Thaēi nuk do tė jep dorėheqje. Sepse kėtė nuk do ta kėrkojė Gjykata Kushtetuese me aktgjykimin e saj, sepse kjo nuk ėshtė tema por ėshtė manipulim i Thaēit servuar opinionit dhe qytetarėve tė Kosovės, qė tė duket kinse ėshtė aq i sigurt nė dekretin e tij", ka theksuar Tomė Gashi pėr "Bota sot".
Avokati vlerėson se presidenti ka luajtur me qytetarėt, derisa e ka shpallur dekretin 5 minuta para pėrfundimit tė orarit tė administratės sė Kuvendit dhe duke e ditur qė Gjykata nuk punon me 1 maj.
"Thaēi ka luajtur me qytetarėt e Kosovės duke dėrguar nė parlament dekretin e tij antikushtetues nė 5 minuta pa pėrfunduar orari i punės sė administratės sė Kuvendit tė Kosovės. Se nuk e ka ditur qė gjykata do tė punojė edhe pėr 1 maj nė njė situatė qė ai se ka pritur, kinse nga ata 7 apo 77 gjyqtarėt e tij", ėshtė shprehur Gashi.
Sipas tij, dekreti do tė anulohet sepse e thotė Kushtetuta dhe gjyqtarėt nuk mund ta ndryshojnė atė, pavarėsisht kush i kėrkon favore.
"Vendimi i Gjykatės Kushtetuese do ta anulojė dekretin e Thaēit sepse kėshtu thotė Kushtetuta e Kosovės dhe ka vendosur kjo gjykatė nė situatė tė njėjtė nė 2014 ndėrsa Kushtetuta ėshtė e njėjtė, asgjė nuk ka ndryshuar. Gjyqtarėt nuk mund ta ndryshojnė Kushtetutėn pėr hatėr tė askujt, pa marrė parasysh se si e ka emrin ai qė kėrkon favore dhe pa marrė parasysh si e ka emrin apo funksionin kėrkuesi i favoreve jo kushtetuese. Gjyqtarėt nuk duhet tė jenė servil se nuk janė aty pėr fontanė dėshirash", ka pėrfunduar avokati Tomė Gashi pėr "Bota sot

 7 
 : Maj 25, 2020, 04:12:59 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani

Skandali me Xhamajkėn, vjen thirrja pėr kryeministrin Albin Kurti, zbulohet se kush ka lidhje tė ngushtė me PDK-nė

Nga: N.H Mė: 21 shkurt 2020 Nė ora: 23:36

Njohėsi i ēėshtjeve juridike e kushtetuese, Blerim Burjani, nė njė prononcim pėr gazetėn “Bota sot”, ka folur pėr skandalin me njohjen nga Xhamajka, tė cilėn e njoftoi Presidenti Hashim Thaēi, e qė doli se nuk ėshtė e vėrtetė.
Burjani shprehet se pa nota verbale pėr pranim nuk ėshtė dashtė tė komunikohet pėr opinionin, pasi sipas tij, kjo mund tė ndikojė nė besueshmėri tek institucionet.
“Ky mund tė jetė gabim dhe shpejtim pėr tė dhėnė lajmin, pa marr notat verbale pėr njohje nuk duhet tė shpejtohet, pa nota verbale pėr pranim nuk ėshtė dashtė tė komunikohet pėr opinion publik, pasi kjo normal qė kjo ndikon nė besueshmėri te institucioneve, edhe mė keq se kėtė lajm e ka bėrė presidenti i shtetit, pra duhet pas shume kujdes, kjo ėshtė mungesė edhe pėrvojės diplomatike ose sė paku mund tė jetė nxitim i pakuptimtė, apo edhe jo maturi apo jo profesionalizėm, pra kjo trajtohet si diēka e rrejshme edhe pse ndoshta sė paku pėr gjysmėn ka mundur tė jetė e vėrtet, por sidoqoftė nuk ėshtė dashtė tė ndodhė kjo ēėshtje nė kėtė mėnyrė”, ka deklaruar Burjani.
Tutje, Burjani shprehet se vendi ka nevojė pėr njė reformė nė shėrbim diplomatik.
Krejt nė fund, ai ka bėrė me dije pėr shefin e qeverisė sė Kosovės sė shumica e ambasadorėve kanė lidhje tė ngushtė me Hashim Thaēin dhe njerėzit e PDK-sė.

