Forumi

Ēėshtja Kombėtare => Historia Shqiptare => Temė e nisur nga: Deēani ne Shtator 26, 2014, 07:12:21 PD



Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Shtator 26, 2014, 07:12:21 PD
MBRETĖRIA TROJANE
Ēfarė etniciteti kanė pasur trojanėt

Qytetėrimi trojan-dardan, ėshtė njė nga qytetėrimet mė tė lashta dhe me tė ndritura qė ka njohur njerėzimi dhe sė bashku me qytetėrimet e Kretės dhe atė etrusk pėrbėjnė bazėn e atij qė quhet qytetėrim evropian, apo Perėndimor, pasi si qytetėrimi grek, dhe ai romak nuk janė gjė tjetėr veēse derivate tė kėtij qytetėrimi. Populli dardano-trojan i Azisė sė Vogėl ėshtė quajtur nga autorėt
e antikitetit si populli i parė qė ka banuar atė vend, qė pas pėrmbytjes sė madhe dhe Dardani si i pari njeri qė ka lindur nė atė tokė.
            Pėr herė tė parė nė histori, dardanėt pėrmenden si aleatė tė Hetėvenė betejėn e Kadeshit nė vitin 1272 p.k kundėr mbretit legjendar Ramsesi II i Egjiptit. Tė dhėnat e tjera rreth tyre jepen nga Homeri dhe mė pas nga autorėt antikė. Dardanėt e Trojės ishin qendra, ose kryeqyteti i Perandorisė trojano-dardane qė pėrfshinte tė gjithė Azinė Vogėl me njė inf1uence qė  shtrihej nga
Gadishullin llirik, deri nė Evropėn Perėndimore Troja ėshtė qytetėrimi mė i lavdishėm i racės evropiane.
            Nga Troja dhe rrethinat si Thraka, Iliria, dėshmohet se e kanė origjinėn pothuajse tė gjitha dinastitė dhe kombet e Evropės Perėndimore kėshtu qė, ėshtė e rėndėsishme tė pėrcaktohet secilėt ishin trojanėt dhe ēfarė "etniciteti" kanė pasur ata.
            Autorėt antikė kanė sjellė njė numėr tė madh faktesh direkte apo indirekte, tė cilat, po tė lexohen me pak vėmendje, nxjerrin nė pah origjinėn e trojanėve. Kur flasim pėr trojan kemi parasysh tė gjitha fiset qė popullonin Azinė e Vogėl si lidėt, frigėt, myzėt. dardanėt. ka*ianėt, pellazgėt. lelekėt etj.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Shtator 27, 2014, 07:49:46 PD
Popullsia trojane e Azisė sė Vogėl, ishte dardano-albane.

Autorėt antikė kanė sjellė njė numėr tė madh faktesh direkte apo indirekte, tė cilat, po tė lexohen me pak vėmendje, nxjerrin nė pah origjinėn e trojanėve. Kur flasim pėr trojan kemi parasysh tė gjitha fiset qė popullonin Azinė e Vogėl si lidėt, frigėt, myzėt, dardanėt, ka*ianėt, pellazgėt, lelekėt etj.






Faktet qė tregojnė se popullsia e Azisė sė Vogėl ėshtė e njė fisi me ilirėt, dalin qartė nga tė dhėnat e historianėve antik. Le t'i marrim me radhė:
1-Paionėt ishin njė nga fiset mė tė mėdha ilire. Herodoti te vepra e tij Historia jep bi edėn qė zhvillohet midis disa paionėve dhe mbretit tė Persisė, Dari, nė tė cilėn ai pėrcjell fjalėt e paionėve kur tregojnė pėr origjinėn e popullit tė tyre "Paionia nė brigjet e Strymonit (nė Maqedoninė bregdetare) dhe se ky lum nuk ishte shumė larg Helespontit, se ishin me prejardhje teukrase dhe koloni e trojanėve'1.
2- Strabonit te Gjeografia thotė po tė njėjtėn gjė pėr pionėt"Paionėt disa i quajnė koloni frigase, disa tė tjerė vendas 2". Paionėt njė nga fiset me tė rėndėsishme tė ilirėve quhen trojanė dhe frigas, nga Herodoti dhe Straboni.
3- Paionėt Trojanė janė ilirė dhe kėtė na e tregojnė autorėt antikė, midis tyre Apiani, i cili thotė se "Paionėt janė njė fis i inadh pranė Istrit dhe shtrihen pėr sė gjati qė nga Japodėt deri te Dardanėt. Prej helenve ata quhen paionė, kurse prej
romakėve quhen panonė, tė cilėt pėrfshihen nė Iiiri“3
Pra, paionėt janė ilirė, por e konsiderojnė veten e tyre si trojanė, ttėherė edhe trojanėt janė i njėjti fis me ilirėt. Nga kėto fakte del se meqė paionėt ilirė, janė trojanė, atėherė ilirėt dhe trojanėt janė njė etni. Ky fis i madh Ilir siē do e shohim, ka qenė shtrirė nga -Maqedonia deri nė Danub dhe ėshtė ndarė nė Panoninė e Sipėrme dhe atė tė Poshtme.
4- Trojanėt janė quajtur Dardanė nga Homeri dhe, sipas tij, janė tė parėt qė kanė banuar nė Azinė e Vogėl pas pėrmbytjes sė
____________
1  Historia. Herodotit libri V: cit.llirėt d/u: Iliria tek autorėt antikė, Tiranė 1965 f.18
2  Gjeografia. Strabonit, libri VII, cit po aty..f. 162
3  Illyrike, Apiani, cit po aty.f.255


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Shtator 28, 2014, 07:42:33 PD
madhe. Pas rėnies sė Trojės ka fakte qė njė pjesė e tyre u shpėrngulėn pėr t'u vendosur nė vende tė tjera tė botės pellazgo¬ ilire apo albane. Ėshtė fakt qė ishte Ene Dardanidi ai qė themeloi Romėn. Ėshtė fakt qė njė fis ilir ka pasur emrin dardan. Ata jetojnė ende dhe sot nė ato troje dhe quhen shqiptarė.

Ēfarė kanė tė pėrbashkėt dardanėt e Trojės me dardanėt e
Ilirisė?

            E pėrbashkėta e tyre ėshtė se ata janė njė popull dhe fakti qė dhe sot flasin shqip, tregon qė edhe Troja duhet tė ketė folur kėtė gjuhė. Dardanėt e Ilirisė ndoshta u vendosėn nė Iliri tek ilirėt qė ishin tė sė njėjtės kombėsi me ta dhe i vunė vendit nė Iliri emrin Dardani nė kujtim tė atdheut tė tyree. Por ka edhe mendime se Dardani nga Gadishulli Ilirik ka shkuar nė Trojė dhe ka themeluar aty qytetėrimin trojan, dhe kjo mund tė jetė e mundur.



Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Shtator 29, 2014, 08:52:17 PD
5- Straboni tek Cjeografh mban njė qėndrim tė tillė kur thotė se "Dardani dhe Jasoni ishin dy vėllezėr qė jetonin nė Samothrak (territori i Trakisė sė atėhershme) dhe pas vdekjes se Jasonit, Dardani shkon dhe themelon nė rrėzė tė malit Ide qytetin e quajtur sipas emrit tė tij Dardania'4.
Straboni tregon se dardanėt janė me origjinė Thrake. Pra, dardlanėt ilirė janė quajtur si ilirė, thrakas e trojanė nė tė njėjf0n kohė, rrjedhimisht nuk ka asnjė dallim etnik midis thrakasve; ilirėve dhe trojanėve.
Por sido tė jetė, edhe sikur ata tė kenė ardhur nga Troja nė Iliri,edhe sikur tė kenė ikur nga Iliria nė Trojė, kjo nuk bėn ndonjė ndryshim, pasi bėhet fjalė pėr njė popullsi tė njė gjaku dhe gjuhėqė shtrihej ngaAzia e Vogėl, deri nė Evropėn Perėndimore. Sido tė jetė padyshim qė dardanėt e Trojės janė dardanėt e sotėm
albanė apo shqiptarė.
____________
4 The geography of Strabo, botuar nė 1917 nė Loeb Classical Library, Libri
VII,paragrafi 48


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Tetor 02, 2014, 07:17:01 PD
6- Njė fakt tepėr interesant qė tregon se dardanėt e Ilirisė janė tė njė etniciteti me trojanėt, ėshtė ai qė jepet tek libri romak "Historia e Perandorėve". Autori romak tregon pėr origjinėn e perandorit ilir, Klaudi II dhe thotė se "Nė kėtė luftė qė e
udhėhiqte Klaudi, u dallua shumė guximi i kalorėsisė dalmate, pasi Klaudi linte tė kuptohej se ishte nga kjo provincė, megjithėse tė tjerėt thoshin se ishte dardan dhe rridhte nga mbreti i trojanėve iii dhe nga Dardani vetė"5. Dardanėt e Ilirisė konsideroheshin nga autorėt romakė si ekzaktėsisht i njėjti popull me dardanėt e Trojės, madje disa me origjinė dhe nga vetė dinastia dardane e Trojės. Pra, sipas autorėve romak, dardanėt e Ilirisė janė i njėjti popull me dardanėt e Trojės. Dardanėt e Ilirisė mbajnė tė njėjtin emėr si dardanėt e Trojės dhe kjo nuk ėshtė koincidencė.

7- Trojanėt e kanė quajtur veten dardanė dhe albanė dhe kjo duket tek emrat qė u vunė vendeve tė reja ku u vendosėn, pas shpėmguljes sė njė pjese tė popullsisė nga Troja. Kėshtu, Ene Dardanidi qytetin qė themeloi nė Itali e quajti Alba. Nipi i tij Briti, pasi u vendos nė Britani e quajti njė pjesė tė saj Albani,( Skocia emėr qė e ka trashėguar kryeqyteti i New Yorkut). Pra, ka fakte qė ata e mbanin veten pėr albanė dhe dardanė, emra qė dalin te dy fiset ilire tė dardanėve dhe albanėve nė antikitet. Por edhe sot, tė vetmit popuj qė quhen albanė dhe dardanė, janė shqiptarėt. Nuk ėshtė rastėsi qė populli shqiptar i sotėm quhet me emrin mė tė vjetėr tė Evropės Alban, me tė cilin janė quajtur tėrė popujt e Evropės sė vjetėr. Kėshtu, Britania ėshtė quajtur Albion dhe Skocia, Albani, fiset gjermane teutono-trojane janė quajtur nga Straboni me emrin Albane, nė Itali trojanėt ngritėn qytet me emrin Alban, nė Detin e Zi Skithėt e quanin veten Alban etj ... Edhe dinastitė perėndimore, siē do e shohim mė vonė nė kėtė studim, sė bashku me popullsitė e tyre, njedhin nga dardane¬ albanėt.
____________
5 Historia e perandorėve, libri XXV .gmp autorėsh romakė. cituar tek Ilirėt dhe Iliria .. .f.325



Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Tetor 03, 2014, 10:17:11 PD
8- Emri albanė sipas tė gjitha burimeve historike dhe shkencore, do tė thotė i BARD HE. Skithėt qė banonin nė veri tė Detit tė Zi tė cilėt ishin tė sė njėjtės race me iliro-trojanėt, thonė nė kronikat e tvre se flokėt tanė biondė na vendosėn
emrin Alban,,6. Nė tė gjithė fjalorėt fjala albino do tė thotė njeri i bardhė. Me njė fjalė, emri albanė me tė cilin njihen shqiptarėt e sotėm nga bota, ka kuptimin i bardhė.

9- Fis tjetėr trojanė ėshtė edhe ai i kaonėve, tė cilėt kanė bėrė pjesė nė shtetin e Epirit apo IIirinė e Jugut. Homeri pėrmend kaonėt si njė fis i rėndėsishėm qė banonte nė Azinė e Vogėl, por nga ana tjetėr ka fakte qė njė pjesė e kaonėve tė Trojės, pas luftės u vendos nė Epir dhe nė Itali.
Kaonėt e Epirit janė po i njėjti popull mė kaonėt e Trojės dhe kaonėt e fiseve ilire lė Italisė. Kaoni ia vuri vendit emrin Heleni, i biri i mbretit tė Trojės, Priarnit, pasi erdhi nė Epir. Kaonėt e Italisė e kishin ruajtur mirė origjinėn e tyre dhe gjatė kohės sė Pirros u erdhėn nė ndihmė kaonėve tė tjerė qė banonin nė Korfuz dhe Epir, nė luftė kundėr Maqedonisė, edhe pse kishin kaluar 1000 vjet nga rėnia e Trojės. Kaonėt e sotėm qė banojnė nga Llogoraja nė lumin Ēami, nuk janė gjė tjetėr veēse trojanė tė pastėr tė pėrzier me popullsinė vendase tė sė njėjtės etnie me ta.
____________
6 The pictich chronicle f.1


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Tetor 04, 2014, 07:58:26 PD
10- Myzet janė njė tjetėr fis i rėndėsishėm nė Azinė e Vogėl, dhe qė ishin aleatė me trojanėt, por myzia mė vonė del si njė [is ilir, qė ishte vendosur nė verilindje tė Paionėve apo Panonėve. Straboni tregon se Mysėt e Ilirisė dhe tė Trojės janė tė njėjtė, veēse ata tė Trojės e kanė prejardhjen nga Mysėt, qė banonin nė Gadishullin Ilirik.

11- "Mysėt janė thrakė, dhe tė njėjtė me njerėzit qė tani quhen Moesi, nga kėta mysė kanė dalė, gjithashtu, edhe mysėt qė jetojnė ndėrmjet lidėve, frigasve dhe trojanėve'7.Pra, myset e Trojės janė njė fis me myset e Evropės dhe se kėta tė Evropės kanė shkuar nė Azi.

