Forum

Ēėshtja Kombėtare => Historia Shqiptare => Temė e nisur nga: Deēani ne Mars 14, 2019, 08:42:29 MD



Titulli: DYZETĖ VJET ME ĒETAT KAĒAKE
Postuar nga: Deēani ne Mars 14, 2019, 08:42:29 MD
(http://www.mergimtari.ch/uPload/dyzet%20vjet.jpg)
SHENIM PER AUTORIN






Bajram MEHMETAJ u lind mė 1935 nė fshatin Pozhar tė komunės sė Deēanit. Rrethi i tij familjarqėndroi kurdoherė nė ballė tė armikut e veēmas tė atijė serbomalazez. Pėr kėto shkaqe edhe ky, qė nga fėmijėria, kaloi nėpėr shumė krajata, rreptica e persekutime tė vazhdueshme nga organet e pushtetit okupues.
Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, atė tė mesmen nė Gjakovė e Prishtinė e Fakultetin - dega e Gjuhės dhe Letėrsisė Shqipe nė Prishtinė nė vitin 1968. Aty mė vonė i kreu dhe studimetpasuniversitare ku dhe mbrojti punimin e magjistraturės: «MorfoJogjia dhe fjaJėformimi nė tė folmen e Deēanit me rrethinė».
Botoi artikuj nga lėmenj tė ndryshėm tė gjuhės shqipe si dhe fejtonet: Aksioni i UDB-sė pėr mbledhjen e armėve nė vitin 1956, Pėrbaltosje e Revolucionit nga OZN-a, Rezistenca Shqiptare nė vitet '50, Printe Jusuf Gėrvalla etj. Tani pėrgatit materialin pėr tezėn e doktoranturės: «Lidhėzat nė shkrimet e vjetra shqipe shek. XV-XVIII».



Titulli: DYZETĖ VJET ME ĒETAT KAĒAKE
Postuar nga: Deēani ne Mars 15, 2019, 08:36:01 PD
(http://www.mergimtari.ch/uPload/dyzet%20vjet.jpg)
  PARATHĖNIE  