“Kosova ka nevojė pėr njė reformė nė shėrbim diplomatik, se plotė pėrkthyes ka ambasador Kosova, agronom, matematikanė, ndėrtimtar e gjithēka tjetėr, pra duhet reformuar drejt shumica e ambasadorėve kanė lidhje tė ngushtė me Hashim Thaēin dhe njerėzit e PDK-sė”, ka pėrfunduar Blerim Burjani, njohėsi i ēėshtjeve juridike e kushtetuese.

 8 
 : Maj 19, 2020, 11:54:59 PD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
Sa veprim i qėlluar, kur Qeveria dhe Parlamenti janė bashkė


  Nga Hafiz Shala Mė 18 maj 2020 Nė ora: 21:57

expand the original image
Albin Kurti dhe Vjosa Osmani

Zonja Osmani: “Edhe zogjtė e dinė qė unė mė Kurtin i kemi qėndrime tė pėrbashkėta”.

Po, e nderuara Kryetare e Kuvendit, krenaria e Kosovės dhe kombit shqiptar. Po, ata zogjė,janė, populli i Kosovės i cili e hetojė sė, ju tė dy mundė ta nxirrni kėtė popull tė shtėtnguar mė lak nė fytė nga ish sundimtaret duke jau nxi jetėn ma tepėr se 20 vjetė, tė cilėtsi palaqe populli i pėrzuri jashtė pė tė jau dhanė besimin juve tė dyve pasi, nuk jeni tė infektuem mė fillozofinė e komadantve sė, “ qlirimtarėt” duhėt tė jenė tė privilegjuar. Nuk jeni tė ngarkuar as mė pasuri tė jashtėligjshme, as me vepra kriminale, as mė nepotizėm e zhvatje tė paras sė taksapaguesve.
E jetoni jetėn e qytetarit tė rendomtė, silleni si qdo qytetar i thjeshtė, shkoni nė tregė pėr tė blerė zarzavate e gjėra ushqimore, e pagueni rrymėn sikur qdo qytetar duke pritė nė rendė pa truproje, pa pėrcjellje e kurfar pėrparėsie.
Mė kujtohėt shumė mirė kur Kryetari i Sllovemisė Millan Kuqan i cili nė atė kohė nė punė, nė Presidencė, shkonte mė autobus sikur tėrė qytetarėt e Lublanės.
Tė jau pėrkujtojė sė, ky mė delegatėt slloven nė mbledhjėn historike tė Komitetit Qendror tė Lidhjės sė Komunistave tė ish Jugosllavisė, e cila sinjalizojė ramjėn e asajė ngrehine artificiale, zoti Millan Kuqan e braktisi atė seancė nė mėnyrė demonstrativenė shejė mospajtimi mė diktatėt e Serbisė pėrmes Millosheviqit si Kryetar i atherehėm i kėtijė forumi komunist, bashkė mė delegacionin dhe Sekretarin e kėtijė komiteti po nga Sllovenia, pėrderisa Millosheviqi i vetmuar i lutke duke uluritur pėr tu kthye nė sallė.
Kur u shpėrbe ish jugosllavia, Serbia e fillojė agresionin e parė nė Slloveni kur, armata sllovene ju kundėrvu mė armatimin qė e kishte prodhuar nė fabrikat e tyre ushtarake tė panjohura deri athere, mė qrast, i humbėn vetėm 13 ushtar, sepse, ishin mirė tė organizuar, kishin udheheqėsi qė i besonin dhe e respektonin pasi, dinin ta udheqin shtetin nė paqė po ashtu, edhe nė luftė.
E mora kėtė shėmbull pėr te treguar sė, kur je mė popullin dhe e ndane fatin e tijė, e nukngritesh si gjel mbi ta por jau dinė hallin, populli tė respektonė edhe zoti tė ndihmonė.
Por, edhe miku kur e verenė sė je i vėndosur, ėshtė i gatqem tė delė nė ndihmė. Austria i qojė notė Millosheviqit qė ti mbaj duartė larg Sllovenisė sepse, do tė pėrballėt mė forcėn e tyre ushtarake.
Austria, i grumbullojėtrupat nė kufi nė Korushkė dhe, Serbia mė bishtė pėr tokė, ja their pėr Kroaciduke shkatėrruar qdo gjė para sajė. Por, edhe aty himbi kur Kroacia mė forcėn ushtarake tė armatosur nga Gjermania nėn tė ashtuquajtur planin ushtarak ” Olluja”, po mos ta ndalte Amerika, deshi tė arrijėnė Batajnicė.
Kur e mendojė sot Kosovėnsė kushė ėshtė nė krye tė sajė, merre mė mend sė si do tė vepronte nė raste tė tilla. Kush do ti besonte Komadantit tė forcave ushtarake.
Ndėrsa, komadantėt e komesarėt “qlirimtar”, porosisin limuzina antiplumb mė qmim tė 145 mijė evrove pėr Presidentin tė cilit as trupėroja nuk po i mjaftojka pėr ta mbrojtur. Nga kush?! Pse krejtė ky shpenzim pėr tė ja sigurue jetėn njė presidenti nese nuk ngarkohėt mėakuza pėr krime e vrasjė nė pusi mė urdhera ndaj oponentėve politik, ndaj luftetatve tė UĒK-sė, komadantve tė tipit Ekrem Rexhės, Komadant “Drinit”, i aftė dhe njohėsi artitushtarak, njohės i disa gjuhve tė huha i cili, pas lufte ju kthye jetės normale pa kėrkuar haraq, pa kėrkuar privilegje, pa u pasurue nė mėnyrė te jashtėligjshme sė, i ndjeri, luftėn dhe flijimin pėr liri tė atdheut, e ka konsiderue si obligim si qdo patriot e jo pėr privilegjė. Nuk ra nėn ndikimin e hajdutve e kriminelve, profiterve dhe abuzuesve tė luftės dhe uniformės sė UĒK-sė, duke uluritur sė” po njollosėt lufta qlirimtare e Kosovės”.