12- Por, nga ana tjetėr, Apiani qė ka shkruar njė libėr pėr Ilirinė, thotė se "Romakėt, jo vetėm ilirėt po edhe paionėt qė janė afėr tyre, dhe Retet, Norikėt dhe Myzet q janė nė Evropė dhe tėrė ato fise qė janė kufitare me to qė banojnė nga e djathta e atij qė lundron nėpėr Ister nga lart poshtė i dallojnė nga helenėt si kundėr bėjnė dhe helenėt vetė dhe i quajnė secilin me emra tė veēantė, for viset e gjithė kėtyre, i quajnė me emrin e pėrbashkėt, Ilir"8 .
Pra, romakėt mysėt i quajnė ilirė, nga ku del se, pėrderisa myset e Evropės janė tė njėjtė me myset e Trojės, atėherė trojanėt janė ilirė.

13- Troja dardane ka njė emėr shqip pa i hequr asnjė germė, qė do tė thotė Trojė vend ku ndėrtohen shtėpi banimi, ndėrtesa tė ēdo lloji. Ky emėr kėshtu pėrdoret edhe sot. Kur kėrkon tė ndėrtosh, tė duhen troje qė tė ngresh ndėrtesat mbi tė. Kėtė emėr rroja ndoshta e ka pasur, sepse ajo ishte njė vend i ngritur, qė ka
shėrbyer pėr ndėrtimin e banesave.

14- Njė fakt interesant ėshtė se, trojanėt kanė pasur si simbol tė tyre shqiponjėn, e cila ka qenė simbol i Aleksandėrit tė vlaqedonisė, i Pirros, i perandorėve ilirė tė Romės, Ptolemenjve, Skėnderbeut dhe sot populli albanė ose shqiptar ėshtė i vetmi qė shqiponjėn e ka nė flamurin e kombit dhe veten e quan me emrin
shqiptar.
____________
7 The Geography of Strabo, libri VII kapitulli III. paragrafi 2
8 Illyrike, Apiani cituar tek Ilirėt dhe Iliria .. f.252


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Tetor 06, 2014, 06:48:37 PD
15- Njė fakt i rėndėsishėm qė tregon etnicitetin albanė tė Trojanėve dhe aleatėve tė tyre, ėshtė vetė Iliada. Homeri jep emrat e vendeve, njerėzve, perėndive tė asaj k he, emrat e tė cilėve janė shqip. Kėto ernėrtime nuk kanė nevojė pėr shpjegim, sepse vijnė nė njė variant tė pastėr tė shqipes sė sotme.Festi ishte luftėtar i zoti nga Lidia qė i pėrgjigjet fjalės nė shqip fest.
Arna Menesti, nga Beocia quhej kėshtu se luftonte me vegla tė vjetra qė i pėrgjigjet fjalės nė shqip arna, gjė e vjetėr dhe e arnuar. Alkatos, trojan emėr qė ėshtė pėrdorur dhe nė Epir, pėrdoret edhe sot tek ne pėr vajzat dhe djemtė.
Kliti, trojan emėr qė ėshtė pėrdorur nė Iliri, Maqedoni e Trojė. Kėtė emėr ka pasur dhe mbreti ilir qė luftoi me Aleksandėrin e Maqedonisė nė Pelion. Ky emėr i bukur pėrdoret edhe sot.Perrifati, ėshtė nė shqip shumė pastėr perri-fati, pra fat tė mirė e tė bukur si perri. Edhe sot te ne pėrdoret nė disa krahina dhe nuk thuhet mirė, por bukur p.sh. bukur mirė qė ka kuptim shumė mirė, por bukur ėshtė e njėjta gjė si peni, por kjo e fundit ėshtė njė shkallė mė e lartė se e bukur.Aise, perėndi qė sheh veprimet e njeriut gjatė gjithė ditės, qė nė shqip do tė thotė Ai-se, pra Ai-she, sheh se ēfarė bėn njeriu gjithė ditėn.
Aretyre, vend i zhvilluar qė i pėrgjigjet fjalės nė shqip aretyre qė do tė thotė arė-tyre, pra ara e tyre.
Erinjet ėshtė perėndi qė mbron jetėn qė i pėrgjigjet shqip funksionit tė saj. Ajo do tė thotė Erinjet qė ėshtė e-rin-jetė, pra e rin e pėrtėrin jetėn.
Hypokanti, qė ėshtė nga Thraka, nė shqip hy-po-kan-ti, pra, qė je si hy i bukur.
Hypodon, qė ėshtė emėr trojan nė shqip do tė thotė hy-po-don , pra qė don tė jetė si hy.
Jadet quhej perėndesha e shirave qė ėshtė nė shqip ja-det, pra qė ėshtė det me ujė.
Menti nga Qipro qė nė shqip mendi ose menti, pra qė ėshtė person i menēur, ka mend gjithashtu ka emėr trojan tė tillė si


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Tetor 13, 2014, 07:44:42 PD
Mentor, ka mend i ditur. Pra, iē shihet kėto emra dhe pothuaj se tė gjitha ernėrtirnet qė jepen nė I1iadė janė shqip.
Pra, popullsia qė ka banuar nė Azinė e Vogėl ka qenė e njėjta popullsi nga etniciteti me atė qė ka banuar nė Iliri, pėr aq kohė sa fiset trojane quh n trojane dhe Ilire nė tė njėjtėn kohė.
Tė dhėnat e historianėve tė antikitetit, vėrtetojnė se pellazgėt apo trojano-dardano-albanėt kanė qenė tė parėt qė kanė populluar territoret e Azisė sė Vogėl, Evropės dhe ndoshta mė gjerė. Ka dhe njė numėr faktesh tė cilat jepen mė pas nė studim (pėr tė mos i pėrsėritur dy here, janė tek kapitulli qė flitet pėr origjinėn e popullsisė sė Trakisė dhe racės Gjermanike ) qė tregojnė qartė se
Troja ka pasur tė njėjtėn etni me popujt e tjerė qė banonin nė gadishullin Ilirik, si dhe me vet Mykenėn kundėrshtaren e saj politike.

Mbretėrit e Trojės dhe princėrit aleat


Dardani, sipas Homerit, ėshtė i pari njeri qė ka banuar nė Azinė e Vogėl pas pėrmbytjes sė madhe, nga i cili kanė rrjedhur dhe popujt e racės sė bardhė me origjinė dardano-albanė tė Azisė sė Vogėl si frigjia, lidia, mysia, ka*ia, pellazgjia e Azisė sė Vogėl dhe popujt e racės sė bardhė Europiane si ilirėt, keltėt, gjermanėt etj.
Teukri
Sipas Deodor Siēilianit, mbreti i parė i Trojės ka qenė Teukri, qė ishte djali i Ska*nandrit me Iden.
Dardani
Ai ishte pasardhės i Teukrit qė i dha emrin trojanėve dhe pothuajse Azisė sė Vogėl si dardane. Ai themeloi qytetin Dardani buzė detit.
Erithoni
Ishte djali i Dardanit dhe mbahet si mbreti mė i pasur i Trojės, madje Homeri e quan si burrin mė tė pasur ndėr njerėzit e vdekur.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Tetor 17, 2014, 10:39:39 PD
Trojani

Ai ishte djali i Erithonit dhe dardanėt u quajtėn Trojanė, pas qeverisjes sė tij. Nė fakt, Homeri, pėrdor tė dy emrat pėr tė treguar trojanėt, dardan dhe atė trojan.
IIu ose Ylli
Ai ndėrtoi qytetin e Trojės duke e zgjeruar dhe lulėzuar atė, prandaj Homeri e quan Trojėn edhe si Ilu, nga ku ka marrė emrin dhe vepra e tij Iliada.

Laomedon

Qeverisi Trojėn dhe pati dy djem, Priarnin dhe Thithon. Djali i madh, Priami, u bė mbret i Trojės pas vdekjes sė tė atit.

Priami

Ishte mbreti i Trojė , vendit qė ishte ashtu siē ėshtė edhe sot njė nga pikat mė strategjike tė planetit tonė. Priarni ishte njė mbret i pasur dhe kjo do tė ketė shėrbyer i shtysė pėr nisjen e njė lufte kaq tė madhe pėr kohėn. Emri i tij nė shqip do tė thotė Pri-am, jam prijės. Nga rrėnja shqip, ka dalė dhe emri Princ, qė pėrdoret edhe sot nė disa gjuhė tė botės, por qė me siguri nuk e dil/ė se ēdo tė thotė me tė vėrtetė dhe nė cilėn gjuhė e ka kuptimin. Priami kishte shumė gra tė cilat i kishte marrė naa fiset e Azi ė sė Vogėl dhe nga Gadishulli I1irik. Ai ishte babai i 50 femijė e me gra tė ndryshme. Ka hyrė nė historinė e njerėzimit pėr urtėsinė,menēurinė dhe besnikėrinė e tij. Disa popuj tė Evropės qė kanė origjinėn nga Troja, e kanė mbajtur Priarnin si njeri tė Shenjtė, madje dhe si perėndi. Ai ėshtė njė nga burrat mė tė mėdhenj tė historisė sė njerėzimit.

Hektori

Djali mė trim i Priarnit, qė luftoi dhe vdiq nė Trojė. Ai kishte marrė pėr grua Andromakėn, vajzėn e mbretit tė Qiqilisė po nė Azinė e Vogėl. Hektori, njė burrė trim, i printe nė luftė ushtrisė sė


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Tetor 24, 2014, 07:09:49 PD
Trojės dhe u vra nga Akili. Siē do ta shohim mė poshtė nė kėtė studim, nga djali i Hektorit dhe nga ilirėt e Panonisė rrjedh populli dhe mbretėria e Frankėve.

Pari

Ishte i biri Priamit dhe vėllai i Hektorit. Pali qė nė shqip do tė thotė po Pari, pra, qė ėshtė i pari, nga ku del dhe fjala Pal; qė kanė pėrdorur shqiptarėt pėr parinė, apo aristokracinė. Ai rrėmbeu Helenėn nga Mykena dhe e mbajti si gruan e tij pėr dhjetė vjet. Thuhet se lufta shpėrtheu pėr Helenėn pasi ai e shkeli nė besė
Menelanė, sepse i mori gruan kur ky i kishte besuar shtėpinė. Po t'i referohemi besės qė ka qenė institut i sė drejtės tek shqiptarėt deri sot, ndoshta mund tė gjejmė ndonjė nga shkaqet e Luftės sė rrojės, por shkaku kryesor i saj nuk ishte as Helena dhe as Pari, por interesat gjeo-ekonornike midis vetė fiseve pellazgo-albanė.
Pari vret Akilin, por vritet nga Filokteti.

Ene Dardani

Ishte trojan dhe luftėtari mė i zotė pas Hektorit, qė i printe fisit tė dardanėve. Pas rėnies sė Trojės ikėn pėr te fiset e tjera pellazg¬ iliro-albanė tė Italisė, ku pasardhėsit e tij themelojnė Romėn. Romakėt ia dedikojnė edhe sot Ene Dardanidit themelimin e qytetit tė tyre. Ene Dardanidi sipas Geofrey of Manmouth dhe autorėve tė tjerė mesjetarė perėndimorė ėshtė edhe babai i dinastisė britanike, sepse nga njė nipi i tij Bruti, themelohet mbretėria e Britanisė pasi ai vendoset aty me popullin e tij. Nė sagat mesjetare skandinave, tė cilat tregojnė pėr origjinėn iliro-trojano-thrake tė skandinavėve, thuhet se Evropa quhet ndryshe dhe me emrin Enea. Kjo tregon sa i rėndėsishėm ka qenė Ene Dardanidi pėr historinė e Evropės.

Hypothoni dhe Pyleu

Prijėsit e pellazgėve qė banonin nė Larisėn e Azisė sė Vogėl dhe ishin bijtė e pellazgut Leto Teutarnidi. Teutamid qė ishte mbiemri i tyre, ėshtė emėr iliro- shqiptar, qė pėrdoret edhe sot.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Tetor 31, 2014, 08:34:16 PD
Pirro, Akamanti, Aksyli Ishin prijėsit e trakasve dhe aleatė tė trojanėve. Emri Pirro del nė Trakė, Epir, por edhe sot nė Shqipėri. Elmi Akamant ėshtė i afėrt me emrin Amantė, qė ishte fisi trakas qė u vendos nė Iliri dhe qė quhet mė pas nga autorėt antik si ilir. Aksyli kishte baba Teutandrin, emėr qė e ndeshim te fisi tjetėr trojano- pellazg dhe mė vonė tek ilirėt e sot nė Shqipėri.

Elefnor Halkadondia

Princ i Abantėve popullsisė qė nė atė kohė pasi kishte ardhur nga Thraka, jetonte nė Kalkida, Eube, Histe dhe Eritre, dhe qė luftuan kundėr trojanėve. Po ky fis, pas luftės sė Trojės ikėn nga ishulli i Eubes dhe, siē na njofton Herodoti, do tė vendoset nė tokat ilire dhe gjatė gjithė historisė sė lashtė janė njohur si Amantė me qytet kryesor Bylisin dhe themelues tė Orikurnit. Kėtu edhe njė herė del qartė se nuk ka dallim "etnik" midis ilirėve e trakėve.

Pandari dhe Glauku

Ishin prijėsit e Lykaoneve qė banonin nė Trojė. Pandari ishte hedhėsi mė i mirė i shtizės. Njė pjesė e Kaonėve pas rėnies sė Trojės, u vendosėn nė Kaonin e Epirit dhe nė Korfuz, dhe pjesa tjetėr nė Italinė ilire. Pasardhėsit e tyre jetojnė edhe sot nė Shqipėri nga malet e Llogora ė deri nė lumin Thiami. Emri Glauk ėshtė pėrdorur shumė nė Iliri, madje ka pasur edhe njė mbret tė taulantėve qė quhej Glauk qė mė pas u bė mbret i ilirėve.

