Forumi

Shtypi dhe Politika => Problematika Shqiptare => Temė e nisur nga: Agim ne Shkurt 04, 2015, 09:27:52 MD



Titulli: Shpėrngulja nga Mbretėria Jugosllave!
Postuar nga: Agim ne Shkurt 04, 2015, 09:27:52 MD
Shpėrngulja nga Mbretėria Jugosllave

Me kthimin e ushtrisė serbe nė vitin 1918, Shpėrngulja me dhunė e shqiptarėve, pa tė drejtė kthimi, ka vazhduar deri nė luftėn e dytė botėrore.[5] Nė periudhėn e Mbretėrisė Jugosllave, "njėsi fluturuese" tė ushtrisė, policisė dhe ēetnikėve i kanė torturuar dhe vrarė popullsinė shqiptare.[5] Nga 1918 deri nė 1938, ushtria i ka djegur dhe shkatėrruar 320 fshatra shqiptare. Vetėm nė periudhėn 1918-1912, janė vrarė 12.346 persona, janė burgosur 22.150 persona, janė vjedhur 50.515 shtėpi dhe janė djegur 6.125 shtėpi.[6][7] Sipas tė dhėnave nga Instituti i historisė nė Prishtinė, nė periudhėn e viteve 1919-1940 nė pėrgjithėsi janė dėbuar 255.878 myslimanėt nga Mbretėria Jugosllave nė Turqi, nga tė cilat [5] :
Shqiptarėt : 215.412
Turqet : 27.884
Boshnjakėt : 2.582

Krahas shpėrnguljes nė Turqi ka ekzistuar edhe njė shpėrngulja mė tė madhe nė Shqipėri. Sipas disa tė dhėnave, vetėm nė vitin 1921 nga hapėsirat jugosllave nė Shqipėri janė shpėrngulur rreth 40.000 persona.[8] Pėrveē Turqisė dhe Shqipėrisė, shqiptarėt kanė ikur edhe nė Evropė dhe nė Amerikėn Veriore, dhe nė kėtė mėnyrė janė krijuar diaspora shqiptare tė shumta nė ato vende.[5]

Kontaktet e para shtetėrore ndėrmjet Mbretėrisė SKS dhe Turqisė shpėrnguljes sė shqiptarėve janė zhvilluar nė vitin 1926 janė themeluar platforma tė reja tė ministrisė Jugosllave tė argokulturės, qėllim i sė cilės ishte eskpatrimin e shqiptarėve mund tė arrihet vetėm si njė proces afatgjatė, pasi qė as Jugosllavia nuk ka mjete tė mjaftueshme as rrethanat ndėrkombėtare nuk lejojnė lejuar tė vendoset pėr njė afat tė shkurtė.[5] Pas vendosjes sė diktaturės, Mbretėria e Jugosllavisė ka intensifikuar pastrimin etnik tė shqiptarėve, ku rol udhėheqės kishte Klubi kulturor Serb, i pėrkrahur nga administrata shtetėrore[9]

Qeveria Jugosllave nė 1935 ka mbajtur takime me pesė pėrfaqėsuesit nga pesė ministritė dhe Shtabi gjeneral e pėrpiluan projektin "mbi dėbimin e elementit josllav nga Serbia Jugore"[10] Ndėrmjet pėrfundimeve tė tij ka dominuar prurja urgjente e njė konvente bilaterale me Turqinė dhe Shqipėrinė. Me marrėveshjen ishte e paraparė ēlirimi nga tė gjitha detyrimet e tatimeve dhe tė ushtrisė pėr tė gjithė ata qė nė mėnyrė vullnetare kanė hequr dorė nga shtetėsia jugosllave dhe transport pa pagesė pėr ata qė pronėn e tyre tė patundshme t'ua jepnin shtetit.[10] Sugjerimet e shtabit gjeneral janė pranuar si masa pėr "dėbim me sukses dhe tė shpejtė tė popullsisė josllave“ nė Turqi dhe Shqipėri.[10] Masat kanė nėnkuptuar edhe shuarken e propagandės kundėr shpėrnguljes qė ėshtė udhėhequr nga Tiranė, shpesh duke thirrė rekrutėt shqiptarė nga hapėsirat kufitare nė ushtrime ushtarake, ndalesė nė pranim nė shėrbimin shtetėror "persona qė vijnė nė konsideratė pėr shpėrngulje", transferimi i nėpunėsve josllav nė treva tė tjera tė vendit, "nacionalizimi i objekteve gjeografike dhe mbiemrat personal" etj. [10]

Turqia nė fillim tė 1936 shprehu gatishmėrinė pėr arritjen e njė marrėveshjeje formale me Jugosllavinė pėr transferimin e 200.000 banorė qė janė tė ngjashėm me mentalitetin turk, ata nė Turqi "do tė asimiloheshin lehtė".[8]