Jo, zotėri, ju po e njollosni dhe po ja qitni faqėn e zezė por, gjėrat po vijnė duke u zbardhur dhe duke dalur nė shesh sė, kush luftojė pėr liri e kush pėr pushtet e pasuri.
Populli ėshtė nė pritje tė vėndimit tė Gjykaata Kushtetuese e cila, duhėt tė jėtė nė anėn e popullit pasi, populli e dha provimin dhe vėrdiktin e shumepritur qė, keqebėrėsit, kriminelėt e hajdutėt i pėrzune jashtė e qė, mė qdo kushtė po mundohėn tė rikthehėn nė pushtet sė, i kanė borxh popullit dhe, nuk po dijnė sė kah tė ja mbajnė.
Ose burgun e ose kthimin e pasurisė sė jashtėligjshme por, siq po dukėt qė tė dujat bashkė e diqka ma tepėr
Populli donė qė ti kthehėn tė zgjedhurit e tyre, zonjėn Osmani dhe zotin Kurti. Qė tė dytė dhanė prova tė mjaftueshme pėr njė kohė kaq tė shkurtėr qė tė vėndosur e tė sinqertė qė, gjėrat ti qojnė deri nė fundė.
Ata tė cilėt ruhėn nga populli sė mos po ju ndodhe” ndonjė ekeqe”,ata, nuk mundėn mė e udheheq atė popull.
Tani, Serbinė nuk e kanė brenda qė tė frikohėn nga ajo. E, po nga kush frikohėn athere?! Nga ata tė cilėt i likuiduan pa shejė e deshmitar, pa proces gjyqėsor sepse, dosjėt e tyre i ka Serbia si bashkpunėtor tė tyre dhe, ajo i shantazhonė nė qdo kohė e pėr qdo gjė qė i nevoitetė asajė.
Edhe dialogun insistonė qė ta udheheqin ata tė cilėt i ka nė dosje dhe ju diktonė sė si tė veprojnė. E, fatėkeqėsia e madhe ėshtė sė, e manipuluan edhe Amerikėn ta thėmė nė mėnyrė tė pėrgjithshėm, duke i akuzuar tė zgjedhurit e popullit si antiamerikan.
Po tė ishte kėshtu, asesi, populli kurrė nuk do ti votonte, por, ja qė i votojė duke ju besuar sė, kėta tė dy edhe mikut por edhe armikut ja thonė tė vėrtetėn.
Kėta, i rrėjtėn, e manipuluan dhe i mashtruan pėrkohėsishtėmiqt tanė ndėrkombėtar por qė e everteta po delė nė shesh dhe, rrenat, po zhdukėn.
Ėshtė jetike pėr tė mirėkur, Kryeparlamentarja, zonja Osmani dhe, Kryeministrinė detyrė tani, zoti Kurti, i bashkėrėndojnė aktivitetėt shtetėtore, mė siguri nė interes tė qytetarve e jo tė tyrin pėrsonal.
Nuk ja kanė frikėn askuajtė sepse, nuk i kanė bėrė keqė askuajtė. Nuk kanė nevojė mė mbledhe pleq sipas Kanunit tė Lekė Dugagjinit duke tentuar tė shfajėsohėn pėr akuza kriminale ndaj bashkėvendasve tė tyre.
Kėtė e bejnė ata tė cilėt e kanė mizėn nėn kapuq dhe, mundohėn qė nė tė gjitha format tė shfajėsohėn pėr krime ndaj bashkėluftetarve dhe bashkėkombasve tė tyre.
Zoti Kurti dhe zonja Osmani, tani pėr tani, janė tė vetmit tė cilėt e kanė guximin dhe gadishmėrinė ta mbrojnė Kosovėn nga coptimi sepse, kėtyre tė dyve, as populli, as miqėt ndėrkombėtar, nuk mundė te ju drejtohėn mė gishtė sė, po e thė kėtė a atė gjė, do ti qesim tė bėrat e juaja tė cilati posedojnė nė dosjet tyre, pra, Serbisė.
Ndershmėria e tyre si qytetar e tani nė poste shtetėrore, janė garancė e paluhatėshmėrisė sė tyre nė qėndrime parimore nė bazė tė Kushtetutės sė Kosovės, nė bazė tė ligjeve dhe Konventave ndėrkombėtare dhe nė bazėtė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara pėr kombėt dhe kompetencat dhe tė drejtat e tyre pėr vetėvėndosje.
Ata, qė tė dy, e kanė dijėn dhe guximin tė pėrballėn mė homologėt e tyre shtetėror tė gjitha niveleve duke i mbrojtur interesat e shtetit dhe popullit, si obligim kushtetues e kombėtar ballėhapur si kurrė ma parė deri mė sot.
Kėta, tė drejtėn e shtetit, popullit dhe kombit, mė kompetencė do ta mbrojnė para armiqve por, mundė tė jau spjegojnė dhe sqarojnė miqve tanė pėr mos ti sjellur para ndonjė akti tė papritue kur te bisedohėt pėr Kosovėn dhe qeshtjen e sajė nė tė gjitha instancat ndėrkombėtare.
E, si mos tė jetė populli i kėnaqur dhe krenar mė ta.