Rez Eanidi

Ishte mbret i Thrakės nė atė kohė dhe ka njė emėr tė bukur shqip Rez qė do tė thotė rreze dielli. Me emrin Rez nė kėtė kohė ka dhe njė lumė nė Trojė. Ishte aleat i fortė i trojanėve, sepse kishte krushqi me ta.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Nėntor 11, 2014, 04:19:01 MD
Pylemeni i Enetėve

Ishte prijėsi i Pelagonėve qė banonin nė KytOIT e Sezam, aleatė tė trojanėve. Ka pasur dy fise enetėsh, njė nė Ulqinin e Kotorrin e sotėm, qė banohet nga shqiptarė, edhe pse kanė kaluar tre mijė e dyqind vjet nga lufta e Trojės, dhe fisi tjetėr i enetėve ne Venecian e sotme, qė sipas disa autorėve antikė e kanė themeluar trojanėt dhe nė antikitet ėshtė njohur si territor ilir. Nė luftė
ndoshta kanė marrė pjesė Enetėt e KOtOITit, por ka mundėsi tė kenė qenė edhe Enetėt e Venetias sot, apo Enetėt e Belgjikės, pra kjo ėshtė e diskutueshme.

Askani dhe Forku tė Frigasve

Ishin prijėsit e njė tjetėr fisi trojan nė Azinė e Vogėl, nga ku kishte dhe origjinėn familja mbretėrore e Mvkenės. Askani d~t1ohej pėr bukurinė e tij dhe prandaj e kanė quajtur me emrin Asgan, qė i pėrgjigjet shumė mirė emrit tė sotėm shqip, kur tregon pėr njė djalė tė bukur dhe trim. ė ninullat qė u kėndojnė bebeve tė tyre edhe sot nėnat shqiptare kėndojnė qė tu rritet djali tu bėhet asgan. Kėtu duket qanė qė lufta e Trojės ka qenė luftė civile, sepse Irigasit janė aleatė tė trojanėve dhe kundėrshtarė tė mbretit mykenas, qė ishte i sė njėjtės etni me ta.

Hyrt Gyrtiadi

Ishte mbreti i Mysėve fis ne Azinė e Vegėl, qė mė pas dalin si njė fis Ilir nė veri tė Ilirisė nė kufi me Danubin. Dhe siē e sqaron traboni te Gjeografia Mysėt e Trojės kanė ardhur nga My ėt c Evropės. Emrin Hyn nė shqip do tė thotė tokė afėr shtėpisė .qė pėrdoret si kopsht, ndėrsa mbiemri i tij Gyri, ka kuptimin nė shqip gurtė, sepse nė kėtė vend ka pasur qytete tė quajtur Gyr-tona, pra
gur-tona, po kėshtu ka pasur emra tė tillė nė Kretė e Thesali.

Penthesilea e Amazonave

Nė ndihmė tė trojanėve kanė marrė pjesė dhe arnazonat. Amazonat ishin nga Skithia njė vend nė veri tė Detit tė Zi.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Nėntor 28, 2014, 08:33:39 PD
Trojės dhe u vra nga Akili. Siē do ta shohim mė poshtė nė kėtė studim, nga djali i Hektorit dhe nga ilirėt e Panonisė rrjedh populli dhe mbretėria e Frankėve.

Pari

Ishte i biri Priamit dhe vėllai i Hektorit. Pali qė nė shqip do tė thotė po Pari, pra, qė ėshtė i pari, nga ku del dhe fjala Pal; qė kanė pėrdorur shqiptarėt pėr parinė, apo aristokracinė. Ai rrėmbeu Helenėn nga Mykena dhe e mbajti si gruan e tij pėr dhjetė vjet. Thuhet se lufta shpėrtheu pėr Helenėn pasi ai e shkeli nė besė
Menelanė, sepse i mori gruan kur ky i kishte besuar shtėpinė. Po t'i referohemi besės qė ka qenė institut i sė drejtės tek shqiptarėt deri sot, ndoshta mund tė gjejmė ndonjė nga shkaqet e Luftės sė rrojės, por shkaku kryesor i saj nuk ishte as Helena dhe as Pari, por interesat gjeo-ekonornike midis vetė fiseve pellazgo-albanė.
Pari vret Akilin, por vritet nga Filokteti.

Ene Dardani

Ishte trojan dhe luftėtari mė i zotė pas Hektorit, qė i printe fisit tė dardanėve. Pas rėnies sė Trojės ikėn pėr te fiset e tjera pellazg iliro-albanė tė Italisė, ku pasardhėsit e tij themelojnė Romėn. Romakėt ia dedikojnė edhe sot Ene Dardanidit themelimin e qytetit tė tyre. Ene Dardanidi sipas Geofrey of Manmouth dhe autorėve tė tjerė mesjetarė perėndimorė ėshtė edhe babai i dinastisė britanike, sepse nga njė nipi i tij Bruti, themelohet mbretėria e Britanisė pasi ai vendoset aty me popullin e tij. Nėsagat mesjetare skandinave, tė cilat tregojnė pėr origjinėn iliro trojano-thrake tė skandinavėve, thuhet se Evropa quhet ndryshe dhe me emrin Enea. Kjo tregon sa i rėndėsishėm ka qenė Ene Dardanidi pėr historinė e Evropės.

Hypothoni dhe Pyleu

Prijėsit e pellazgėve qė banonin nė Larisėn e Azisė sė Vogėl dhe ishin bijtė e pellazgut Leto Teutarnidi. Teutamid qė ishte mbiemri i tyre, ėshtė emėr iliro- shqiptar, qė pėrdoret edhe sot.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Nėntor 30, 2014, 10:14:52 PD
Pirro, Akamanti, Aksyli ishin prijėsit e trakasve dhe aleatė tė trojanėve. Emri Pirro del nė Trakė, Epir, por edhe sot nė Shqipėri. Elmi Akamant ėshtė i afėrt me emrin Amantė, qė ishte fisi trakas qė u vendos nė Iliri dhe qė quhet mė pas nga autorėt antik si ilir. Aksyli kishte baba Teutandrin, emėr qė e ndeshirn te fisi tjetėr trojano- pellazg dhe mė vonė tek ilirėt e sot nė Shqipėri.

Elefnor Halkadondia

Princ i Abantėve popullsisė qė nė atė kohė pasi kishte ardhur nga Thraka, jetonte nė Kalkida, Eube, Histe dhe Eritre, dhe qė luftuan kundėr trojanėve. Po ky fis, pas luftės sė Trojės ikėn nga ishulli i Eubes dhe, siē na njofton Herodoti, do tė vendoset nė tokat ilire dhe gjatė gjithė historisė sė lashtė janė njohur si Amantė me qytet kryesor Bylisin dhe themelues tė Orikurnit. Kėtu edhe njė herė del qartė se nuk ka dallim "etnik" midis ilirėve e trakėve.

Pandari dhe Glauku

Ishin prijėsit e Lykaoneve qė banonin nė Trojė. Pandari ishte hedhėsi mė i mirė i shtizės. Njė pjesė e Kaonėve pas rėnies sė Trojės, u vendosėn nė Kaonin e Epirit dhe nė Korfuz, dhe pjesa tjetėr nė Italinė ilire. Pasardhėsit e tyre jetojnė edhe sot nė Shqipėri nga malet e Llogora ė deri nė lumin Thiami. Emri Glauk ėshtė pėrdorur shumė nė Iliri, madje ka pasur edhe njė mbret tė taulantėve qė quhej Glauk qė mė pas u bė mbret i ilirėve.

Rez Eanidi

Ishte mbret i Thrakės nė atė kohė dhe ka njė emėr tė bukur shqip Rez qė do tė thotė rreze dielli. Me emrin Rez nė kėtė kohė ka dhe njė lumė nė Trojė. Ishte aleat i fortė i trojanėve, sepse kishte krushqi me ta.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Dhjetor 04, 2014, 11:26:05 PD
Pylemeni i Enetėve

Ishte prijėsi i Pelagonėve qė banonin nė KytOIT e Sezam, aleatė tė trojanėve. Ka pasur dy fise enetėsh, njė nė Ulqinin e Kotorrin e sotėm, qė banohet nga shqiptarė, edhe pse kanė kaluar tre mijė e dyqind vjet nga lufta e Trojės, dhe fisi tjetėr i enetėve ne Venecian e sotme, qė sipas disa autorėve antikė e kanė themeluar trojanėt dhe nė antikitet ėshtė njohur si territor ilir. Nė luftė
ndoshta kanė marrė pjesė Enetėt e KOtOITit, por ka mundėsi tė kenė qenė edhe Enetėt e Venetias sot, apo Enetėt e Belgjikės, pra kjo ėshtė e diskutueshme.

Askani dhe Forku tė Frigasve

Ishin prijėsit e njė tjetėr fisi trojan nė Azinė e Vogėl, nga ku kishte dhe origjinėn familja mbretėrore e Mvkenės. Askani d~t1ohej pėr bukurinė e tij dhe prandaj e kanė quajtur me emrin Asgan, qė i pėrgjigjet shumė mirė emrit tė sotėm shqip, kur tregon pėr njė djalė tė bukur dhe trim. ė ninullat qė u kėndojnė bebeve tė tyre edhe sot nėnat shqiptare kėndojnė qė tu rritet djali tu bėhet asgan. Kėtu duket qanė qė lufta e Trojės ka qenė luftė civile, sepse Irigasit janė aleatė tė trojanėve dhe kundėrshtarė tė mbretit mykenas, qė ishte i sė njėjtės etni me ta.

Hyrt Gyrtiadi

Ishte mbreti i Mysėve fis ne Azinė e Vegėl, qė mė pas dalin si njė fis Ilir nė veri tė Ilirisė nė kufi me Danubin. Dhe siē e sqaron traboni te Gjeografia Mysėt e Trojės kanė ardhur nga My ėt c Evropės. Emrin Hyn nė shqip do tė thotė tokė afėr shtėpisė .qė pėrdoret si kopsht, ndėrsa mbiemri i tij Gyri, ka kuptimin nė shqip gurtė, sepse nė kėtė vend ka pasur qytete tė quajtur Gyr-tona, pra
gur-tona, po kėshtu ka pasur emra tė tillė nė Kretė e Thesali.

Penthesilea e Amazonave

Nė ndihmė tė trojanėve kanė marrė pjesė dhe amazonat. Amazonat ishin nga Skithia njė vend nė veri tė Detit tė Zi.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Janar 12, 2015, 09:41:51 MD
Skithėt

e quanin veten e tyre albanė dhe ishin tė njė race me thrako-iliro¬ trojanėt. Mbretėresha e tyre luftoi krah trojanėve dhe u vra nga Akili
          Troja u shkatėrrua, dhe u dogj, por nuk mori fund qytetėrimi i saj i lavdishėm. Siē do e shohim me pas nė kėtė studim fiset trojane emigruan nė Itali, Britani, Irlandė, Francė dhe themeluan mbretėritė trojane atje, por edhe fiset e ashtuquajtura gjermane, anglo-Saksone, qė nisėn njė valė tė dytė emigrimi nga territoret etnike trojane dhe ilire duke u bashkuar me tė njėjtėn popullsi qė kishte prej 1000 vjet qė banonte nė ato vende, u pėrzien dhe formuan ato kombe qė njohim edhe sot. Nuk ishte rastėsi qė Evropa Perėndimore ngriti qytetėrimin dhe kulturėn mė tė lartė qė ka njohur njerėzimi, sepse ata ishin njerėz me kulturė tė lashtė, ishin trojano-dardano-albano-ilir.Trojano-ilirėt nuk vdiqėn, ata janė tė gjallė dhe sot mė tė fortė se kurrė, pasikanė ngritur qytetėrimin dhe shtetet mė tė forta tė botės sė sotme si ato amerikano -veriorė, anglezė, gjermanė, francez, skandinavė etj.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Shkurt 10, 2015, 10:51:50 PD
MYKENA PELLAZGJIKE

Autorė antik dėshmojnė se Peloponezi ka qenė banuar nga Pellazgėt, njė popullsi tepėr e vjetėr.
1- Efori thotė se "Peloponezi mbante dikur emrin pellazgjia se ky orakull (Dodona) ėshtė ndėrtuar nga pellazgėt, pėr tė cilėt flitet se janė mė tė vjetrit qė banuan Eladhėn,,9.
2    Eskili nė “Lutėset” dhe “Danajt” thotė se raca e pellazgėve ka dalė nga Argoja pranė Mikenės"l0.
____________
9 Geography of Strabo libri VII, kapitulli 7, paragrafi 10
10 Straboni. cit, tek Ilirėt dhe Iliria .f 152


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Shkurt 10, 2015, 10:58:12 PD
3- Hekateu nga Mileti na jep tė dhėnat pėr origjinėn e Atreut, babait tė Menelaut dhe Agamemnonit. Ai dėshmon qė "pothuajse e gjithė Helada nė kohėt e lashta ka qenė banuar nga . barbarė. Pelopi solli popullin nga Frixhia nė vendin equajtur sipas tij Peloponez"11 . Por Pelopi Fngas ėshtė babai i At-Reut, i cili ishte babai i Agamemnonit dhe Menelaut.
Nė Mikenė qeverisi gjatė Luftės sė Trojės, njė dinasti frigo-lidase me mbret Atreun, tė birin e Pelopit dhe nipi i mbretit Tan/ali. Frigėt banonin nė pjesėn qendrore tė Azisė sė Vogėl dhe ishin tė nr prejardhje me Ilirėt dhe Pellazgėt. Frigėt ishin popullsi trojane, qė nė Luftėn e Trojės ka qenė aleate e trojanėve, nė tė njėjtėn kohė ata luftonin kundėr mbretit tė Mikenės, qė e kishin tė njė gjaku.
4- Duke u mhėshtetur tek tė dhėnat arkeologjike midis popujve qė morėn pjesė nė Luftėn e Trojės, nuk ka dallime kulturore qė tregojn . dhe vėrtetojnė, se kemi tė bėjmė me tė njėjtin popull si nė Miken dhe nė Trojė.
5- Fakt tjetėr ėshtė se shkrimet e Mykenės tė deshifruara nga studiuesit, nuk janė pėrkthyer as me gjuhėn e quajtur greke tė vjetėr as me tė renė. Kjo sepse ajo gjuhė nuk ėshtė greke.
6- Kodit zakonor dhe moral qė qeveriste Mikenėn e kohė ishte i njėjtė me Kodin Zakonor tė shqiptarėve sot. Kjo ngja hmėri kaq e madhe me kanunin shqiptar ka tėrhequar dhe vėmendjen studiuesve tė huaj. Kėshtu besa dhe mikpritja Homeriane, ėshtė e Kodit tė Lek Dukagjinit. Kjo tregon qartė se Kodi Zakonor shqiptar ėshtė njė ligjė mijra vjeēar.
Popullsia qė u ndesh nė Luftėn e Trojės ishte e sė njėjtės kombėsi.
Nga ana e dardanėve ose trojanėve luftonin disa fise si lidėt,
frigėt, pellazgėt, myzėt, thrakėt, maqedonėt, amazonat. enetėt etj.
____________
11 I Herodoti. Historiae, libri V. cil po aty. f /8.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Shkurt 18, 2015, 06:37:29 MD
Nga ana e Mykenės luftonin dinastia mbretėrore frigase. pellazgėt e Epirit dhe Thesalisė. sė bashku me Kretėn.
            Nė luftėn e Trojės nuk kanė luftuar grekėt kundėr Trojės, por trojanėt e Mikenės kundėr trojanėve tė Dardanisė, pra ishte njė luftė civile. Ajo ishte luftė trojano-trojane.