Motivet qė mė kanė shtyer t'i qas m kėtij studimi janė tė shumta. Nė rradhė W parė, masakrat e shpeshta ndaj shqiptarėve, veēanėrisht ploja ndaj popullsisė sė pafajshmenė fshatin Jabllanicė tė Gjakovės, nė Lug tė Baranit, nė bjeshkė tė Isniqit e nė shumė vende tė tjera tė kėtyre anėve, meri tojnė njė vėmendje tė posaēme. Po ashtu ēetat kaēake tė Rrafshit tė Dukagjinit e veēmas ato tė rajonit tė komunės sė sotme tė Deēanit me fshatrat dhe disa nga komunat pėrreth, tė cilat nukjanė trajtuar ndonjėherė mė parė nga studiues tė ndryshėm. As personalitetet e shquara tė Lėvizjes Kaēake, si: Ramė Binaku, IsufMusa, Rexhė Aliae LanSelimi me shumė tė tjerė, tė cilėt organizuan rezistencėn e armatosur kundėr pushtuesėve tė huaj mėse dyzetė vjet rrjesht, nuk u trajtuan ndonjėherė nė literarurėn tonė ~ istoriografike, sado qė luftėrat dhe aksionet e tyre kundėr pushtuesė nuk mbetėn pa jehonė e pa merita nga tradita popullore. Kėta mengritės tė pėrjetshėrn vepruan nė periudha tėndryshme historik nė tė cilatu regjėn dhe u formuan si pėrsonalitete. Ishin pjesėrnarrės nė kryengritjet e viteve 1907, 1908, 1910, 1912, 1924 dhe 1941-1945. Gjatė sundim it tė sistemit komunist bolshevikkėto personalitetem betėn gjithnjė tė anatemuara, kėshtu qė asnjėherė nuk I pedat puna tyre. Sėkėndejmi, nė mbėsht lJ lö kėtij material burimor historianėt do tė plotėsonin disa zbraztėsi e kapėrcime ngjarje h qė kanė rėndėsi tė veēantė pėr historinė e kombit shqiptar.
Materialindhe literaturėn kam filluart'i mbledhqėnėLublanė, mė 1989. ku pata rastin tė pėrdoroj mjaft dokumente e shkrime tė kėsaj periudhe. Ndėrkaq hulumtimet nė terren i kam kryer kohė pas kohe, nė mars deri nė shtator tė vitit 1992.
Pėr Lėvizjen Kaēake nė Kosovė dhe nė vise tė tjera shqiptare nėn Jugosllavinė nuk ėshtė shkruar aq sa duhet. Si vepėr e mirt!fillt e kėtij shansi ėshtė studimi i ngjeshur e mjaft vėllimor i Dr.Limon Rushitit: «Lėvizja Kaēake nė Kosovė (1918-1928)>>, Prishtinė, 1981, nė tė cilėn janė shfrytėzuar me kujdes burimet historike tė kohės, ato arkivale tė dorės sė parė, burimet e shkruara, rnemoriale-kujtimet e pjesėmarrėsve nė ngjarje si dhe shtypi i kohės. Po kėshtu ka shkruar njė monografi Ajet Haxhiu: «Shota dhe Azem Galica», Tiranė, 1976; Ibrahim Ēitaku: «Azem Bejta-jeta dhe veprimtaria (dorėshkrim i mbrojtur si temė nė Fakultetin Filozofik tė Prishtinės mė 1977). Pėrkitazi me Lėvizjen Kaēake ka dhėnė vlerėsime edhe Dr. Tahir Abdyli nė monografinė «Hasan Prishtina nėLėvizjen Kombėtare e Demokratike Shqiptare 1908-1933», Prishtinė, 1990. Vlerėsime tė thukėta pėr kėtė lėvizje e veēmas pėr pozitėn e shqiptarėve nėn sundimin e MS KS 1918-1941 ka dhėnė akademik Ali Hadri nė shumė punime si dhe Dr. Millovan Obradoviqi nė. veprėn e tij
shkencore «Agrarna reforma i kolonizacija na Kosovu (1918-1941), Prishtinė, 1981, e tė tjerė.
Nė kėtė punim paraqitėn tė dhėna pėr Lėvizjen Kaēake nė rajonet e komunės sė sotme tė Deēanit si dhe fshatrave e disa komunave pėrreth. Nė disa raste janė paraqitur edhe aso tė dhėnash qė kapėrcejnė caqet e hapėsirės sė kėtij terreni, do tė thotė janė prekur edhe disa aksione qė kaēakėt e kėtyre anėve i kanė kryeredhe nė rajone tė tjera, ku kishin lidhje me ēetat kaēake tė atjeshme.
Pėrmes kėtij punimi nuk ka qenė e mundur tė pėrfshihet nė detaje gjithė Lėvizja Kaēake e Rrafshit tė Dukagjinit, por janė bėrė pėrpjekje tė duhura qė lėnda e trajtuar tė jepet e plotė, duke i zbėrthyer tė gjitha aspektet e problemit nė dritėn e argumenteve shkencore. Veprimtaria e kėsaj Lėvizjeje mund te na shėrbeje si pėrvojė e madhe ne orientimin e punės e luftės pėr pavarėsi kombėtare
U shpreh mirėnjohje tė gjithė atyre qė mė ndihmuan nė tubimin e materialit e veēanėrisht pėrjetuesve tė ngjarjeve apo informatorėve, te cilėt m'i ofruan kujtimet e veta pėrkitazi me ēetat kaēake. Falėnderoj me kėtė rast kolegėt qė patėn mirėsinė tė mė ofrojnė burime e literatures e njėherit, me vėrejtjet dhe sugjerimet e tyre, ndikuan qė ky punim tė dalė sa mė i saktė. Vėrejtjet e sugjerimet e lexuesve do tė mė jenė kurdoherė tė mirėseardhura.