 9 
 : Maj 17, 2020, 07:15:09 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
Ēka je frustruar Milaim Rrenci? Unė nuk thash se dy vrasėsit qė kanė qenė me ty e kanė vra Ahmet Krasniqin

Nga: Xhevdet Mazrekaj Mė: 17 maj 2020 Nė ora: 17:24

Ēka je frustruar Milaim Rrenci? Unė nuk thash se dy vrasėsit qė kanė qenė me ty e kanė vra Ahmet Krasniqin
Milaim, pasi ti nuk fole pėr vrasėsit me tė cilėt na vizitove nė zyrėn tonė nė Cyrih, po flas unė.
Ne ishim me zyre nė Weinberg strasse 111. Ti Milaim erdhe aty me dy persona. Dėshmitar ėshtė edhe stafi i atėhershėm, para tė cilėve u shfaqe me atė maskėn “kolegiale”.
Ndėrsa, nė zyrėn time, mė tregove fuqinė e kėtyre dy personave.
Pėr “rastėsi”, erdhe pak pasi pėr vizitė nė zyre e kishim Komandantin Agim Ramadani.
Ai kishte ardhur pėr pak ditė nė Zvicėr pėr ta parė familjen e tij, ndėrsa mė pas do tė kthehej nė Koshare pėr tė luftuar.
Agimi mė pati kėrkuar qė t`ia jepja me vete dy gazetarė pėr nė frontin e luftės, mė tha se garantonte pėr jetėn e tyre dhe se nevoja pėr njė dritare informimi nė ato ditė tė errėta tė luftės, ishte e madhe.
Por, t`i kthehemi ardhjes tėnde me dy vrasėsit nė zyrė, Milaim.
A tė kujtohet, kur u ule pėrball meje, ndėrsa ata tė dy rrinin mė larg.
Mė shikonin ne sy gjatė gjithė kohės, por edhe unė i shikoja e s`mė trembej syri aspak!
Kishin shikim tė ftohtė prej vrasėsi.
Tė thash se shokėt tu s`po i njoh dhe tė pyeta se pse kjo vizitė pa paralajmėrim?
Ti mė the se, jam i detyruar tė ta pėrcjell njė mesazh nga Xhavit Haliti dhe se kėta janė dėshmitar pėr fjalėt qė po t`i them. Kėta, mė the ti, janė persona qė do ta vėrtetojnė nėse ta kam sjellė mesazhin qė mė kanė porositur.
Pastaj, vazhdove... Mė the se tash ėshtė gjendje e jashtėzakonshme pėr shqiptarėt dhe nė gazetė duhet t`i referohesh vetėm tė dhėnave nga Shtabi i Pėrgjithshėm, Xhavit Haliti e LPK-ja.
Mė the se s`ka mė me e qitė nė gazetė Ibrahim Rugovėn, Tahir Zemėn, “tre pėrqindėshin” e Agim Ramadanin, ka vetėm LPK dhe Shtab tė Pėrgjithshėm.
Kur mi the kėto fjalė, njėrin prej shoqėruesve e sugjerove tė dalė jashtė dhe tė shikojė se mos po sillej dikush andej. Ai shoqėruesi tjetėr u largua mė larg.
Pastaj, mė the: Xhevdet me mė ndėgju mua, bėj ēka po them se kėta (dy vrasėsit) kanė vra njerėz pėr Xhavit Halitin e pėr Shtabin e Pėrgjithshėm.
Prandaj ditė mė parė tė pyeta se a janė gjallė, se keni mundur t`ua humbni gjurmėt pėr t`i mbuluar dėshmitė.
Milaim zeza, sa i pėrket firmave, se me para tė kujt e kam bėrė Botėn sot, unė po tė them se e kam bėrė me paratė e mija!
Pėr firmėn qė po thua ti se e kam krijuar me Behgjet Sallahun e JAT-it, (se ty po tė djeg shumė fjala JAT), t`i paskan dhėnė informacionet gabim. Kurrė nė jetėn time nuk kam pasur punė me Behgjet Sallahun.
Duket se ta paskan ngatėrruar me Behgjet Pacollin me tė cilin kam bashkėpunuar.