Perseu mbreti i Mikenės XV-XIV p.kIshte djali i Danės dhe nipi i Akrizit, mbretit tė Argos Pellazgjike: sa pėr babanė c tij nuk ka tė dhėna, sepse pretendohet se e kishte me Zeusin. ė fakt Krezusi e dėboi tė bijėn nga shtėpia,sepse ndoshta ajo duhet ta ketė pasur fėmijėn jashtė martese, ndėrsa
burimet thonė se ai e dėbon tė bijėn, sepse thuhet se kishte parė nė ėndėrr qė nipi kur tė nitej, do ta vriste.
            Perseu mbahet si themeluesi legjendar i qytetit tė Mykenės dhe kjo duhet tė ketė ndodhur diku nga shekulli i XV-XIV p.k. ė fakt nga tė dhėnat arkeologjike Mykena ka njė qytetėrim mė tė lashtė se kėto shekuj me njė kulturė tė lartė e tė sofistikuar siē paraqitet te ma kat e alta qė janė gjetur dhe varret monumentale qė datojnė nė shekullin e XVI p.k. Perseu duhet tė ketė qenė njė
nga mbretėrit e Mikenės dhe themelues i dinastisė sė Persejve qė mbaron me Yllin, djalin e Herkulit kur Mikena pushtohet me luftė nga Pelop, i babai i Atreut. Emri Mykena ka lidhje me njė lloj kėrpudhe qė quhej Myk. ė fakt myk i thonė edhe sot mykut nė shqip, qė ėshtė si njė lloj kėrpudhe, qė mbin dhe rritet shpejt si aJo.
Ka autorė qė thonė se djali i Perseut, Perseu ėshtė themelues i shtetit Pers, pasi dhe vet persėt ia dedikonin krijimin e mbretėrisė dhe tė shtetit tė tyre njė tė huaji.
Perseu ra nė dashuri dhe u martua me Andromedėn, vajzėn e mbretit tė Aethiopias, Kefeut dhe mbretėreshės Kasiope. Andromeda shkoi nė vendin e burrit tė saj nė Tiryn nė Argo dhe i dha atij disa femijė: Perseun, Alkeun, Heleu, Mestor, Sthenelu, dhe Eliktronin, gjyshin e Herkulit.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Shkurt 20, 2015, 08:33:10 MD
Atreu, Agamemnoni dhe Menelau.

            Atreu ishte babai i mbreti tė Mykenės, Agamemnonit, i cili mbretėronte nė atė vend gjatė kohės qė u zhvillua Lufta e Trojės. Atreu ishte i biri Pelopit frigas, apo trojan, qė mori me luftė pushtetin nė Mykenė, tė cilėn e qeveriste dinastia e Perscut. ga trojani Pelop ka marrė emrin edhe gadishulli i Pelopit. Mykena njohu forcim ekonomiko -ushtarak gjatė qeverisjes sė Atreut, por ajo kishte njė rivale tė fortė dhe tė pa. ur, siē ishte Troja kryeqendra e Azisė sė Vogėl. Gjatė qeverisje sė Agamemnonit u zhvillua njė luftė 10 vjeēare me Trojėn qė drejtohej nga Agamnemoni dhe Menelau. Si pretekst pėr shpėrthimin e luftėsshėrbeu fakti qė Pali rrėmbeu Helenėn, gruan e Menelaut gjatė kohės qė ai e kishte ftuar Parin nė shtėpi. Rrėmbimi i grave ėshtė njė zakon qė e kanė pėrdorur gjithmonė shqiptarėt, por rrallė e kanė ushtruar me gra tė martuara.
            Lufta filloi me pretekstin se Pali e kishte shkelur nė besė, duke i marrė gruan kur Menelau i kishte besuar shtėpinė. Nė fakt, besa ka qenė njė institut juridik i sė Drejtės Zakonore nė botėn albanė, por nuk besoj se lufta shpėrtheu pėr Helenėn dhe as pėr besėn, por pėr shkak tė pasurisė qė kishte Troja.Kjo luftė e gjatė, nuk do tė ishte fituar kurrė nga Mykena, nėse ajo nuk do tė kishte pėrdorur dredhinė pasi Troja ishte shumė e pasur dhe kishte aleatė gjithė Azinė e Vogėl dhe Gadishullin Ilirik, pra, njė ushtri tė madhe. Mykena as mund ta ėndėrronte qė tė fitonte pėrballė Trojės po tė mos kishte qenė pėr kalin e drunjtė tė Trojės nė barkun e tė cilit ishin futur ushtarėt qė i hapėn portat ushtrisė Mykenės natėn. Ushtria e Mykenės e zuri nė gjumė dhe nė befasi ushtrinė trojane, e cila nuk qe nė gjendje tė mbrohej. Mykenasit ndėrmorėn njė masakėr tė vėrtetė duke vrarė tė gjithė ata qė i dolėn para nė mes tyre dhe anėtarėt e familjes mbretėrore tė Trojės, Priamin dhe Parin. Njė pjesė e popullsisė i shpėtoi masakrės dhe u shpėrngul pėr nė vende tė tjera dhe nga kjo popullsi sė bashku me popullsinė thrako-ilire krijohen kombe tė tjera nė Evropė. Kjo zonė qė pėrfshin Trojėn, gadishullin Ilirik


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Shkurt 25, 2015, 08:27:26 MD
dhe territoret e Detit lė Zi. ka (qenė nėna qė populloi Evropėn e hardhė.

Tezeu themelues i Athinės XIII p.k

Tezeu ishte me origjinė nga fisi i Lapėve, tė cilėt jetonin nė faqen lindore tė malit tė Pindit. Lapėt duhet tė jenė i tė njėjtit fis me labėt e sotėm, ndoshta Labėri apo Lapėri ėshtė quajtur zona malore nga Pindi deri nė Karaburun. Kėtė ide e hedh Aristidh Kola, qė ishte njė njohės shumė i mirė i popullsisė sė kėtyre
territoreve. Tezeu njihet si mbreti i parė i Athinė dhe ka qeverisur nė shekullin e XlII p.k
Tezeu njihet pėr reformat dhe ligjet qė vendosi nė qytet ku kryesorja ka qenė ndalja e popullsisė nė disa kategori sipas pasurisė. Ai ndėrtoi akropolin e Athinės, por muret rrethu e qė janė quajtur si pellazge nuk dihet se nė ē 'kohė janė ndėrtuar.Ishte njė burrė i pabesė dhe i linte femrat nė mes tė rrugės,
pavarėsisht se ēfarė mund tė bėnin ato pėr tė. Kėshtu pati disa gra, tė parėn Arjanėn, princeshėn e mbretit tė Kretės, tė cilėn mė vonė e braktisi. Rrėmbeu mbretėreshėn e Arnazonave. Hipolyten, me tė cilėn pati njė femijė dhe qė mė vonė e la dhe u martua me Fedrėn, me tė cilin pati djalin Akaman, qė mori pjesė nė Luftėn e Trojės. Ka burime qė thonė se Hypolyta solli arnazonat pėr tė vrarė tė gjithė pjesėmarrėsit nė dasmė, por nuk ia arriti dot.
Gruaja e tij, Fedra, ra nė dashuri me djalin qė ai e kishte me amazonėn Hypolyta, qė quhej si e ėma Hy-po-lyt, por ai e refuzoi atė. Thuhet se ajo e gėnjeu Tezeun se gjoja djali i tij e kishte pėrdhunuar dhe Tezeu vret tė birin, por mė pas del se ai ishte i pafajshėm dhe Fedra vret veten. Tezeu mbahet si mbreti i parė i Athinės dhe si i pari qė kreu reforma nė atė vend.

Akili

Ai ishte i biri i Peles dhe Thetit dhe kishte lindur nė Fthija tėThesalisė. Fthija banohej nė atė kohė nga pellazgė, dhe njė fakt tė tillė na e jep Dionis Ilalikamasi nė veprėn e tij "Historia e vjetėr e Romės" kur thotė pėr vendin e kilit kėshtu "Nė brezin e 6 ata


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Mars 01, 2015, 09:49:19 PD
(pellazgėt) lanė Peloponezin dhe emigruan nė Hajmoni, qė sot quhet Thesali. Nė krye tė kolonisė ishin Aheu, Fthiu dhe Pellazgu tė cilėt e ndan vendin nė tre pjesė nė Fthioti, Ahe dhe Pellazgia"12.
Popullsia e Fthijes ku mbretėronte i ati i Ahiles, i hte pellazge atėherė Akili, qė ishte biri i njė mbreti tė pellazgėve, patjetėr qė ėshtė pellazg.Straboni shumė shekuj pas luftės sė Trojės thotė : "Pėr pellazgėt pothuajse tė gjithė janė tė mendimit se ishin njė fis i vjetėr, i pėrhapur nė tė gjithė Helladėn e sidomos nė vendin e etolėve afėr Thesalisė ..... Thesalia qė shtrihet nga gryka e Peneit dhe Termopileve dhe gjer nė malet e Indit, quhet Argo pellazgjlke?13.
I ati i Akilit ishte mbret i pellazgėve tė Fthijas, ndėrsa e ėma ishte Theti, perėndesha pellazge e Detit, pra emri saj ėshtė shqip Theti do tė thotė deti kėshtu qė Akili me dy prindėr pellazge nuk ka se si tė jetė tjetėr veēse Pellazg.
Nė varrine e Akilit do tė pėrulej njė mijė vjet mė vonė iliro maqedonasi Aleksandri i Madh dhe mė vonė perandori i Romės me origjinė ilire, Konstandini i Madh, qė tregon se kėta dy burra pellazgo-iliro-albanė e mbanin pėr tė fisit tė tyre Akilin.
Akili nė lIiadė del me tiparet e popullit shqiptar, si mikpritja qė i bėnė Priamit, edhe pse i kishte vrarė tė birin Hektorin, besa qė i jep atij dhe qė Priami u thotė tė vetėve dilni jashtė mureve, pėr ēfarė tė doni se mė ka dhėnė besėn Akili. Kėto kanė qenė institute tė sė drejtės popullore tė shqiptarėve deli mė sot.
Akili kur i lutet Zotit, i lutet Dodonės sė pellazgėve. Pse i lutej Dodonės pellazge qė ishte kryeqendra e pellazgėve? Fakti qė ai i lutet pėr ndihmė Dodonės pellazge, tregon qė ai ishte pellazg dhe do t'i drejtohej perėndisė qė kishte trashėguar nga paraardhėsit e tij.
___________
12 Iliret dhe Iliria .. f 166
13 Po aty, f. 151


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Mars 06, 2015, 08:23:28 MD
Plutarku thotė se "Akili nė Epir nderohej si hyjni dhe nė gjuhėn e atij vendi quhej aspet" 14. Kjo fjalė nė shqip i pėrgjigjet shumė mirė cilėsisė kryesore tė Akilit, i shpejt, qė tregon vitalitetin e shqipes qė s'ka ndryshuar, edhe pse kanė kaluar mijėvjeēarė. Pra spet = shpejt tė shqipes sė sotme, sepse nuk ka sh nė gjuhėn greke, siē ka shqipja dhe kur ne e pėrdorim kėtė fjalė, edhe sot me nxitim e themi hpet- shpet pa ia vėnė shkronjėn j.
Akili quhet Mirmidon dhe nė vendin e tij. Homeri jep vendbanime me emra shqip si kėto tė sotme pa asnjė ndryshim. Pel -jon qė do tė thotė po nė shqip Pel-jon, mal nė vendin e Akilit ku rriteshin kuajt.Gyr-ton qė nė shqip do tė thotė. Gur-ton, A-lopes  qė nė shqip do tė thotė A-lopė Ethik qė nė shqip do tė thot Thik, kėshtu quhej krahina malore nė Thesali qė do tė thotė ėshtė si thikė e pjerrėt.
Kuajt e Akilit quheshin Ksanthi, siē quhej kali i Hektorit, kundėrshtarit tė tij trojan, dhe si emri i njė lumi nė Trojė dhe kali tjetėr bal. Sot nė viset shqiptare tė Ballkanit dhe kudo qė jetojnė shqiptarė si nė Itali, Turqi, Greqi, gjysma e kafshėve tė shtėpisė quhet, balė qė tregon se shqiptarėt kanė gusto tė njėjtė nė vėnien e emrave te kafshėt. Pra emri balė i kalit tė Akilit ėshtė emri mė popullor pėr kafshėt nė botėn shqiptare, i pėr qen, lopė, kuaj. Fjala balė nė shqip do tė thotė njė kafshė qė ėshtė me njė balė, me shenjė, nė trupin e saj.
Akili nė tė gjitha pikturat e ardhura deri mė sot, paraqitet me simbolet e Dodonės pellazge, me shqiponjėn qė ishte simbol i Aleksandėrit tė Madh, Pirros, Skėnderbeut dhe i shqiptarėve sot, si dhe me simbolin tjetėr tė yllit ose diellit, qė ishte simboli i ilirėve dhe i flamurit tė Aleksandėrit tė Maqedonisė.Pra, etniciteti i Akilit ėshtė i qartė dhe i padiskutueshėm, ai ishte pellazg.
______________
14 Plutarku, Ilirėt dhe Iliria .f. 218


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Mars 25, 2015, 05:57:59 MD
Odiseja

Ishte nga ishulli i Itakės nė detin Jon, qė shqip do tė thotė i jonidhe ishte prijės i gjithė ishujve tė Jonit dhe Epirit pellazgjik. Janė autorėt e antikitetit qė japin tė dhėna pėr origjinėn pellazge tėEpirit.
Straboni thotė se « Shumė autorė tė vjetėr dhe fiset epirote ikanė quajtur Pellazge sepse ato shtriheshin deri atje (Nė Epir) » 15.
Efori thotė se »Dodona ėshtė e ndėrtuar nga Pellazgėt »16.
Po Efori thotė se »Fillimi i Heladhės ėshtė Aka*nania (poshtė Prevezės), sepse kjo takon e para me fiset epirote « 17.
Hesiodi thotė se »Dodona (nė Epir) dhe lisi ishin qendra e pellazgėve »18.
Kėto fakte tregojnė qė Epiri ishte pellazg gjatė Homerit dhe gjatė antikitetit. Fillimi i Greqisė pėr autorėt antik grekė ishte jashtėtokave tė Epirit.