Autori




l.1.1993






Titulli: DYZETĖ VJET ME ĒETAT KAĒAKE
Postuar nga: Deēani ne Mars 16, 2019, 11:04:49 PD
(http://www.mergimtari.ch/uPload/dyzet%20vjet.jpg)


HYRJE





Lėvizja Kombėtare Shqiptare gjatė shekullit XIX dhe fillimit tė shekullit XX patjehonė tė madhe edhe nė popullatėn e Rrafshit tė Dukagjinit e veēmas nė rrethinat e Gjakovės. Terreni i komunės sė sotme tė Deēanit, ku pėrfshihet edhe Juniku-ēerdhja e njohur e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, Verrat e Llukės, ku mbaheshin mbledhje e lidhej besa e kryengritėsve shqiptarė, si dhe Dushkaja, qė ishte vendstrehimi i ēetave kaēake, zėnė vendin qėndror pėr rezistencė. aksione e luftėra tė shpeshta ndaj pushtuesėve tė huaj, Jo vetėm nė nahijet e Pejės e tė Gjakovės, po nė tėrė Kosovėn. Popullsia e kėsaj treve nė tė kaluarėn ėshtė dalluar nga revolta, pakėnaqėsia dhe luftrat e shumta kundėr pushtuesėve barbarė, kundėr shtypjes kombėtare dhe shfrytėzimit ekonomik.Me pushtimin e Kosovės nga ushtritė serbomalazeze shqiptarėve u kanosej rreziku tė asimiloheshin, tė shpėrnguleshin dhe tė shfaroseshin. Ata, pa kurrfarė faji, likuidoheshin me numėr tė madh edhe fizikisht. Familjet e tyre mbeteshin rrugėve pa bukėn e gojės me qė token e merrte “agrari”(pushteti). Me qėllim qė t' shpėtonin familjet, tė ruanin pavarėsinė dhe etnikumin shqiptar, shumė njerėz u detyruan tė rezistonin me armė nė dorė, prandaj dolėn kaēakė nė mal. Lėvizja Kaēake mori pėrmasa tė gjera veēanėrisht nė vitet 1918-1928. Kjo lėvizje ēlirimtare e kėsaj periudhe luftonte pėr tė drejtat kombėtare e shoqėrore
kundėr pushtuesėve serbornalazezė.
Edhe nė rajonin e Deēanit me rrethina, ku bėjnė pjesė edhe disa nga fshatrat e Dushkajės, kishte shumė pjesėtarė tė Lėvizjes




Titulli: DYZETĖ VJET ME ĒETAT KAĒAKE
Postuar nga: Deēani ne Mars 20, 2019, 05:27:13 MD
(http://www.mergimtari.ch/uPload/dyzet%20vjet.jpg)


Kaēake, e cila kishte pėrkrahjen e plotė nga banorėt e fshatrave tė kėsaj ane. Ideologė tė kėsaj lėvizjeje ishin Hasan Prishtina, Bajram Curri, Sadik Ramė Gjurgjeviku etj., ndėrsa nė krye tė ēetave kaēake tė Dushkajės dhe tė kėtyre anėve ishin Ramė Binaku i Dashinocit l) ,Isuf Musa e Rexhė Alia tė fshatit Pozhar, Lan Selimi i Llukės sė Poshtme, Nel Musa i Carrabregut, Bekė Ademi i fshatit Isniq, Mehmet Uka i Deēanit, Avdyl Selimi nga Strellci i Epėrm 2) etj,
Ēetat kaēake tė kėsaj ane, si gjithė Lėvizja e shqiptarėve nėn Jugosllavinė, kishin orientimin e vetė politik-luftėn e armatosur kundėr pushtuesve tė huaj. Kjo lėvizje kishte edhe programin e saj sipas tė cilit orientoheshin aksionet e grupeve a ēetave kaēake dhe kryengritjet c pėrgjithshme. Programin e kryengritjes sė pėrgjithshme shqiptare tė pranverės sė vitit 1919, tė hartuar nga Komiteti «Mbrojtja Kombėtare e Kosovės» 3) e zbatuan edhe kaēakėt e kėsaj ane. Me pėrmbajtjen c kėtij programi kaēakėt e kėtushėm i njoftonte Bajram Curri pėrmes Ramė Binakut tė Dashinocit, i cili mbante gjithnjė lidhje me tė. Pra, pėrmes kėtij shkrimi d tė shqyrtohet rezistenca e armatosur e ēetave kaēake nė trevėn e Deēanit me rrethina, ku objekt krye or i tudimitjanė aksionet luftarake tė Ramė Binakut, Isuf Metės, Rexhė Alisė e Lan Selimi me shokė prej vitit 1903-1941.
Pėr hartimin e kėtij punimi. nė pjesėn mė tė madhe, ėshtė shfrytėzuar material memorial-kujtime nga njerėz qė kanė marrė pjesė nė ngjarje, ose qė i kanė ato tė qarta nga bisedat me njerėz tė afėrt farefi snie qė ishin pjesėmarrės tė ngjarjeve. Janė shfrytėzuar edhe materialet e shkruara arkivore, dokumente e tė dhėna nga literatura historike dhe artikuj nga shtypi. I gjithė ky material i