Edhe diēka sa i pėrket kėsaj: Behgjet Sallahu ka punuar me JAT-in dhe kjo ka qenė e ditur botėrisht.
Ai nuk ishte azilant politik, pėr dallim prej teje!
Ti Milaim si patriot i madh ē`punė pate me JAT-in e Millosheviēit?
Vazhdojmė...Sa pėr dijeni tėnden Milaim, qė nga viti 1990 deri mė 1995, unė Xhevdet Mazrekaj, nė Zvicėr i kam pasur tri firma.
Pra, kam pasur kapital e qarkullim 100 milionė CHF para formimit tė “Botės sot”. Kjo ėshtė gjė qė vėrtetohet, se mbi tė gjitha jetoj nė njė shtet si Zvicra e njė qytetar i Zvicrės qėndron pas fjalėve e veprave tė veta!
Kam qenė aksionar nė firmėn Turist Ag, shoqatė aksionare.
Aty, 33% tė aksioneve kanė qenė nė emrin tim, 33 % nė emėr tė Behgjet Pacollit e 33% nė emėr tė Hajdin Sejdisė.
Kjo firmė u hap me njė koktej glamuroz, ku mori pjesė edhe Ambasadori i atėhershėm i Shqipėrisė nė Vjenė, si dhe aktori i madh Bekim Fehmiu.
Madje, Bekim Fehmiu, atė mbrėmje mė dha njė kompliment, se po dukesh si aktor Holliwood-i.
Nuk e kam princip tė lavdėrohem, por po e pėrmendi kėtė qė tė tė bėj nervoz ty Milaim.
Nga ana tjetėr, tė gjitha firmat e medieve shqiptare nė Zvicėr kanė qenė tė mijat.
Milaim, megjithėse e di qė e din, por po ta rikujtoj se edhe zėri ku ke thėnė se ke punuar ti, ka qenė nė emrin tim.
Bile, kur ka ardhur Teki Dervishi nė Zvicėr, e kam bėrė kryeredaktor tė Zėrit nė vend tė Agim Males.
Se Agim Mala nuk na pėrshtatej me orientimin tonė redaksional! Ne e pėrkrahnim Ibrahim Rugovėn, e ai Rexhep Qosjen e Adem Demaēin.
Pėr kėtė arsye, e lash tė merrej me njė rubrikė tė lehtė, siē ishte “Kėndi i njoftimeve”.
Pra, Milaim, nėse ti po mendon se tė ka paguar Agimi, atėherė po tė them qė edhe nėse tė ka paguar, atėherė paratė kanė qenė tė firmės time.
Tek nė vitin 1997 e kam shitur Zėrin, nė diasporė.
Milaim, edhe pėr granatėn me tė cilėn ėshtė sulmuar “Bota sot”, ke bėrė propagandė duke e quajtur inskenim, se kinse ne ia kemi gjuajtur bombėn vetes.
Pėr fat tė mirė, Zvicra e zbuloi terroristin e bombės dhe po del se granata ėshtė dėrguar prej vendit ku e kanė pasur zyrėn Kadri Veseli, Hashim Thaēi e Xhavit Haliti. Bomba ka ardhur nga posta e Oerlikonit.
Edhe ti bashkė me dy vrasėsit, keni ardhur nė zyrėn time pikėrisht nga Oerlikoni i Zvicrės.
Edhe diēka: Nuk e di se ēfarė krijese je ti Milaim, qė bėn shpifje aq tė ultė dhe merresh me vdekjen e motrės time. Kjo tregon se sa i pėshtirė je!
Po e konteston edhe raportin e mjekėve dhe shtetit zviceran pėr vetėvrasjen e saj.
A thua more Milaim, edhe shteti i Zvicrės, paska qenė i “involvuar” nė UDB?!
Shumė absurde dhe e tmerrshme ajo qė ke thėnė.
Pikat tjera do t`ia jap gjyqit.
 Unė e di qė je frikacak Milaim. E di se nėse Xhaviti, Kadriu apo Hashimi tė thonė mbylle gojėn, ti do ta mbyllėsh. E Momentalisht tė paskan ndėrsyer...
expand the original image
Fotografia e Xhevdet Mazrekaj