Aia apo Ajaksi


Emri i vėrtetė i Aiaksit ėshtė Aia qė shqip do tė thotė Ai. Aia ishte kushėri me Akilin dhe ishte i tė njėjtit gjak me tė. Ajaksi kishte njė vėlla me emrin Teukėr, emėr me tė cilin quheshin trojanėt, pasi i ati i tij kishte rrėmbyer nė Trojė motrėn e Priamit qė quhej Hesiona, me tė cilin kishte lindur Teukrin. Kėtu del edhe njėherė qartė se nė Trojė luftuan trojanėt kundėr trojanėve, se vėllai i tij Teukri e kishte dajė Priamin. Aia luftoi nė Trojė si aleat i Mikenės dhe ka qenė njė nga luftėtarėt me tė zot, saqė pėr trimėrinė qė ka treguar disa e quajnė i madh. Thuhet se vrau veten se nuk pati lavdinė qė kishte Akili dhe Odisea.
____________
15 Straboni cil. tek. Ilirėt dhe lliria.f. 152
16 Iliret dhe Iliria .. f. 160
17 Poaty.f.163
18 Po aty.f. 160


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Prill 18, 2015, 08:04:36 PD
Helena e Trojės

            Helena, preteksti i luftės s'mund tė ketė qenė tjetėr pėrveēse pellazge, ashtu siē ishin tė gjithė ata qė morėn pjesė nė Luftėn e Trojės. Ajo ishte kushėrirė e parė mė Penelopėn e Odisesė. Thuqididit te libri "Historie" na tregon pėr origjinėn e emrit helen "Para Luftės sė Trojės, Hellada mua bile mė duket se ajo nė tėrėsi nuk e mbante akoma kėtė emėr, se njė emėrtim i tillė nuk ekzistonte para Helenit, tė birit tė Deukalionit dhe se emrin ia kanė dhėnė asaj sipas emrave tė tyre fiset e ndryshme, mė tepėr pellazgėt"19.
            Dionisi i Halikamasit kur flet pėr pellazgėt thotė "raca e lashtė e pellazgėve ishte helene nga Peloponezi.”20 Kėtu del edhe njė herė qartė se emri Helen ėshte emėr pellazg dhe jo grek. Helena e Trojės, apo Helena Dardanidi ėshtė personifikimi dhe simboli i bukurisė femėrore tė popullsisė vendase pellazgo - trojano -ilire.
            Nė fakt, Homeri nuk e tregon direkt se ajo ishte shumė e bukur, por kjo del kur e shikojnė disa pleq trojanė tė cilėt thonė se ia lufta qė u bė pėr tė, pra, qė donte tė thoshte se ajo i hte shumė e bukur, aq sa ia vlejti tė luftoje pėr tė.

Origjina Pellazgo-Ilire e grekėve antik

Pellazgo-ilirėt janė themeluesit e qyterimit antik grek, pasi fiset me tė mėdha si jonėt, dorėt dhe eolėt ishin tė njė prejardhje pellazgo-ilire. Po ti referohemi Herodotit, ai prejardhjen e Dorėve e shikon nga Maqedonia ose ndryshe Panonia Ilire, pasi Maqedonasit ishin Paion dhe i pari i tyre ka qėnė Pellazgu. Sipas tij nė filIimiet e tyre Dorėt ishin tė dobėt dhe bredharak dhe u shkėputėn herėt nga pellazgėt21<Sipas Platonit Dorėt ishin akej qė ndėrruan emrin. Pseudo Skilaksi tregon se janė me origjinė nga
________________
19 Po aty, f. 24
20 Dionis! Halika*nasit, cit tek Ilirėt dhe Iliria . f 166
21 E. Kocaqi, Roli Pellazgo-Ilirė nė formimin e kombeve dhe gjuheve Evropiane, Tiranė 2007, f. 27


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Prill 30, 2015, 07:39:11 MD
Iliria22. Nga do tė jenė me origjinė si nga Iliria, si nga Maqedonia apo dhe tė jenė akej origjina e tyre ėshtė Pellazgo-llire. Maqedonėt janė quajtur Pellazg nga Justini dhe tė njė gjuhe me Epirotėt. Pra tė dhėnat qė japin autorėt antik tregojnė se Dorėt janė tė njė origjine nga popullsia etnike Evropiane Pellazgo-llire. Fakti qė dyndjet dore shkatėrruan qytetėrimin e lartė tė Kretės dhe Mykenės dhe ka njė kthim pas tė historisė nga pal/atet te kasollet, tregon se nė atė kohė ajo kishte njė nivel kulturor tė ulėt, krahasuar me popul/sinė vendase pellazge.
            Pellazgėt duke qėnė njerėz deti kanė pasur njė nivel kulturor mė tė lartė se sa Dorėt qė medohet se mund tė jenė me origjinė nga malet e Shqipėrisė sė sotme. Dorėt kanė patur edhe gjuhėn apo dialektin e tyre qė ėshtė shkruar por qė sot nuk ka mundur ta pėrkthej as greqishtja e vjetėr dhe as ajo e re.
            Jonėt ishin gjithashtu me origjinė Pellazge po ti referohemi tė dhėnave qė jep Herodoti. Kėshtu ai dėshmon se pellazgėt morėn emrin jonas, por edhe eolėt ka qėnė quajtur pellazg gjithasht23. Pra sic tregojnė tė dhėnta e autorėve antik Helenėt e vjetėr ishin fise me orgjinė Pellazgo-Ilire qė kanė pasur njė nivel kulturor mė tė lart pasi ata ishin banor tė detit dhe kjo u jepte mundsi lidhje me botėn dhe bėrje tė tregėtisė. Kėshtu qytetėrimi Grek dhe figurat mė tė mėdha qė prodhoj ai nė tė gjitha fushat ishte njė qytetėrim Pellazgo-I1irė. uk ka pse tė lihet pa emėr njė qytetėrim i tillė kur dihet qartė origjina e tij bazuar nga tė dhėnat e autorėve antik.
            Tė gjitha figurat e antikitetit Grek si nė filozofi, mjeksi, matematik ishin figura Pellazgo-Ilire. Meritat e kulturės antike greke i takojnė Pellazgo-Ilirėve.





____________
22 Po aty, f. 26
23 Po aty. f. 25


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Gusht 09, 2015, 06:40:08 MD
MBRETERlA THRAKE

Do thonii se ēfarė lidhje kanė shqiptarėt e sotėm me Traken e vjetėr?

            Shqiptarėt kanė aq lidhje me Traken sa kanė, edhe me ilirėt, sepse ilirėt dhe trakėt ishin tė sė njėjtės prejardhje. Shpesh studiuesit nga afėrsitė qė ka midis trakasve dhe Ilirėve nė lidhje me gjuhėn dhe kulturėn nuk janė nė gjendje tė dallojnė ndryshimet midis kėtyre dy popujve. ė rrethet serioze shkencore ėshtė arritur pėrfundimi se irakėt dhe ilirėt ishin popuj tė njėjtit "komb", ose qė kanė afersi tė mėdha etnike midis tyre dhe faktet tregojnė se kanė tė drejtė. Duke iu referuar autorėve antikė gjen tė dhėna interesante nė lidhje me kėtė ēėshtje.
1-       Amantėt ishin njė fis Trakas, i cili nė fillim ka banuar nė ishullin e Eubes dhe pas Luftės sė Trojės II vendosėn nė iliri dhe mė vonė autorėt, duke na treguar origjinėn c tyre, i quajnė ilirė. Pra, fisi i Amantėve, qė themeloi Bylisin dhe Orikumin, ishte trakas, por ata nga tė gjithė autorėt antikė mė vonė janė quajtur si ilirė, dhe pasardhėsit e tyre jetojnė ende edhe sot aty ku kanė jetuar gjyshėrit e tyre.
2-     Gjeografi mė i madh i antikitetit Straboni, jep disa tė dhėna interesante pėr trakėt, me anėn tė cilave anijmė nė konkluzionet se ata ishin i njėjti popull me ilirėt.Ai thotė se « Myzėt tani (shek I tė erės sonė) gjithashtu janė trakas dhe identikė me njerėzit qė tani quhen Moesi. Nga kėta mysi rrjedhin edhe Mysit qė jetojnė midis Iidėve, frigėve dhe trojanėve. Dhe vetė frigėt janė brigi njė fis thrakas ashtu siē janė Mygdoni, Bebri, Medobithyni , Bithyni dhe Thyni » [sub]24[/sub][/color].
Pra siē dėshmon Strabon, Myzėt janė fis thrakas, por nė burime tė tjera quhen, dhe si fis ilir, qė do tė thotė se trakėt dhe ilirėt ishin tė sė njėjtės etni derisa studiuesit e antikitetit nuk shikonin dallime etnike midis tyre dhe tė njėjtat fise herė i quanin tharke dhe herė ilire. Po aty Straboni thotė se fiset trojane janė trake dhe myse
___________________
24 The Geography of Strabo .libri VII kapitulli 3, paragrafi 2


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Mars 18, 2016, 12:25:26 MD
pėr sa iu pėrket etniciteteit qė do tė thotė se Trojanėt me Thrako¬ Ilirėt ishin tė njė etnie.
3- Straboni vazhdon duke thėnė se "poeti ( Homeri) lidh me myset dhe Hippemolgi, edhe Galaktofagi dhe Abi, qė janė vendet e skythve dhe sararnanteve"25. Vendet e Skythėve (e quanin veten e tyre me emrin Alban) dhe Saramantėve janė nė veli tė Detit tė Zi qė do tė thotė se populli i Azisė sė Vogėl dhe i rrethinave tė Detit tė Zi kishte tė njėjtėn kombėsi me popullin e
gadishullit ilirik"
4- "Aeliu Catu, thotė traboni, transportoi nga Isteri nė Thrakė 50 mijė burra ndėrmjet Geotve, njė fisi me tė njėjtėn gjuhė si Thrakasit, dhe ata jetojnė atje tani dhe quhen Moesi, ndoshta kėta njerėz nė kohėt e vjetra janė quajtur kėshtu dhe qė nė Azi emri i tyre ėshtė ndryshuar nė Mysi, ose qė nė kohėt
e hershme kėta njerėz janė quajtur nė Thrakė, Mysi" 26.
Geotė ishin fisi gjerman i gotėve, qė Straboni i quan mys", dhe tė sė njėjtės kombėsie e gjuhe me trakėt. Tė njejtėn gjė thotė dhe historiani i vetėm qė ka shkruar historinė e gotėve i cili ishte edhe vetė Gotė, me emrin Jordanez. Pra gotėt gjermanik ishin ilirothrakė pasi ata quheshin myzė.
5- Fisin e Tribalėve disa autorė e shtrijnė deri nė Fushė Dardani dhe e quajnė si fis thrakas, por Apiani i quan tribalėt fis ilir. Nė Fushė-Dardani tė gjithė autorėt antikė kanė treguar qartėe ka banuar historikisht, ashtu si dhe sot, fisi ilir i Dardanėve, kėshtu nėse ka trakas nė Fushė-Dardani, ata nuk janė gjė tjetėr
veēse dardan ilir. Dardanėt shpesh nga autorėt antikė dhe modemė janė quajtur si fis thrako-ilir, ēka tregon qė nuk ka asnjė ndryshim etnik midis ilirėve dhe trakasve, pėrderisa fise tė njohura si ilire janė edhe trake njėkohėsisht.
6-Fjalėt qė kanė mbėrritur deri sot nga gjuha trake janė shqip, madje dhe shumė fise trake kanė emra shqip. ė enciklopeditė dhe studimet e huaja kur flitet pėr gjuhėn trake, sė pali jepet
____________
25 Po aty. VII. kapi 3, parg 2
26 Po ar)'. libri VIf, kap. 3 paragrafi. 10