________________________

1)Mark Krasniqi. Lugu i Baranit, monografi etnografike, «Rilindja», Prishtinė, 1985, f. 36.
2) Po ai, po aty.
3) Akademia e Shkencave o RPS tė Shqip(!risė, E vėrteta mbi Kosovėn dhe shqiptarėt nė Jugosllavi, Tiranė, 1990, f. 313.



Titulli: DYZETĖ VJET ME ĒETAT KAĒAKE
Postuar nga: Deēani ne Prill 04, 2019, 03:40:01 MD
(http://www.mergimtari.ch/uPload/dyzet%20vjet.jpg)



shfrytėzuar ėshtė shikuar me sy kritik, ku jam rrekur qė kjo ēėshtje komplekse, me sa tė jetė e mundur, tė ndriēohet nė mėnyrė tė plotė e objektive me njė theks tė veēantė nė aspektin historik e shoqėror.
Ngjarjet e pėrfshira nė kėtė punim, vendosjaetyre nė kohė dhe hapėsirė tė caktuar si dhe trajtimi e interpretimi i tyre, kujtoj, do tė ēelin rrugė tė reja dhe do tė nxisin studiuesit e rinj qė kėto tė dhėna t'i hulumtojnė e t'i ndriēojnė mė tej.Kaēakėt, nė aksionet e shumta qė kryenin pėrdornin luftėn guerile, ndaj, nė tė shpeshtėn e rasteve, nė situata kritike, vepronin nė grupe tė vogla 20-30 vetė e ndonjėherė edhe mė pak. Prijėsit e kaēakėve tė kėsaj treve, veēanėrisht Ramė Binaku, Isuf Musa, Rexhė Alia, Lan Selimi, qė kondiciononin tėrė Lėvizjen Kaēaketė kėtyre anėve e qė i shėrbyen aq shumė popullit shqiptar, u zunėngojė fare pak ose hiq nga historianėt. Kėto personalitete ishin tė ndjekura qė nga sundimi turk pėr tė vazhduar mandej edhe gjatėtėrė sundimit tė MSKS. Aq mė tepėr veprimtaria e tyre patriotikeu anatemua e u ndalua rreptėsisht gjatė sundimit tė socializmit bolshevik. Kjo do tė thotė se historiografia e gjertanishme shqiptare, nė mjaft raste, lėngon nga shterpėsia dhe trajtimi i njėanshėm i fakteve historike si dhe interpretimi i shtrembėr ityre.
      Ndėrkaq,jehona e rezistencės shumėvjeēare e personaliteteve qė u zunė ngojė kėtu mė lartė si dhe e shumė bashkėkohanikėve tyre, u ruajt me rrespckt nė kujtesėn e popullit. Aksionet luftarake e qėndrimi patriotik i kėtyre burrave pėrmendet gjithnjė nė shumė tregime popullore. Po ashtu rapsodi popullor dijti t'u thurė shumė kėngė trimėrie pėrmes tė cilave vėhet nė dijeni se kėta burra, pėr dyzetė vjet rrjesht ishin tmerri i xhandarmėrisė dhe i organeve tė pushtetit lokal serb tė kėtyre anėve.
Nė caqete problemitnė shqyrtim tėgjitha tė dhėnat faktografike janė shtjelluar nė varėsi reciproke me njėra-tjetrėn, duke u dhėnė