 10 
 : Maj 17, 2020, 06:01:38 MD 
Nisur nga Deēani - Postimi i fundit: nga Deēani
Nga:Kimete Berisha


Dramė po lyp, dramė jepi.

Shqiptarėt le ta lusin Zotin qė mos t'i mbushet mendja ta rrėzojė spitalin ushtarak, tinėz, para sabahut, si policia serbe kur vriste e bastiste shqiptarėt e Kosovės, gjithmonė vepronte para sabahut.
Pse nė kohė pandemie, Edi Rama e rrėzoi Teatrin!
 Pse nuk i pritej!
 Teatri, nėse patjetėr duhej tė rrėzohej, rrėzohet nė njė kohė mė tė mirė, jo nė kohė ka*antine, kur pėr tė jetuar ka orar, e pėr tė shkatėrruar s'ka orar.
Pse gjithė kjo nevojė ekstravagante dhe urgjente e Edi Ramės nė kohėn e izolimit dhe tė paqartėsive, nė kohėn e frikės dhe dėshpėrimit, nė kohėn e varfėrimit dhe trishtimit tė shqiptarėve, e bėn katarsisin, duke e rrėzuar skenėn ku arrihet ky katarsis.
Dhe kėtė shkatėrrim e quan si komunistėt 'shkatėrrim kreativ'.
Kryeministri shqiptar, e ka shfrytėzuar ka*antinėn pėr t'u bėrė edhe mė i pasur.

S'e kuptoj ēka do tė blej ky me ato pare?