Duke kritikuar politikėn afatgjate tė dėbimit tė shqiptarėve, akademiku dhe politikani serb Vasa Ēubrilloviē sugjeroi mėnyra pėr zgjedhjen e "problemit shqiptarė" me pastrime etnike nė masė tė madhe tė Kosovės nga Shqiptarėt. [11] Ēublirlloviēi mė 1937 e bėri projektin e Dėbimi i Shqiptarėve pėr qeverinė e Stojadinoviēit, qė duhej ta ndiqte qeveritė shtetėrore.[12]

“ Arnatutėt ėshtė e pamundur t'i shtypėsh vetėm me kolonizim gradual... Mėnyra e vetme dhe mjet i vetėm ėshtė dhuna brutale e njė qeverie shtetėrore e organizuar... ku ne gjithnjė kemi qenė mbi ta.[12] ”

Qeveria e Beogradit ka organizuar formacione paramilitare ēetnikėt qė janė udhėhequr nga Kosta Peēanac, Miliē Krstiē, Jovan Babunski, Vasilije Trbic dhe tė tjerė, qė i kanė organizuar ekspedita dėnueses duke kryer dhunė, terror dhe plaēkitje e organizuar.[5] 7 tetor 1938 : ministria e ushtrisė e Mbretėrisė Jugosllavisė ka urdhėruar qė tė vazhdohet me aksionin e dėbimit tė shqiptarėve, ndėrsa komanda III e armatės sugjeroi masa qė duhet ta kryejnė nė mėnyrė tė "qėllimshme, sistematike, por edhe energjike" dhe nė kohė sa mė tė shkurtė duhet tė thyhen masa kompakte tė mėdha tė shqiptarėve.[8] Armata nė lidhje me kėtė tregon njė rol tė rėndėsishme qė duhet tė udhėhiqet nga ana e Kisha mbrotja popullore dhe iniciativa private.[13]

Gjatė kohės shumė tė vėshtirė pėr shqiptarėt nėn administrimin monarkik tė serbėve Partia komuniste Jugosllave ka vepruar nė Kosovė, duke faleminderuar pėr autonominė dhe barazinė vėllazėrore tė popujve, ishte kundėr dėbimit tė shqiptarėve nė Turqi, konfiskimin e pronave tė tyre dhe terrorit kundrejt tyre. [14]

Konventa Jugosllave-Turke

Aktivitetet shtetėrore nė dėbimin e myslimanėve kulminoi me nėnshkrimin e konventės Jugosllave-turke.[10] Nga 9 deri 11 korrik 1938 nė Stamboll u mbaj njė varg i takimeve nė pėrgatitjen e marrėveshjes Jugosllavi-Turqi mbi dėbimin e shqiptarėve. Anėt kanė rėnė dakord qė nė afat prej gjashtė viteve tė zhvendosen 40.000 familje shqiptare nga Kosova, Maqedonia dhe Mali i zi nė zona tė zbrazta Anadolli.[10] Konventa jugosllve-turke u nėnshkrua mė 11 prill 1938, a ėshtė dashur tė hyjė nė fuqi kur tė ratifikohen nga parlamentet e tė dy shteteve. Zhvendosja e shqiptarėve ėshtė dashur tė lirojė toka tė punueshme pėr serbėt nga rajonet pasive.[8] Artikulli 2 i konventės ka paraparė ekspatririmin nė tėrėsi tė shqiptarėve nga shumė qytete, nga tė cilat janė : [Prizren]], Ferizaj, Prishtinė, Kaēanik, Gjilan, Preshevė, Pejė, Istog, Mitrovicė, Gjakovė, Vushtrri, Drenicė dhe tė tjerė. Gjatė pesė viteve tė para, nga 1939 deri nė 1944, ishte e paraparė qė nė Turqi tė vendosen 25.000 familje shqiptare, dhe nė dinamikėn nė vijim.
4000 familje nė 1939,
6000 familje nė 1940,
7000 familje nė 1941 dhe 1942 si dhe
8000 familje nė 1943 dhe 1944.

Sipas marrėveshjes, njė familje mund t'i ketė deri nė 250 anėtarė, kėshtu qė 40.000 familje mund tė pėrmbajė mė shumė miliona njerėz.[5] Ratifikimin dhe realizimin e kėsaj konvente e kanė penguar mosmarrėveshjet financiare, kampanja shqiptare kundėr dėbimit dhe shpėrthimi i Luftės sė dytė botėrore.[10] Edhepse kjo marrėveshje nuk ėshtė as e ratifikuar e as e kryer sipas planit, ka pasur pasoja tė rėnda nė pozicionin dhe ė ardhmen e popullatės shqiptare.[5]

Pasojat

Si pasoja tė pastrimit etnik afatgjatė dhe kolonizimit tė hapėsirave shqiptare, ka ardhur deri te ndryshimeve tė rėndėsishme nė strukturėn etnike tė popullatės. Gjithashtu, pėr shkak tė zbatimit tė masave tė dhunės nė raport tė grupeve etnike janė bėrė shumė tė tensionuara, veēanėrisht ndėrmjet vendaseve dhe kolonialistėve serb, qė ka pas pasoja nė thellimin e konfliktit shqiptaro-serb.[5]