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Mars 24, 2016, 09:54:32 PD
ngjashmėria e saj me shqipen e sotme. Shumė fjalė tė trakishtes janė shqip kėshtu p. h. Mėz ka lidhje me fjalėn shqipe Mėz, qė tregon tė voglin e kalit dhe pėr kėtė kanė rėnė dakord tė gjithė gjuhėtarėi. Sorin Paliga linguist rumun e lidh fjalėn buza qė si nė shqip dhe rumani ht ka tė njėjtin kuptim qė do tė thotė buza, me emrin Buza me tė cilin e quanin veten trakėt. Fiset trake kanė emra qė kanė kuptim nė gjuhėn shqipe ku dallohen ti te Besa si Besa, fisi Di qė po shqip do tė thotė Di, Bithyni qė shqip po Bithyni, Thyni, pra, qė ėshtė Thyni, Edoni qė do tė thotė E-doni nė shqip. Pra, ernėrtimet dhe fjalėt qė kanė mbėrritur nga thrakishtja janė njė variant tepėr i pastėr i shqipes sė sotme.
7- Dakėt nė bazė tė tė gjitha burimeve antike janė vetė trakėt dhe disa fjalė qė kanė ardhur nė kohėn e sotme, janė tė njė shqipeje lė pastėr, fakt qė e kanė nxjerrė dhe e pranojnė studiuesit perėndimorė. Kėshtu p.sh fjala Vatėr ėshtė po nė shqip Vatėr. Fjalė tjetėr qė studiuesit kanė rėnė dakord ėshtė Karpate, nga ku kanė marrė emrin malet e Karpateve, qė rrjedh nga fjala shqip Karp qė do tė thotė shkėmb, naparka qė do tė thotė nepėrka etj. Nga gjuha dake kanė mbėrritur rreth  160 fjalė dhe nga kėto 90 janė shqip, fakt qė e pranojnė tė gjithė gjuhėtarėt.
Ēfarė kėrkon shqipja nė Daki e cila ndodhej nė veri tė Detit tė Zi?
Kjo ėshtė shumė e thjesht deri a dakėt kanė nė•~uhėn e tyre rreth 60% fjalė tė shqipes, padyshim, qė ata kanė qenė tė njė etnie me ilirėt. Nga kėtu del se, pėrderisa dakėt janė tė njė etnie me ilirėt, atėherė dhe ilirėt janė tė sė njėjtės etni me trakėt, skythėt, trojanėt dhe gotėt me tė cilėt dakėt dalin si tė njė etni.
8-Fisi ilir i paionve ėshtė quajtur nga Herodoti si koloni trojane, apo si trojanė. Trojanėt vetė janė quajtur nga autorėt si popull qė e kishte origjinėn nga trakėt. Pėrderisa paionėt ilirė janė trojanė, atėherė ata janė edhe trakas, sepse fiset e Trojės ishin nga Trakia. Ka njė variant tjetėr siē e kemi pėrmendur me sipėr qė
thotė se Dardani, i cili themeloi Dardaninė e Trojės ka ardhur nga Tharka, por Dardani ėshtė ilir.
9- Maqedonia ėshtė quajtur Emathia, qė nė shqip do tė thotė po E-mathia dhe nė kohėn e Hornerit dhe Herodotit ėshtė quajtur e


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Maj 11, 2016, 04:28:36 MD
gjithė me emrin Paioni, por paionėt ishin fis iliro-trojano-thrakas. Pėrderisa maqedonasit janė quajtur paion dhe Paionėt ishin iliro thrako-trojan, atėherė maqedonasit janė popull i sė njėjtės etnie me iliro-thrako-trojanėt.
  10- Dionisi nė gjuhėn paione quhej si nė shqip Dyalu pra djalė.Paionėt kanė folur gjuhėn shqipe ashtu siē kanė folur maqedonėt, trakėt edhe trojanėt qė ishin tė njė etnie me ilirėt.
11- Njė fakt tepėr i rėndėsishėm dhe i patundur ėshtė se nė Traki vendbanimet kanė tė gjitha pas fjalėn Fara p.sh Besa-fara, Bendo-fara, Buzi-fara. Studiuesit vrasin mendjen dhe nuk e kuptojnė se ēfarė do tė thotė emri fara? Vendbanimet trake me fara tregojnė farėn dhe fisin pra qė kjo ėshtė fara e besėve, kjo e buzėve e me radhe. Po ndalja nė fara ekziston akoma nė disa zona tė Shqipėrisė edhe sot. Pra trakėt kanė pėrdorur emrin shqip Fara pėr tė treguar vendbanimin e secilit nga fiset, qė tregon edhe njė herė qė trakasit ishin tė njė etnie me ilirėt dhe shqiptarėt janė tė vetmit pasardhės tė tyre qė ruajtėn gjuhėn e vjetėr tė Evropės.Si konkluzion; nga tė dhėnat e mėsipėrme, trakėt, ilirėt, trojanėt,
gotėt, dakėt, skythėt dhe Maqedonasit ishin i njėjti popull. Kėtė e vėrtetojnė tė dhėnat historike, gjuhėsore dhe emrat e vendeve tė cilat kuptohen lehtė nga shqiptarėt e sotėm.
Herodoti i quan trakėt njė popull i madh dhe shumė i shtuar, madje kombin e dytė nė botė pas indianėve. Tenitoret e Trakes shtriheshin nga Deti Egje nė Jug deri nė Paioninė ilire dhe Maqedoninė nė Perėndim e Jugperėndim. ė lindje shumė fise trojane janė quajtur si trake pothuajse e gjithė Troja si Lidia,Frigjia. Nė veri kapėrcente Danubin nė vendin e dakėve dhe skythve tė Amazonave qė shtihej nė territoret qė sot janė shtetet e Rumanisė, Moldavisė, Ukrahinės dhe Rusisė Jugore. Pra, njė territor i gjerė me njė popullsi tė madhe. Autorėt mesjetarė me emrin Paioni kanė quajtur tė njėjtat territore qė quhen dhe Thraki.
Koncepti Paioni ėshtė shtrirė nga disa, nga kėta studiues deri nė vendin e dakėve dhe skithve pėrtej Danubit nė lindje dhe nė tė gjithė Alpet e Evropės nė perėndim.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Qershor 07, 2016, 06:49:57 MD
Mbretėria e Bithynit 328-75 p.l.k


Bithynia ishte njė mbretėri qė u krijua nė fund tė shekullit tė IV p.l.k nė Azinė veri-perėndimore. Sipas autorėve antikė Strabon, Ksenofon, Bi/hynė! ishin njė fis trakas. ė fakt siē e kemi parė mė lart nė kėtė studim qė nė kohėt mė tė lashta popullsia e Azisė sė Vogėl e njohur si trojane ka qenė e njė race me trakasit. Fiset kryesore trake qė banonin nė Azi tė vogėl, sipas Herodotit kanė qenė Thyni dhe Bithyni.
            Bithynia qe pjesė e Mbretėrisė sė Krezit tė Lidisė dhe, pasi u pushtua nga Persia, ajo bėnte pjesė nė Satrapin e Frigjisė. Gjatė pushtimit tė Aleksandrit tė Madh, Azia e Vogėl qė ishte e njė preardhje me tė, i hapi portat, kėshtu qė patėn dhe privilegje duke ruajtur pavarėsinė e tyre, pėrveē qytet-shteteve greke tė cilat bėnė luftė. Nikomedi ėshtė i pari mbret qė e meritoi kėtė titull, pasi ai sundoi tėrėsisht mbi mbretėrinė e tij. Ai themeloi si kryeqytet Nikomedin qė do tė forcohej shumė gjatė qeverisjes sė pasardhėsve tė tij. Sundimtari i fundit, ikomedi i IV, nė vitin 74 p.k ia dorėzoi me dėshirėn e tij mbretėrinė Romės sė fuqishme, pasi ai nuk mundi tė pėrballonte dot mė fushatat ushtarake (, Mithridatit tė Pontit.

Mbretėria Thrake e Odryseve shekulli V-III p.k


Rez Eanidi ėshtė mbreti i parė i traka ve, qė njohim nga burimet e shkruara historike, por pa diskutim qė mund tė ketė pa ur dhe mbretėr tė tjerė para tij. Ai qeverisi nė fund tė shekullit XIlI dhe ndoshta nė fillim tė shekullit tė XII p.k dhe mori pjesė nė luftėn e Trojės si aleat me trojanėt. Rezi kishte lidhur njė numėr tė madh krushqish me dardanėt e Trojės dhe ishte aleat i fortė i tyre. Mbretėria trake ka vazhduar tė ekzistojė dhe pas luftės sė Trojės, por ajo e aniti kulmin me mbretėrinė e Odrysėve. Kjo mbretėri u krijua nga bashkimi i tė gjitha fiseve trake nga Egjeu deri nė Danub nėn mbretin e fuqishėm Tere 450-431 p.k
            Nėn sundimin e tė birit tė Tereut, Sitalkut 431 -424 p.k mbretėria aniti kulmin e shtrirjes territoriale dhe fuqisė ushtarake. Ai ndėrtoi rrugėt qė lidhnin Egjeun me Danubin dhe ngriti njė ushtri prej 150 mijė ushtarėsh.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Gusht 17, 2016, 07:33:26 PD
Sitalku ndėrmori njė sėrė fushatash ushtarake kundėr maqedonasve dhe vdiq nė fushatėn ushtarake kundėr fisit ilirė tė tribalėve, tė cilin donte ta bashkonte me mbretėrinė e tij.
Gjatė qeverisjes sė Seuthe I 424-415 mbretėria njohu paqe dhe zhvillim, por njė numėr fisesh u larguan nga mbretėria e pėrbashkėt trake. Pas kėtij mbreti, mbretėria erdhi duke u dobėsuar.

Mbretėrit e Lidisė

            Lidia ishte njė shtet nė veri tė Azisė sė Vogėl me njė qytetėrim tė lartė dhe tė lashtė. Lidėt janė trojanė dhe gjatė Luftės sė Trojės luftuan pėr mbrojtjen e Trojės. Nga Lidia kanė ardhur edhe tyrrenėt apo etruskėt. Kėshtu Straboni citon Antiklidin qė thotė se "pellazgėt qenė tė parėt qė populluan ishujt Lemno dhe Inmbro dhe disa prej tyre kaluan nė Itali me Tyrrenin tė birin e Atit,,27.Qytetėrimi i lidėve dhe frigasve, tė cilėt ishin popuj trojanė, pa dyshim ka qenė njė nga qytetėrimet mė tė larta qė ka njohur njerėzimi. Nga Lidia shtetet greke, dhe ato tė tjera fqinje morėn shpikjen me patentė lide, qė quhej monedhė.
            Njė nga mbretėrit e Lidisė, sipas Herodotit, ka qenė Agroni i njėjtė me emrin Agron tė mbretit ilir. Aty ka emra qė kanė shpjegim nė shqip dhe qė shqiptarėt i pėrdorin edhe sot si mbreti . Ati po si ati nė shqip, mbreti Koti po si koti nė shqip, emri Ar-di qė pėrdoret dhe sot nė Shqipėri.
            Njė fakt tjetėr interesant ėshtė njė mal nė Lidi qė quhej Tmol, pra mol qė quhej po mol si nė shqipen e sotme. Lidėt e frigėt i thoshin Bukės po si i thonė shqiptarėt sot Bukė.

____________
27 Straboni, cit. tek. Ilirėt dhe Iliria .f. 152



Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Tetor 04, 2016, 03:23:24 MD
Tantali 1300 p.k


Tantali ėshtė njė nga mbretėrit legjendarė tė Lidisė. Ai kishte djalė Pelopin, babanė e Atreas qė mori mbretėrinė e Mykenės. Nė fakt Tantali njihet si mbreti Frigjisė, por edhe j Lidisė. Meqė kėto dy shtete kanė qenė afėr, ka mundėsi qė nė atė kohė ai t'i ketė bashkuar nė njė shtet mbi tė cilin sundonte vetė. Tantali, thotė legjenda, ka sakrifikuar djalin e tij Pelopin pėr perėnditė, por perėndia qė e kishte emrin Fati, e ringjalli pėsėri Pelopin. Perėndia lide Fati, nė shqip ka kuptim tė njėjtėn me fjalėn qė pėrdorim edhe sot shqiptarėt Fati, pra qė pėrcakton fatin dhe jetėn e njė njeriu, kėshtu pavarėsisht ēdo gjėje nėse ėshtė e shkruar nga fati, ashtu do ndodhė. Mbretėr tė tjerė pas Tantali ishin Moloni, Koti, Ati, Liduja, Aciasmu, Ermon, Alkim, Kamblitu, Tmoli, Teoklemenu, Marsia, Jardanu, Omfal, Filomenu, Alkau, Belu,
Ninu, Agron, Ardi, Aliate, Mirsu, Kandal Gigi 720-682, Ardi 682-633, Sadiate 633-621.



Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Nėntor 23, 2016, 09:56:07 PD
Aliati 621-5 4.

Ishte djali i Sa-di-atit dhe nė histori njihet si themelues i perandorisė sė Lidisė. Gjatė mbretėrimit tė tij, arriti tė nėnshtroi tė gjithė Azinė e vogėl si Karinė, Miletin dhe Smimėn. Media nė kėtė kohė po shndėrrohej nė njė kėrcėnim tė vėrtetė pėr interesat e perandorisė Lide. Gjendja u acarua aq shumė, sa kėto shtete hynė nė luftė kundėr njėra-tjetrės dhe beteja finale u zhvillua nė lumin Hali. Nė kohėn qė tė dyja ushtritė  po ndesheshin ndodhi njė eklips qė friksoi pa masė tė dyja palėt, tė cilat e morėn pėr njė shenjė tė keqe. Ata menjėherė ndėrprenė luftėn, dhe pėrfunduan njė marrėveshje paqeje qė i dha mundėsi shtetit Lidė tė jetonte edhe disa vite.