A e sheh veten nė pasqyre?
 Ti guxon me shkatėrru Teatrin, po hajt, n'guxofsh, ndalu shikoje veten nė pasqyre veē 30 sekondra pandėrprerė nė drita tė syve shikoje veten dhe po tė garantoj se do tė pėrhėnėsh nga sytė e t'u, nga personazhi qė tė ka pushtuar sytė.
Shikimi i Edi Ramės e zbulon urrejtjen dhe nėnēmimin qė ndjen pėr krejt botėn, pėrveē pėr profetėt e vdekur.
 Ky veē me tė vdekurit ka 'raporte' tė mira, se ata nuk ia kthejnė fjalėn, edhe kur ky i mashtron shqiptarėt nė emėr tė tyre.
Ai nuk tė shikon si njeri, a ti ngul sytė, e prolongon shikimin fiks dhe kjo ngulitja e syve ėshtė kėrcėnim dhe shqetėsim.
 Pra, kushdo qė tė shpon me sy, apo t'i ngulit sytė, dije mirė se po tė kėrcėnon.
Ndoshta ka nevojė pėr ndihmė e jo pėr urrejtjen tuaj. Jepini ndihmė njerit. Bėjani analizat n'kry.
Nevoja pėr tė rrėnuar ėshtė sėmundje.
 Njė poet klasik ndjehej mirė kur i thyente xhamat me gurė (ama kurrė nuk habitej t'i thyente xhamat e tij).
Ia nisi rrėnimit me fytyrėn e Teatrit, jo me shpinėn e Teatrit.
 Sepse, nė fytyrėn e rrėnuar tė Teatrit ju sheh Juve. Dhe kjo i ngjall ēlirim, njė satisfakcion, qė mjerisht nuk i zgjat shumė kėnaqėsia, sepse pėrsėri ka nevojė pėr njė rrėnim tjetėr. Nuk ngihet.
Pėrveē qendra e Tiranės, Shqipėria ėshtē e mykur nga vjetėrsia. Rrėzoji krejt, pse s'po i rrėzon. Shko rrėzoje edhe Venedikun ku hyn e del uji nė librari dhe librave u vjen era myk!
'Vetėm aty ku ka varre, ka edhe ringjallje', prandaj mbi rrėnojat e Teatrit mund tė fillojė njė jetė e re, nėse shqiptarėt nuk pranojnė tė rrėnohet Teatri para se tė kryhet Drama. Tash qė u rrėnua, duhet bėrė Dramė mbi Teatrin e rrėnuar. Tash Teatri ėshtė personazh tragjik, qė nė fund u shkatėrrua nga personazhet e tij.
Pra, Teatri e lyp Dramėn. Revoltėn, Protestėn.
 Revolucionin, pse jo!
Tash qė s'ėshtė Teatri, 'Mbreti Lir' duhet tė luhet nė Rrugė.
 Katarsisi duhet tė arrihet nė rrugė.
 Dhe, duartrokitjet nuk duhet tė bėhen me duar, por duhet tė bėhen duke goditur me kėmbė, si grekėt nė teatrin antik.
Tragjedia t'i kthehet rrėnjės sė saj dhe etimologjisė. Tragjedi greqisht do tė thotė 'kėnga e dhisė'. Nė kohėn e festave pėr nder tė Dionisit, grekėt e flijonin njė cjap.
Ky rit pastaj vazhdonte me kėngėn e dhimbshme pėr cjapin e flijuar.
 Aktori kryesor gjithmonė paraqitej si plak me mjekėr cjapi dhe me rroba qė i ngjanin lėkurės sė cjapit.
 Pra, heroi i parė tragjik i teatrit ėshtė 'dhija'
Ky boll mirė po ju nėnēmon (po ju provokon e po lyp bela) e po ua bėn me dije se s'ju bėn hesap pėr njerėz.
 Ēka po pritni. Dramė po lyp, dramė jepi.
Mos ja fal Teatrin.
________
P.S. Ky shkrim ėshtė nė vend tė ziqrit pėr shpirtin e Teki Dėrvishit.

Faqe: [1] 2 3 ... 10
Mundėsuar nga MySQL Mundėsuar nga PHP Powered by SMF 1.1.21 |SMF © 2013, Simple Machines XHTML 1.0! CSS!


MKPortal ©2003-2008 mkportal.it
Faqe e krijuar nė 0.02676 sekonda me 35 veprime