Krezi 564-546

Ishte djali i li-atit dhe kur erdhi nė pushtet, trashėgoj njė perandori dhe pasuri pėrrallore, Krezi ka qenė njė nga mbretėrit mė tė pasur tė botės sė atėhershme. Nė kėtė kohė persėt kishin krijuar njė perandori tė fortė dhe tė madhe, dhe kėrcėnonin ekzistencėn e shteteve tė tjera fqinjė duke pėrfshirė kėtu edhe Lidin. Krezi lidhi njė aleancė ushtarake me mbretin e Egjiprt, dhe atė tė Babilonisė pėr tė pėrballuar kėrcėnimin e mbretit Liri tė Persisė. Nė 547 p.k nėn komandėn e tij, ushtria Lide kapėrceu lumin Hali dhe ndeshet me Kirin. Krezi nuk qe me fat si Aliati, sepse nuk ndodhi asgjė pėr tė penguar humbjen e tij pėrballė mbretit pers, nga i cili u kap rob. Kiri donte ta ekzekutonte, por mė pas u bind se ai ishte njeri i mirė dhe e mbajti si njė nga kėshilltarėt e tij mė tė besuar, detyrė qė ai do ta mbante edhe pas vdekjes sė Kirit. Krezi njihet nė histori pėr pasurinė e madhe qė kishte dhe pėr besnikėrinė e tij ndaj kundėrshtarit.



Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Janar 24, 2017, 04:00:58 MD
DINASTITĖ TROJANO-DARDANO-ALBANE TĖ
EVROPĖS

 
1-   Dinastia Trojano-Dardane e Alba-Longės

Pas luftės sė parė tė Trojės (1189 disa thonė 1230) disa fise trojane qė kishin qenė drejtuese tė luftės, megjithė princat apo mbretėrit e tyre u larguan nga Troja pėr nė perėndim. Ene Dardanidi ishte princ i dardanėve qė shpėtoi pa u vrarė gjatė luftės. Ai me gjithė familjen e tij dhe shumė anėtarė tė fisit mori rrugėn pėr nė perėndim. Para se tė ikte nė Itali qėndroi nė Butrint, dhe kodra ku ata qėndruan gjatė zbarkimit u quajt Trojė. Deti i trazuar e hedh Enean nė Afrikė ku qėndron pėr njė kohė tė shkurtėr dhe mė pas vendoset pėrfundimisht nė Itali. Ene Dradanidi sė bashku me gjithė bashkatdhetarėt qė e ndiqnin, zbarkuan nė Latium ku u prit shumė mirė nga prijėsi i vendit, i cili i dha vajzėn Lavinia pėr grua. Mė vonė vjehrri i tij, vritet nė luftė, kėshtu qė drejtimi i mbretėrisė i mbeti Enesė. Nga martesa me Lavinian ai pati djalin Silvi, tė cilit iu vu ky emėr pasi e ėma e lindi poshtė njė peme qė e kishte emrin Selvi. Studiuesit e huaj kanė rėnė dakord qė emri Selvi ėshtė njė emėr peme, por ata thonė se nuk e dinė se pėr ēlloj peme bėhet fjalė. Nė shqipen e sotme jepet zgjidhja, sepse kjo pemė ėshtė Selvia qė shqiptarėt edhe sot pas mijėra vjetėsh e quajne Selvi. Fakt qė


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Shkurt 12, 2018, 11:12:39 PD
tregon edhe njėh rė qė trojanėL kanė qenė gjyshėrit e shqiptarėve tė sotėm. Kjo pje ė e historisė sė Dardanėve ėshtė pėrjetėsuar nga Virgjili te vepra tij Eneida si, dhe nga autorė tė tjerė tė cilėt vėrtetojnė kėto fakte historike.

Ene Dardanidi 1181-1176

Ene Dardanidi ishte djali i Angi esit dhe ishte martuar me njė nga vajzat e mbretit Priam tė Trojės, por nė ikje e sipėr ai humbi lidhjet me tė dhe nuk e mori nė Itali. Kėshtu qė nė Itali u martua me njė grua tjetėr, me tė cilėn pati pasardhėsin e tij Selvi. Pas vdekjes sė tij, pushtetin nė Laurct e mori i biri i tij Azgani me te cilin erdhi nga Troja.

Asgani ose Julu 1176-1151. Asgani e Ia Laureten dhe ndoshta nė tė vazhdoi qeverisja nga trojanėt dhe themeloi njė qytet tjetėr tė quajtur Alba-Longa, ku ai mbretėroi vetė. Pas Asganit qeverisen disa mbretėr tė tjerė nė Alba-Longa si.

Asgan Julu               1151-1138 p.k
Selvi                          1138-1109
Ene Selvi                   1109-1078
Latin Selvi                1078-1027
Ati                             1027
Alban                        1027•988
Epyti                         988-962
Kapi                          962-934
Kapetu                      934-921
Tiberi                        921-913
Agripa                      913-872
Allodiou                   872-853
Aventin                    853-816
Proka                       816-793
Numitori                 793-?
Kluilu                      ? 670
Meti Fufeti              670-655

Kėtu merr fund edhe dinastia Trojane nė Alba-Longa.Vajza e Numitorit, Rea Selvia lindi dy binjakė Romulin dhe Remin, tė


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Tetor 14, 2018, 02:22:06 MD
cilėt thuhej se i kishte me perėndinė mė tė Imtė Jupiterin. Pa dyshim qė i ka pasur me ndonjė tė dashur dhe pėr t'i shpėtuar qortimeve tė tė afėrmve, ka pretenduar se i kishte me Jupiterin, ose njerėzit me botėkuptimin e tyre fetar tė kohės u kanė ngjitur njė atė hyjnor pėr shkak tė lavdisė sė tyre si themelues tė Romės. Tė dy femijėt u hodhėn nė lumė ngaqė xhaxhai i saj nuk donte rivalitet pėr fronin e Alba-Longės, por lumi Tiber i nxori nė breg dhe pėr ta u kujdes njė familje, e cila i rriti dhe i bėri burra. Ramuli vrau tė vėllanė Remin gjatė kohės qė po debatonin se nė cilėn kodėr do tė ndėrtonin qyttin e Romės. Ramuli e ndėrtoi qytetin nė kodrėn Palatin, ku u vendos ai me njė grup tė vogėl banorėsh dhe ishte afėr me qytetin Etrusk, Vei. Nė kodrėn Palatin jetonin vetėm burra, nuk kishte gra, sepse sabinėt qė jetonin afėr, nuk ua jepnin vajzat pėr gra. Kėshtu Ramuli dhe shokėt e tij vendosėn t'i rrėrnbenin dhe t'i sillnin nė Palatin vajzat e sabinve. Mbreti i Sabinėve, Tati, u shpalli luftė, por me ndėrmjetėsimin e vajzave tė tyre qė ishin bėrė gratė e atyre qė i rrėmbyen, u vendos paqja dhe mbreti sabin Tati, qė i pėrgjigjet nė shqip po Tati qė pėrdorin disa zona nė Shqipėri pėr atin, u vendos nė Kapitol ku tė dy fiset jetuan sė bashku. Gjatė njė mosmarrėveshjeje midis Tatit dhe Romulit, ky i fundit e vret atė dhe qeverisi vetėm Romėn, deri sa vdes.

2- Mbretėrit Etrusk tė Romės
Romuli qeverisi nė vitet 753-716


Romuli njihet jo vetėm si themelues i Romės, por edhe si i pari mbret i saj. Ai rridhte nga familja e princėrore e dardanėve tė Trojės dhe njihet nė histori si themeluesi i Institucioneve tė Romės. Kėshtu, ai formoi Senatin e famshėm romak, qė kėshillonte mbretin pėr ēėshtje civile e ushtarake dhe qė mė vonė do tė kėshillonte magjistratet gjatė sistemit republikan tė qeverisjes. Senati ishte institucioni mė i rėndėsishėm Perandorisė Romake.




Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Tetor 25, 2018, 04:21:37 MD
Romuli mbahet nė histori pėr krijimin e kalendarit qė mė vonė ėshtė quajtur Kalendari Romak. Ky kalendar kishte 10 muaj dhe 304 ditė dhe fillonte nė muajin Mars. Festa e 14 marsit Dita e Verės qė nė Shqipėri ėshtė festė kombėtare nuk ėshtė gjė tjetėr veēse Viti i Ri sipas kalendarit tė vjetėr, qė tregon, edhe njėherė autoktoninė e padiskutueshme tė shqiptarėve nė kėto troje. Kjo traditė ėshtė pėrcjellė brez pas brezi dhe, nėse populli i sotėm shqiptar nuk do tė ishte aj i vjetri, atėhere kjo traditė do ishte ndėrprerė.

Numa 716-672

Ishte mbreti i dytė i Romės dhe qeverisi pėr njė kohė tė gjatė kėtė qytet. Gjatė qeverisjes sė tij, mbretėroi paqja nė vend. Numa njihet si i pari qė vendosi ceremonitė fetare nė Romė dhe ngriti tempuj fetarė. U rganizua hierarkia e priftėrinjve dhe mė i larti nga ata quhej pontifeks.
Numa i shtoi kalendarit romak 2 muaj, janarin dhe shkurtin dhe i bėri muajt me nga 29-30 ditė. Ky kalendar ka mbizotėruar pėr shumė kohė nė tė gjithė botėn romake. Sot muaji shtator ėshtė muaji i nėntė, por sipas kalendarit romak ka qenė i shtati, sepse viti fillon nė mars, prandaj quhet dhe shtator, dhe ai i dhjeti
quhet tetor dhe me radhė, pasi me kalendarin e vjetėr janari dhe shkurti ishin muajt e fundit tė vitit.

Tul Hostili 672-640

Pas vdekjes se Numitorit, Hostili zgjidhet mbret nga populli i Romės. Gjatė kohės qė qeverisi Romėn, shkatėrroi mbretėrinė trojane tė Albanisė, nga ku kishte origjinėn Romuli dhe kapi rob mbretin e fundit tė saj Met Fufetin, tė cilin e vrau. Pas kėsaj ai filloi luftėn me sabinėt tė cilėt, ashtu si dhe etruskėt e albanėt ishin shumė afėr, madje njė pjesė e sabinėve jetonin nė Romė. Hostili arriti t'i nėnshtrojė qytetit tė tij fiset e albanėve dhe sabinėve, pėrveē etruskėve, tė cilėt jetonin nė qytete tė zhvilluara


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Nėntor 07, 2018, 06:34:23 MD
dhe tė fortifikuara.Tul Hostili ndėrtoi godinėn e senatit tė quajtur sipas mbiemrit tė tij Ku-ria Hostilia.

Anku Marku 640-611

U zgjodh mbret pas Tulit nga popullsia e Romės dhe u miratua nga Senati. Ai ngriti njė urė mbi Romė dhe e zgjeroi atė duke populluar njė kodėr tjetėr tė quajtur Jan-kulum. Nė politikėn e jashtme qe i suksesshėm, sepse vazhdoi pushtimin e qyteteve tė tjera afėr Romės.

Lokum Tarkuin Prisku 616-578

Nėna e tij ishte nga familje e lartė etruske dhe quhej Tana, e babai i tij vinte nga Korinthi dhe quhej Demarat, por emri i tij i vėrtetė ishte Lokum, tė cilin e mori dhe i biri. Nė burimet e Mesjetės thuhet se Demarati vinte nga Paionia ilire. Emri Lokum ndoshta ka lidhje me fjalėn Lokum qė pėrdoret edhe sot tek shqiptarėt dhe qė emėrton njė lloj ėmbėlsire. Ai njihet si rregullues dhe ndėrtues i qytetit tė Romės. Gjatė qeverisjes sė tij u ngrit sistemi i kullimit tė Romės, qė ėshtė ruajtur deri sot. Ai pati dy djem tė quajtur Luk ose Lokum sipas emrit tė tė atit dhe Arrun qė u vranė nga pasardhėsit e Anku Markut, tė cilėt pretendonin tė merrnin pushtetin nė Romė. Kėshtu, duke mos pasur djem, pushtetin nė Romė e mori dhėndrri i Priskut, i cili ishte martuar me vajzėn e tij, Tarkuina.

Serve Tuli 578- 534

Emri i tij origjinal ishte Mastar, ndėrsa emrin Serve e mori kur hipi nė fron. Ai ndėrtoi muret rrethuese tė Romės; njihet si reformator dhe qė zhduku dallimet midis patricėve dhe plebejve. Kėshtu, ai ndėrtoi ushtrinė romake sipas shtresave tė popullsisė, duke vendosur qė edhe plebejtė tė shėrbenin nė ushtri, qė deri nė kėtė kohė qė flasim kishte qenė privilegj i patricėve. Serve Tuli e ndau popullsinė nė katėr kategori sipas pasurisė dhe jo sipas asaj



Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Janar 14, 2019, 04:01:27 MD
nė ishin patricė apo plebej. Ai e mbajti pushtetin nė Romė, derisau vra nga vajza c tij Tula dhe dhėndri Lukum.

Luk Tarkuin Superbu 534-510

Ishte dhėndri i Mastarit apo Serv Tulit dhe erdhi nė pushtet duke vrarė tė vjehrrin. Ai ėshtė mbreti i fundit qė qeverisi Romėn, sepse nė 510 p.k me revolucion u pėrmbys mbretėria dhe u vendos njė formė e re qeverisjeje-Republika. Gjatė qeverisjes sė tij ngriti sistemin e shka*kimit tė Romės nė lumin Tiber dhe i ndėrtoi njė tempull perėndisė Jupiter. Ai njihet si tiran dhe pati marrėdhėnie tė kėqija me Senatin, duke vrarė shumė senatorė. Tarkuini u rrėzua nga froni dhe u strehua nė Kuma tė Etruris,derisa vdiq nė vitin 496 p.k.
Ai kishte tre djem qė quheshin Tati, Arrun dhe Seksti; ky i fundit pėrdhunon Lukrecian gruan e kushėririt tė tij nė kohėn qė i ati dhe burri i saj nuk ishin nė shtėpi. Ajo i tregoi tė atit dhe burrit pėr pėrdhunimin dhe pas kėsaj vrau veten. Lukum Juni Bruti ishte kushėri si i mbretit, ashtu edhe i Lukrecias dhe nė kėtė mes mbajti nga familja e viktimės, duke ndihmuar qė tė vritej Sekstu dhe tė rrėzohej nga froni ati i tij qė kishte qeverisur si tiran. Ai organizoi njė revolucion nė Romė qė pėrfundoi me rrėzimin nga froni tė mbretit etrusk, kushėririt tė tij. Nė krye tė Romės u vendosėn etruskėt Lokum Juni Bruti dhe bashkėshorti i Lukrecia Trakuin Kollatini qė u zgjodhėn dhe konsujt e parė tė Romės, por mė vonė bashkėshorti i Lukrecias do tė zėvendėsohej nga Mark Horat Pulvili. Lokum Bruti u vra nga kushėriri i tij Arrun, djali i mbretit tė fundit etrusk, qė mbetet edhe vetė j vdekur nė kėtė betejė. Mbreti i rrėzua nga froni caktoi njė etrusk tjetėr Lar Porsena qė tė merrte fronin pėr tė, por sipas Tacitit, ai arriti tė marrė fronin, por qeverisi vetė nė tė.
Kėshtu mori fund edhe dina tia trojune-albane-etruske e Romės. Romėn e kanė themeluar trojano-dardanėt dhe ajo u rrit nė bashkėpunim me fise tė tjera vendase tė njė etnie me trojanėt, por


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Janar 22, 2019, 06:54:16 MD
qė janė quajtur me emra tė ndryshėm sipas fiseve si etruske , ilire, sabine, pellazgė etj.
Bashkimi i kėtyre fiseve solli dhe formimin e Romės, e cila mė vonė u zgjerua dhe u bė njė perandori e madhe. Pėr trojanėt apo ilirėt, qė i ruajtėn rrėnjėt e prejardhjes sė tyre dhe emrat e fiseve do tė flasim mė poshtė. r ashtuquajturi komb latin romak nuk ėshtė asgjė tjetėr vetėm sa pėrzierje e fiseve tė ndryshme albane tė antikitetit si trojanėt, etruskėt, ilirėt me njė element ndoshta tė ardhur, apo jo nga diku, qė askush nuk e di dhe nuk mund ta pėrcaktojė deri mė sot. Ajo qė ėshtė e sigurtė ėshtė fakti se kombi romak pati si bazė tė tij popullsinė iliro-trojane qė ka qenė sipas shumė tė dhėnave e njė etnie me atė etruske.

3- Dinastia trojano-dardano-albane e Albion it
(Britanisė)

Do tė thoni ju se ēfarė lidhje kallė britanikėt me dardanėt dhe
albanėt ?

Britanikėt janė komb dardano-alban, sepse dinastia dhe populli i vjetėr britanik e kishin origjinėn e tyre nga dardanėt e Trojės, por edhe Anglo-Saksonėt si do tė shohim mė poshtė nė kėtė studim e kishin origjinėn nga Iliria. Kjo periudhė e historisė ka qenė konsideruar nga disa historianė si mitologji deli nė kohėn qė u zbulua Troja nė fund tė shekullit tė XIX, e cila tregonte se ishte atje dhe doli tė vėrtetonte ato qė kishin shkruar pėr tė, me mijėra vjet rresht historianėt. Zbulimi i Trojės vėrtetoi ato qė kishte thėnė Homeri dhe historianėt e tjerė tė Antikitetit dhe Mesjetės, duke pėrfshirė kėtu edhe vėrtetimin e veprave tė shkruara nga historianėt britanikė nė Mesjetė. Historinė e Britanisė e kemi filluar gjithmonė me Cezarin nė momentin qė ai pushton Britaninė nė 55 p.k dhe pėr periudhėn mė pėrpara nuk flitet, sikur kėta njerėz tė mos kenė ekzistuar fare nė atė vend para kėtij viti. Ka njė histori para vitit 55 p.k qė ėshtė pasqyruar nga disa
historianė britanikė me tepėr dinjitet. Historia e vjetėr e Britanisė lidhet me dardanėt e Trojės, sepse ishte kjo popullsi qė populloi kėtė ishull pas rėnies sė Trojės.


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Janar 27, 2019, 08:37:33 MD
Trojanėt mbėlTitėn nė AI i n nė shekullin e XI p.k. Por pėrära se a trojanėt tė mbėrrinin nė Britani, ka jetuar njė popull tjetėr.
Sipas njė kronike tė vjetėr tė quajtur Holinshed, tė paret njerez qe pas pėrmbytjes sė madhe kanė banuar ishullin janė Samotheant, tė cilėt ndėrtuan njė perandori tė madhe nga Rini ne Pirenej, Samotheantėt u mundėn nga Albionėt (mendohet e kanė shkuar nė Albani nė 1721 p.k), tė cilėt e quajtėn ishullin, Albani deri sa mbėrriti Briti trojan qė e quajti me emrin e tij, Britani. Nė kronikė jepen emrat e disa mbretėrve tė kėsaj kohe tė quajtur si Druid, Bard(h)u,Albion, Pari, Romi, Nane, etj.
Nė fundin e shekullit tė XII e fillim tė XI p.k disa vite nga pėrfundimi i Luftės sė Trojės, mbėrrin njė pjesė e popullsisė trojane me nė krye Britin. Neniu (qė sė bashku me Geofrey of Monmouth janė dy historianė mė tė ndėsishėm tė Britanisė Mesjetare) thotė se trojanėt Britit ishin tė sė njėjtės origjine me popullsinė qė gjetėn nė Albionė kur mbėrritėn. Pra, Neniu thotė se populli qė banonte nė Albionė nė momentin qė erdhėn trojanėt, ishte i sė njėjtės etnie me trojanėt.
Briti, siē na tregon Geofrey of Monmouth, ishte nga familja e Ene Dardanidit. Ai ishte nipi i Enesė. Pasi pa dashje vret tė atin, Selvin, merr njė pjesė tė trojanėve tė tjerė dhe shkon nė Angli. Faktet qė tregojnė se britanikėt janė trojanė, janė tė shumta.

1- Siē e pėrmendėm autori Britanik i shekullit tė VIII Nennius tregon origjinėn trojane nga Briti tė britanikėve nė librin e tij "Historia Britnum" pra, Historia e Britanisė. Ai paraqet linjėn e dinastisė trojane deri te Briti i britanikėve, i cili ishte nipi i Ene Dardanidit dhe themelues i mbretėlisė sė Albionit.
Neniu ka shkruar nė shekullin e VIII dhe tė dhėnat qė jep pėr origjinėn e britanikėve koinēidojnė me ato tė Geofrey of Monmuoth dh autorėve tė tjerė tė Mesjetės. Vepra e tij ėshtė njė nga veprat mė tė vjetra tė historisė Anglo-Saksone.

2- Geofi-ey of Monmouth nė librin e tij "Historia e mbretėrve tė Britanisė    botuar nė shekullin e XII    jep qartė "gjithė historinė e Britanikėve nga shekulli Xl p.k deri nė 650 kur


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Shkurt 14, 2019, 06:40:07 MD
Britania pushtohet nga Anglo-Saksonėt. Autori thotė se ky libėr ishte i shkruar nė gjuhėn britanike dhe se ai po e pėrkthente nga gjuha e vjetėr e britanikėve nė atė latine nė shekullin e XII. Kėta dy historianė janė mė tė rėndėsishmit e Britanisė sė Mesjetės dhe tė dy flasin pėr tė njėjtėn gjė, pėr origjinėn trojano-dardane tė britanikėve.
Pėr tė qenė sa mė tė qartė, dyndjet e popullsive nė Britani janė kryer nė disa vala, por mė tė rėndėsishmet kanė qenė dy. Sė pali, dyndja dardane e shekullit tė xr p.k. dhe sė dyti, dyndja anglo­sakse nė shekullin e VI-VII tė erės sė re. Bashkimi i kėtyre dy popullsive krijoi kombin britanik. Le tė shohim me radhė edhe faktet e tjera qė tregojnė pėr origjinėn trojane tė britanikve.

3- Historianė tė Antikitetit dhe tė Mesjetės tregojnė pėr shpėrnguljen e popullsisė trojane dhe vendosjen e tyre nė Evropėn Perėndimore. Kronistėt Mesjetarė tė popullsive gjermanike, anglo-saksone, skandinave tregojnė pėr emigrimin e popullit tė tyre nga rajoni i Trojės, Gadishulli I1irik dhe nga Deti i Zi, drejt perėndimit, nė epoka tė ndryshme tė cilat do i shohim mė me hollėsi tek kapitulli pėr racėn gjermanike.

4- Nė dorėshkrimin anglo-sakson Pseudo-Sybella i shkruar nė latinisht, tregohet se Britania ishte njė ishull i populluar nga tė mbijetuarit e Trojės (im•ulam reliquiis Trojanorum inhabitatam). Pra, pushtuesit anglo-saksonė thonė pėr popullin qė gjetėn nė Britani se ai ėshtė trojan. Ndėrsa flasin pėr britanikėt, ata tregojnė edhe origjinėn e tyre.

5- Kėshtu, Kronika Saksone "Widukind" thotė se « Saksonėt kanė prejardhje nga Maqedonia nga ushtria e Aleksandrit tė Madh » 28. Ushtria e Aleksandrit pėrbėhej nga ilir dhe maqedonas, tė cilėt ishin tė njė etnie.
____________

28 Rydberg's Teutonic mythology pjesa e II paragrafi l6



Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Shkurt 16, 2019, 04:10:08 MD
Anglia pas emigrimit tė parė ka njė emigrim tjetėr, po nga fise iliro-maqedono-trojane, tė cilat sė bashku me britanikėt e vjetėr dardane-trojan, formuan kombin britanik. Saksonėt kurflasin pėr popullsinė e tyre thonė se kanė ardhur nga Maqedonia dhe kur flasin pėr britanikėt Trojanė qė gjetėn kur erdhėn nė shekullin VI- VII, thonė se janė nga Troja, por ata thonė giithashtu se ne me troianėt, qė janė britanikėt e vjetėr. jemi tė njė etnie. Ata vėrtetojnė edhe njėherė nė shkrimet e tyre qė iliro-Maqedonasit ishin i njėjti popull me dardano-trojanėt, sepse ata i konsiderojnė si tė tė njėjtės etnie, ashtu siē del edhe nga burime tė tjera historike. Madje, po tu referohesh autorėve mesjetarė, ata thonė se emrin Maqedoni vendit ia kanė dhėnė fiset qė erdhėn nga Troja pas luftės. Kjo ėshtė tėrėsisht e vėrtetė, sepse emri Maqedoni nuk ka ekzistuar pėr maqedonasit gjatė kohės sė Luftės sė Trojės, pasi Homeri e quan popullsinė e vendit tė Maqedonisė me emrin Paioni dhe kėta paion ishin ilirė.
Pra, qė Maqedonasit janė ilirė, nga fisi i paionėve dhe qė emrin ia dhanė a aj po paionėt qė banonin tenitoret e Maqedonisė, dhe qė e mbanin veten pėr Trojanė. Kė htu qė kanė tė drejtė autorėt mesjetare qė maqedonėt e kanė marrė emrin nga paionėt dhe qė maqedono -paionėt janė tė njė etnie me trojanėt.

6-            Lord Chancellor Fortescue nė punėn e tij Ligjet e
Anglisė thotė: "Mbretėria e Britanisė ka institutet e veta
origjinale nga Briti i Trojanve“29. Pra, qė tregon se kjo ka qenė
e njohur shumė mirė nga britanikėt nė vitet e mėpasme.

7-       Po kėshtu, Mbreti Eduard fliste me krenari qė ishte pasardhes i Trojanėve''30.

8-             Cezari c quajti qytetin e Londrės si rin vante, sepse ai e konsideronte si Troja e re nga ku edhe familja e tij kishte
____________

29 John .D. Keyser. The Trojan origins of the European royalty. 120
30 Shih Brigadier.G. WilsonOur Heritage


Titulli: ALBANĖT
Postuar nga: Deēani ne Mars 10, 2019, 07:56:32 MD
origjinėn. Cezari e ka ditur shumė mirė historinė e britanikėve dhe ai thotė kėshtu, kur mbėrriti pėrballė Britanisė: "Nė tė vėrtetė ne romakėt dhe britanikėt kemi tė njėjtėn origjinė, sepse rrjedhim nga raca trojane. Babai ynė i parė pas shkatėrrimit tė Trojės ishte Enea. Briti, qė kishte baba Selvin, djalin e Asganit, djalit tė Enes“31.

9-             Studiuesit mesjetarė Wace, Laymon mbėshtesin origjinėn trojane tė britanikėve, tė cilėt erdhėn at pa rėnies sė Trojės.

10-             Fakte tė tjera jepen dhe nga autorė tė tjerė, tė cilėt tregojnė pėr njė shpėrngulje tė njė pjese tė popullsisė sė Trojės drejt vendeve tė perėndimit, qė na e paraqet Virgjili me Eneida-n pėr vendosjen e Ene Dardanidit nė Itali. Gjithashtu Straboni te Gjeografia, i cili tregon pėr vendosjen apo udhėtimet e disave nga keto fise dhe vendosjen e tyre nė Perėndim.

11-             Nė Britani nė vitin 1103 nė Toton nė lumin Dart ishte njė gur historik qė pėrkujtonte ardhjen e princit trojan, Briti nė Albionė.

Pra, tė dhėnat e tė gjithė autorėve mė tė rėndėsishėm tė Mesjetės
flasin pėr origjinėn trojane tė britanikėve tė vjetėr. Nuk ka kronika ose histori tė autorėve tė tjerė qė tė kundėrshtojnė kėto fakte edhe tė tregojnė pėr ndonjė variant tjetėr tė origjinės sė britanikėve apo albionit. Autorėt antikė dhe mesjetarė janė tė gjithė tė njė mendjeje, qė britanikėt e vjetėr ishin dardano-alban dhe anglo­saksėt, qė erdhėn mė pas, ishin tė njė etnie me ta, pra, trojano­
iliro-thrak.
Kėshtu, Bruti pasi vret tė atin pa dashje, detyrohet tė shpėrngulet pėr nė Albionė. Gjatė rrugės qėndroi nė brigjet e Galisė, Francės sė sotme, ku themeloi qytetin e Turit. Pas njė udhėtimi relativisht
____________
31 Geoffrey of Monmouth, History of the kings of Britain, London 1966, libri IV faqe 54